Lietuva turėtų toliau skatinti aktyvią migracijos politiką, pritraukiant trūkstamų darbuotojų iš užsienio, rašoma neseniai paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo Lietuvos ekonomikos apžvalgoje. Vis dėlto, daugumai atvykėlių neretai tenka susidurti su integracijos iššūkiais ir vis dar, nors nuo precedento Lietuvoje neturinčios migrantų krizės praėjo 3 metai, prastu institucijų, atsakingų už migrantų integraciją, darbu bei beveik nesikeičiančia valstybės politika.
Į Lietuvą iš Pietų Libano atvykusi Noura Almawed sako, kad, kai prieš trejus metus atskrido į Vilnių, jos lietuvis vaikinas ir jo šeima labai padėjo prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, bet daugumą dalykų turėjo išsiaiškinti pati.
„Nesulaukiau jokio palaikymo iš oficialių organizacijų. Didžiausias iššūkis man buvo komunikacija, nes pats kalbos barjeras kartais gali labai slėgti“, – atvirauja migrantė.
N. Almawed tikina, kad kalbos mokėjimas yra pagarbos šaliai klausimas, todėl ji lankė mėnesio ilgumo Lietuvos kultūros ir kalbos kursus Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.
„Žinoma, nesitikėjau išmokti sklandžiai kalbėti lietuviškai, bet norėjau išmokti pakankamai, kad galėčiau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais, kaip, pavyzdžiui, produktų etiketės, maisto užsisakymas ar trumpi pokalbiai be „Google“ vertėjo“, – pasakoja N. Almawed.
Vilnius kiekvienais metais tampa vis patrauklesniu miestu užsieniečiams. Pritraukiama nemažai investicijų iš užsienio šalių, o tai imigrantams reiškia ir darbo galimybes jų gimtąja arba anglų kalbomis. Tuo pasinaudojo ir N. Almawed.
„Mano abu turėti darbai buvo amerikiečių įmonėse, kur aptarnavau klientus bei analizavau jiems teikiamas paslaugas anglų kalba, tačiau aš vis dar esu pasiryžusi išmokti kalbėti lietuviškai, nes man ši kalba yra nuoširdžiai labai graži ir įdomi“, – paaiškino migrantė.
N. Almawed sako, kad šiek tiek gerumo gali labai daug, ypač, kai kalbama apie šanso darbo pokalbyje suteikimą, buto nuomą be išankstinių nusistatymų ar migrantų palaikymą jiems mokantis kalbos.
„Kasdieniai santykiai su žmonėmis yra ne ką mažiau svarbūs nei oficiali politika. Pavyzdžiui, kai ieškojau sau buto, nuomininkas kartą paklausė, ar aš esu „legali“, aš taip pat mačiau skelbimų, kuriuose rašoma „ne užsieniečiams“. Tokios patirtys yra atgrasančios ir izoliuojančios. Manau, kad nuomininkai, darbdaviai ir vietiniai gyventojai galėtų padėti atvykėliams integruotis būdami atviresni, svetingesni ir kantresni“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji teigia, kad nori likti Lietuvoje, nes šalis siūlo stabilumą, saugumą ir gerą gyvenimo kokybę.
„Čia yra daug galimybių ir jaučiuosi patogiai gyvendama šioje aplinkoje. Taip pat man pavyko aplink save suburti nuostabią bendruomenę žmonių, kurie mane palaiko. Dėl to jaučiuosi daug arčiau namų, nei iš tikrųjų esu“, – prisipažino N. Almawed.
„Kartais net nesuvokiau, kur esu“
Iš Jemeno atvykusi Malka Sultan Lietuvoje skaičiuoja jau 6 metus. Ji 6 mėn. prieš COVID-19 pandemiją atvyko su tikslu čia studijuoti ir pripažįsta, kad pirmi metai buvo labai sunkūs.
