„Manyti, kad Baltarusijos institucijos nemato ir jiems reikia pagalbos išgaudyti tokius kontrabandininkus, yra naivu kaip minimum“, – apie į Lietuvą įskridusius nelegalius kontrabandinius balionus sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, tai yra nusikaltimas, už kurį Lietuva sieks atskaitomybės.
Pokalbis su K. Budriu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Siena su Baltarusija kol kas lieka uždaryta neribotam laikui. Dabar Užsienio reikalų ministerijai pavesta derinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai. Kas jame bus?
– Kalbamės su Europos Komisija, ką turėtume daryti reaguodami ir atsakydami į Baltarusijos hibridinę ataką. Iš tikrųjų dar praeitą savaitę informavome Europos Sąjungos institucijas skirtinguose lygmenyse apie tai, ką mes patyrėme praeitą savaitę. Priminsiu, tai buvo ne vien tik oro balionai, taip pat buvo ir oro erdvės pažeidimas, tai padarė Rusijos orlaiviai mūsų oro erdvėje.
Kaip atsaką į tai mes matome kelias priemones. Viena iš jų yra Baltarusijai taikomų sankcijų režimo išplėtimas į taip pat ir hibridinius pagrindus, tai dar nebuvo padaryta. Taip pat suvienodinimas tam tikrų sankcijų, kurios yra taikomos Rusijai ir Baltarusijai. Vienas labai svarbus sektorius yra aviacijos sektorius, kuriame Baltarusijai taikomos sankcijos yra vis dar silpnesnės. Taip pat matome poreikį kalbėti apie papildomus muitus Baltarusijos produkcijos eksportui į Europos Sąjungą, t. y. mums importuojant taikyti ir kvotas, ir papildomus muitų tarifus toms prekėms, kurios nėra sankcionuotos.
– Čia, ko gero, bus labai mažai paveiki priemonė, nes jeigu žiūrėtume į skaičius, tai 2024 m. Baltarusija į Europos Sąjungą prekių įvežė už 1,3 milijardo eurų. Taigi čia nėra jau taip labai skausmingas taškas.
– Na, jeigu būtų tik vienas didelis taškas, kurį paspaudi ir viskas suveikia, mes jį seniausiai būtume paspaudę. Suprantame, kad kompleksinės priemonės veikia, ir to reikia siekti. Vienoje srityje – milijardas, kitoje srityje – pusė milijardo, taip tas spaudimas ir vyksta.
Kitas svarbus dalykas yra atskaitomybė už tai, kas yra daroma pažeidinėjant tarptautines normas: sudarymas sąlygų vykdyti tarptautinę organizuotą nusikalstamą veiką per sieną, sudarymas sąlygų mums pažeidinėti civilinę aviaciją. Tai yra nusikaltimas, ir Lietuva taip pat sieks, kad būtų atskaitomybė už tai, kaip ir siekiame, kad būtų atskaitomybė už instrumentalizuotą migraciją.
– Premjerė ir po šios dienos saugumo posėdžio kartojo, kad priimtais sprendimais siunčiamas aiškus signalas Baltarusijai. Kodėl apeliuojama į Baltarusijos režimą, kad jis turi imtis kažkokių priemonių? Kodėl Lukašenkos režimas dabar turi žiūrėti, ką mes darome, ir imtis kažkokių priemonių?
– Dėl to, kad mūsų veiksmai turėtų jį paskatinti daryti tai, ką mes darome. Šalia žinutės, kurią skleidžia įvairiuose diplomatiniuose koridoriuose, kad Baltarusija būtų linkusi peržiūrėti savo santykius ir norėtų kažką sušvelninti, tai tu nebūk bent jau tiek šizofreniškas ir nedaryk spaudimo kaimyninei valstybei tokiu primityviu, brutaliu būdu, gadindamas mums civilinės aviacijos saugą, keldamas įtampą visuomenėje. Vadinasi, tavo žinia ir nusiteikimas yra ne toks, kokį deklaruoji.
Tai mes atitinkamai reaguosime kaip tarptautinė bendruomenė, kaip Europos Sąjunga, reaguodami į tai kaip į hibridinį išpuolį, taikydami tiek labai konkrečias taktines priemones, tiek ilgalaikes priemones.
Ilgalaike prasme aš nematau čia jokių galimybių turėti normalius santykius, normalius prekybinius santykius, matydamas tai, kas čia vyksta. Čia yra dar vienas plius prie šimto kitų priežasčių ir elementų, dėl ko mes turime stiprinti savo laikyseną.
– Apskritai yra koks nors kontaktas su Lukašenkos režimu dėl balionų?
– Tai, kas vyksta pasienyje tarp tarnybų techniniu lygiu, galėtų jie patys ir patikinti. Bet tikrai, kiek aš prisimenu iš ankstesnių atvejų, mūsų pusė informuodavo apie tai, kas yra jų pusėje vykdoma.