„Gyvenau bendrabutyje Nemenčinės plente. Prisimenu, kad aplinkos pokytis buvo didžiulis, kartu ir tokia ramuma, ir svetimumo, atsiskyrimo jausmas – kartais net nesuvokiau, kur esu. Po kelerių metų, kai praėjo COVID-19 pandemija, sutikau lietuvį, kuris padėjo man labiau integruotis į Lietuvos visuomenę, bet prieš tai turėjau draugę iš savo šalies, kuri mane išmokė sveikai maitintis ir sveikiau gyventi, nes ji šalyje jau gyveno 6 metus“, – sakė M. Sultan.
Daugiausia pagalbos M. Sultan sulaukė iš tokių organizacijų kaip „Sienos grupė“ bei „Luna6rc“. Kalbėdama apie pagalbą iš oficialių organizacijų, M. Sultan nesišypso – su tokiomis institucijomis ji turėjo tik neigiamų patirčių.
„Susidūriau su nemažai institucinio priekabiavimo ir atstūmimo iš skirtingų vyriausybinių organizacijų, įskaitant ir universitetus, bet galiausiai radau nevyriausybines organizacijas, kurios man galėjo padėti“, – tikino mergina.
„Pirmus 3 metus būtent kalbos barjeras buvo didžiausias iššūkis, bet po kelerių metų kasdienių apsilankymų ūkininkų turgavietėse bei santykių su lietuviu, įgijau drąsos ir motyvacijos kalbėti lietuviškai“, – tęsė M. Sultan.
M. Sultan norėtų, kad Lietuvos migrantų integracijos politika būtų geresnė ir kad patys gyventojai į ją reaguotų draugiškiau.
„Norėčiau, kad būtų lengviau deklaruoti pajamas ir mokamus mokesčius, kad šios sistemos būtų prieinamos ir anglų kalba, kaip, pavyzdžiui, „Sodra“, VMI ir t. t. Norėčiau, kad būtų ir mokymų apie tai, kad negautum administracinės baudos kas antrą mėnesį. Iš žmonių norėčiau paprasto gerumo, bent lašelio pasitikėjimo, o iš nuomotojų, kad šie nebūtų rasistai ir nuomotų butus žmonėms prieinamomis kainomis“, – pabrėžė M. Sultan.
M. Sultan, kaip ir N. Almawed, nori likti Lietuvoje, nes Vilnių kol kas laiko savo namais.
Lygybė popieriuje
Lietuvos migrantų integracijos politiką nepriklausoma tarptautinė organizacija Migracijos politikos grupė, kuri vertina integracijos politiką visoje Europos Sąjungoje, bendrai klasifikuoja kaip „lygybę popieriuje“. Kaip teigiama jų rugsėjo 25 d. ataskaitoje, nors imigrantams užtikrinamos pagrindinės teisės ir apsaugos Lietuvoje, jie neturi lygių galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“, kuri rinko duomenis šiai ataskaitai Lietuvoje, tyrėjo Ivano Trunovo teigimu, Lietuva vis dar nesusitaikė su mintimi, kad yra patraukli užsieniečiams ir jau yra ne emigracijos, o imigracijos šalis.
„Labai ilgą laiką manėme, kad esame valstybė, iš kurios žmonės išvyksta kitur. Įprasta kalbėti apie grįžtamosios migracijos skatinimą ar priemones, skirtas padėti sugrįžtantiems į Lietuvą, tačiau daug mažiau dėmesio skiriama migrantams iš kitų, nei Vakarų, šalių. Taip pat retai kalbame apie darbo migraciją į Lietuvą ir apie tai, kiek daug darbo migrantų atvyksta į įvairiausias vietoves visoje šalyje“, – tikino tyrėjas.
Visgi, I. Trunovo tvirtinimu, Lietuva nesuteikia migrantams prieigos prie daugybės priemonių, kurios skatintų jų integraciją.
„Mažiausiai priemonių, skatinančių įsitraukimą, yra politinio dalyvavimo srityje. Lietuvoje galioja itin griežti pilietybės suteikimo reikalavimai. Teisinis statusas ir natūralizacija yra integracijos pagrindas – tai gali didinti ar mažinti motyvaciją integruotis. Sveikatos srityje taip pat trūksta priemonių, užtikrinančių sveikatos paslaugų prieinamumą migrantams. Apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės Lietuvoje nėra užtikrinama, todėl kovos su diskriminacija sritis mūsų šalyje įvertinta prasčiau nei daugelyje kitų ES valstybių“, – akcentavo pašnekovas.
Migrantų integracija – ne prioritetinis klausimas
Pirmoji valstybinė įstaiga, su kuria susiduria migrantai, yra Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau, kaip LRT.lt sakė I. Trunovas, tai įstaiga, su kuria dažnai kyla iššūkių bendraujant ir kuri su migrantais bei kitomis institucijomis elgiasi gana atšiauriai.
„Girdime asmenines istorijas, rodančias žemą aptarnavimo kokybę, nepagarbų elgesį bei tai, kad departamento darbuotojai dažnai nepadeda užsienio kilmės Lietuvos gyventojams. Net iš kitų valstybinių įstaigų – Užimtumo tarnybos ir Valstybės duomenų agentūros – atstovų girdime, kad dažnai tenka labai ilgai laukti atsakymų, o kartais jų išvis nesulaukiama“, – tikino „Diversity Development Group“ tyrėjas.
Į LRT.lt pasiūlymą atsakyti į kritiką Migracijos departamentas sureagavo. Departamento teigimu, užsieniečių integraciją organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o tyrėjo kaltinimai – nepagrįsti.
„Migracijos departamentas nesiima komentuoti abstrakčios ir asmenine nuomone ar gandais paremtos informacijos apie įstaigos veiklą. Norėtume gauti konkrečiais faktais ir įrodymais paremtų žinių apie kritiką mūsų įstaigos atžvilgiu“, – rašė Migracijos departamentas.
I. Trunovo teigimu, dauguma valstybinių įstaigų kol kas nėra visiškai įsitraukusios į darbą su migrantais, integracijos priemonių koordinavimą ir formavimą.
„Lietuvoje migrantų integracija vis dar daugiausia grindžiama nevyriausybinių organizacijų veikla, kuri finansuojama iš išorės, pavyzdžiui, Europos Sąjungos lėšų. Matome, kad valstybinėse institucijose migracijos temos dažnai vengiama, trūksta paslaugų pritaikymo migrantams ir pabėgėliams, trūksta sisteminio požiūrio bei kompleksiško bendradarbiavimo, aiškiai išdėstytų atsakomybių. Nėra aišku, kaip atskiros valstybinės institucijos prisideda prie integracijos procesų“, – paaiškino I. Trunovas.
Vis dėlto, yra pastebima ir teigiamų pokyčių migrantų integracijos srityje. Lietuva vis dažniau remiasi Skandinavijos šalių praktika, kur būtent savivaldybės yra atsakingos už migrantų integracijos procesus.
„Šiuo metu prisidedame prie iniciatyvos, skatinančios savivaldybes aktyviau įsitraukti į migrantų integracijos politikos formavimą vietos lygmeniu. Jau 16 savivaldybių visoje šalyje įdarbino užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorius. Jie plėtoja bendradarbiavimą su skirtingais šioje sferoje dirbančiais žmonėmis, užtikrina integracijos veiklų finansavimą ir formuoja integracijos politiką savo savivaldybėse“, – džiaugiasi „Diversity Development Group“ tyrėjas.
Ypač didelį įspūdį I. Trunovui paliko Jonava, kur jo organizacija vedė mokymus apie migrantų integraciją. Jo teigimu, Jonava yra vienas iš geriausių migrantų integracijos modelių pavyzdžių Lietuvoje.
„Jonavos rajono savivaldybėje įvairios įstaigos – Užimtumo tarnyba, Priėmimo ir integracijos agentūra bei kitos organizacijos – bendradarbiauja tarpusavyje, aktyviai komunikuoja ir užtikrina puikų integracijos paslaugų veikimą bei kokybę. Jonavoje veikia bendruomenės mediatorių modelis, kai patys migrantai ir pabėgėliai įdarbinami kaip socialiniai darbuotojai, taip užtikrinant ryšį su tiksline grupe ir įtraukiant juos į integracijos veiklas“, – sakė pašnekovas.