Reikia suprasti, kad ten negali tiesiog vykti tokia veikla nekontroliuojama, kažkas iš kažkur paleidžia tokias priemones, turint omenyje režimą, prisimenant ir žinant, kaip Baltarusija organizavo migraciją, kiek tarnybų, įvairiausių vienetų ir pajėgų buvo įsitraukę. Manyti, kad Baltarusijos institucijos nemato ir jiems reikia pagalbos išgaudyti tokius kontrabandininkus, yra naivu kaip minimum.
– Buvo pasiūlymų kalbėtis su amerikiečiais, kad jie kalbėtųsi su Lukašenkos režimu ir jiems darytų spaudimą. Ar vyko kažkokie pokalbiai, galbūt planuojami panašūs pokalbiai?
– Jungtines Amerikos Valstijas ne kartą informavome apie Baltarusijos šią vykdomą veiklą su meteorologiniais balionais, trikdant pas mus normalų gyvenimą. Tą ir dar kartą darysime ir kviesime Jungtines Valstijas taip pat taikyti kietas priemones.
– Ar jau pakvietėte, ar kviesite?
– Mes kalbėjome apie tai su Jungtinėmis Valstijomis.
– Prašėte JAV pagalbos, kad kalbėtųsi su režimu?
– Už mus nereikia kalbėtis su režimu. Mes patys žinome, kas veikia, kas neveikia. Mes čia gyvename su šiuo režimu beveik 30 metų, kai mums yra taikomos įvairios spaudimo priemonės, nuo – iki. Nutraukinėjimai, ar tai būtų tiekimas, ar ten KGB veikla ir panašiai. Niekas kitas geriau už mus nepažįsta to režimo, ir mūsų reikia klausti, kokį reikia taikyti vienu ar kitu atveju metodą, o ne mums prašyti kažkieno pagalbos.
Mes ką matėme, kas veikia, tai veikia spaudimas, sankcijos veikia, ir tą reikia daryti. Turėjome instrumentalizuotą migraciją, turėjome kontrabandos vežimą nekontroliuojamai tranzitu per Lietuvą – ko tik neturėjome su Baltarusija.
– Jeigu mes žinome, kaip reikia kalbėtis su Baltarusija, tai kodėl mes nekalbame ta kalba? Nes balionai pradėjo skraidyti kada? Prieš dvejus metus?
– Taip, galbūt buvo per ilgai delsta ir tinkamai nesupakuotas pats klausimas. Taip, iš tiesų praeitų metų rudenį balionų buvo daugiau, negu yra dabar. Dabar taikome tikrai aukštesnį standartą dėl civilinės aviacijos saugumo ir neleidžiame net minimalios rizikos, kad galėtų būti pažeisti orlaiviai jiems leidžiantis ar tupiant. Tai toks yra pasikeitimas.
Taip, ta veikla yra tęsiama. Jeigu buvo sumanymas pritraukti politinį dėmesį, sukelti įtampą visuomenėje, sukelti tai, ką mes turime šiuo metu Lietuvoje, tai taip, galime sakyti, varnelę uždėti Baltarusijai pavyko. Tačiau mūsų atsako priemonės į tai žiūrint kaip į plačią hibridinę veiklą yra tikrai didelės.
– Rengiamės kalbėti su ukrainiečiais, prašyti jų pagalbos ginantis nuo tokių hibridinių atakų?
– Jie tikrai turi nemažai patirties – turbūt daugiausia, kas susiję su kovos prieš dronus priemonėmis. Su šitomis, beje, priemonėmis, yra net kai kurios kitos šalys labiau patyrusios, kaip reikia spręsti situacijas. Pavyzdžiui, Pietų Korėja, kuri yra ne kartą patyrusi Šiaurės Korėjos antskrydžius meteorologiniais balionais. Mes tą darbą darysime ir [esu – LRT.lt] įsitikinęs, kad ir tos institucijos, kurios konkrečias priemones jau taiko, tuos kontaktus ir turi.
– Ankstesnė Vyriausybė turėjo parengusi bendrą planą su kaimynais dėl sienų su Baltarusija uždarymo. Ar dabar vyksta pokalbiai su latviais, lenkais? Lenkai buvo uždarę per pratybas „Zapad“, tada atidarė. Ar dabar kontaktavote su kaimynais?
– Konsultuosimės dėl mūsų taikomų priemonių. Mes dabar tai darydavome reaguodami į oro erdvės pažeidimus, į rizikas oro erdvėje. Mes juos informuojame apie tai, ką mes darome. Dabar prieš priimdami sprendimą dėl uždarymo ilgesniam laikotarpiui, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje yra planuojama tai padaryti – konsultuosimės su kaimynais, kad tai būtų daug efektyviau darant visiems drauge.
– Ar jūs įsivaizduojate tokį bendrą sprendimą su latviais ir su lenkais, kad visi kartu uždarome sieną su Baltarusija?
– Neatmesčiau, kad jis galimas. Klausimas būtų dėl pačių formų, kiek laiko jis tęstųsi, bet aiškios regioninės pozicijos tikrai reikia, kaip mes vertiname tokią veiklą. Mes tai vertiname kaip prieš mus nukreiptą priešišką veiklą, ir dėl to negali tikėtis, kad visa kita veiks normaliai.
Tokia žinia tikrai būtų tinkama ir laiku, bet tai nėra tik vienintelė vieta, kurioje mes, kaip regioninės valstybės, galime ir turime bendradarbiauti. Tai yra ir tos pačios muitinės procedūros, kurias mes taikome ant sienos, ką mes praleidžiame, ko nepraleidžiame, kokius standartus taikome. Mes turime gero bendradarbiavimo patirties.
– Ministre, apskritai, ar mes jau turime aiškią, gerai artikuliuotą, vieningą valdžios poziciją, kad tai yra hibridinė ataka – ne kontrabandininkų darbas, o hibridinė ataka?
– Kas tai įgyvendina, tai čia yra kita tema. Dėl to, kas pripučia, kas paleido...
– Bet pats procesas, jo pavadinimas.
– Pats procesas – taip, mes dėl to turime sutarimą. Taip, aš galėčiau grįždamas atgal kokius metus ar daugiau sakyti, galbūt praleidome progą tada tinkamai supakuoti pačią problemą, galbūt tuo metu įžvelgėme kitus aspektus ir kovos su tuo priemonėmis – na, kaip kriminalinę veiklą, galbūt kriminalinė žvalgyba čia galėtų efektyviausiai prie to prisidėti. Kalbu apie situaciją 2024 m. rugsėjo, spalio mėnesiais.
Dabar mes problemą supakuojame remdamiesi tuo, ką matome kaip hibridinę prieš mus vykdomą veiklą. Ne dėl to, kad vien tik vertinimas pasikeitė – matome Baltarusijos institucijų absoliutų jokių priemonių nesiėmimą, kas nubraukė bet kokią galimybę svarstyti, gal jiems neišeina, gal jie stengiasi, bet jiems neišeina. Tai dabar tokios versijos nesvarstome, plius siunčiami visi lygiagrečiai signalai iš jų pusės.
– Daug kritikos pilasi iš gyventojų dėl atsakingų institucijų reakcijos ir ypač dėl darbo savaitgalį. Balionai skraido porą metų, o mes iki šiol neturime veikiančių priemonių. Ar mes sugebame apsaugoti savo strateginius objektus?
– Kritinės infrastruktūros apsauga – oro uostas yra vienas iš jų, – yra tikrai svarbi tema. Su Europos Komisija šnekėjomės dėl ateinančios ilgalaikės finansinės perspektyvos ir Lietuvai numatomų priemonių. Dabar turime priežastį kalbėti apie papildomų finansų skyrimą, ir tą darysime.
Kaip ir prieš metus, kai buvo bandymai imtis priemonių ir buvo testuojamos įvairios ant sienos pasitelkiamos, sakykime, šaudymo priemonės ar kitos kinetinės priemonės, kaip jos paveiktų, – jos yra ribotos. To reikia vis tiek siekti, su tuo reikia dirbti. Mes tas priemones, įrankius turime išdirbinėti, tačiau negalima tikėtis, kad čia yra kažkoks vienas sprendimas, apie kurį tiesiog kažkas užmiršo pagalvoti.
Dėl to šiandien aš girdėdamas visus tuos, kurie sprendė prieš metus tą klausimą ir neišsprendė, ir labai pamokslaujančius, ir aiškinančius „šito nepadarėte, to nepadarėte“, aš irgi prašau į veidrodį pasižiūrėti ir kritiškai įsivertinti, kiek mes realiai ir ko galime pasidaryti. Ir į tai koncentruotis, o ne kelti dar papildomą įtampą dėl neva neveikimo.
– Apskritai dar žiūrint į tolimesnę perspektyvą, vėl siūloma sugrįžti prie svarstymų iškelti Vilniaus oro uostą iš čia, kur jis yra. Buvo tokie ankstesnės arba dar prieš tai buvusios, man atrodo, Vyriausybės planai. Kaip jūs į tai reaguotumėte? Ar palaikytume tokią idėją iškelti Vilniaus oro uostą, nes čia, kur jis yra, jis yra lengvai pasiekiamas, lengvai pažeidžiamas?
– Na, jeigu [reikia – LRT.lt] tai daryti, tai tikrai reikia daryti tik dėl kitų priežasčių. Mes, kaip save gerbianti valstybė, tikrai negalime dabar iškėlinėti daugiamilijardinę kainą turinčios infrastruktūros vien dėl to, kad kažkas mus terorizuoja meteorologiniais balionais. Mes juos užspausime kitomis priemonėmis. Jeigu ir bus sprendimas iškelti, tai dėl mūsų Lietuvos piliečių patogumo, dėl apimčių, dėl kitų priežasčių, o tikrai ne dėl šitos priežasties. Aš atsisakau tai net svarstyti.