Lietuvių kalbos pamokos kol kas tik migrantų atsakomybė
Anot „Diversity Development Group“ tyrėjo I. Trunovo, pagrindinė problema Lietuvoje yra ta, kad šalis neturi veiksmingos sistemos, kaip organizuoti lietuvių kalbos mokymąsi.
„Nėra aiškiai paskirstytų atsakomybių, nėra kokybės standartų, trūksta rekomendacijų ir metodologijų. Iš migrantų tikimės labai aukštų rezultatų, atsiranda vis daugiau ir daugiau kalbinių reikalavimų, tačiau negalime pasiūlyti kokybiško, prieinamo ir veiksmingo būdo tiems reikalavimams įgyvendinti“, – sakė tyrėjas.
„Diversity Development Group“ tyrimai apie migrantų integraciją atskleidžia, kad, net jei žmogus lankosi kalbos kursuose, šie kursai nebūtinai būna veiksmingi. I. Trunovas aiškina, kad už to slypi nekeliamos pedagogų kompetencijos ir skirtingi mokymosi standartai.
„Užsieniečiai kartais būna sujungiami į vieną grupę, nepaisant jų žinių lygio – tokiu atveju jie trukdo vieni kitiems mokytis. Mokytojai migrantams dažnai taiko tas pačias metodikas, kaip ir mokant Lietuvoje gimusius vaikus. Dažnai trūksta galimybių derinti kalbos mokymąsi su kitomis atsakomybėmis ar darbu, o regionuose dažnai nėra galimybių mokytis kalbos gyvai“, – tvirtino I. Trunovas.
Imtasi priemonių getų formavimosi užkardymui
Kaip LRT.lt teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministrės patarėjas komunikacijai Justinas Argustas, ministerija stiprina migrantų integracijos priemonių koordinavimą vietos lygiu.
„SADM 2022 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Užsieniečių integracijos grupė. Atlikus migrantų integracijos analizę, buvo suplanuotos veiklos ir lėšos integracijos iššūkiams spręsti. Nuo 2024 m. 16-oje savivaldybių įdarbinti koordinatoriai. Jie dirba su apie 65 proc. visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių“, – sakė J. Argustas.
Anot pašnekovės, savivaldybių koordinatoriai teikia paraiškas integracijos paslaugoms finansuoti, kurių tikslas yra adresuoti susipriešinimus bendruomenėse, užtikrinti, kad užsieniečiai pasiektų viešąsias paslaugas, įsidarbintų ir kad nesusidarytų uždaros bendruomenės.
„Viena iš finansuojamų paslaugų yra sociokultūrinio įvado apie Lietuvą mokymai, kurių tikslas padėti naujai atvykusiems užsieniečiams suprasti priimančios visuomenės papročius, įstatymus, normas ir vertybes. Finansuojamos ir kibernetinio saugumo, teisinio ir finansinio raštingumo ugdymo bei kitos paslaugos.
Tokios priemonės veikia ir kaip prevencinės prieš segregaciją, įtampos židinius bei getų formavimąsi, nes jos sukuria kontaktą tarp atvykusiųjų ir vietos gyventojų, stiprina bendrą socialinę sanglaudą bei mažina atskirtį“, – tikino SADM atstovas.
Kalbėdama apie vieną didžiausių migrantų barjerų – kalbą, J. Argustas akcentavo, kad SADM inicijavo aukštojo mokslo įstaigų įsitraukimą į ukrainiečių lietuvių kalbos mokymą.
„Projekte dalyvavo 7 aukštojo mokslo įstaigos, į kursus užsiregistravo 1,9 tūkst. asmenų ir 98,5 proc. jų mokymus baigė sėkmingai. Taip pat SADM 2023–2024 m. įgyvendino projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“. Dėl projekto trečdalyje savivaldybių buvo sudarytos galimybės mokytis lietuvių kalbos. Projekte dalyvavo 1,5 tūkst. ukrainiečių“, – tvirtino SADM atstovas.
Neseniai paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rašoma, jog valdžia turėtų rūpintis, kad gerėtų gyventojų požiūris į migrantus – informuoti apie potencialią jų naudą visuomenei. SADM Komunikacijos skyriaus vedėja informavo, kad tai bus daroma jau kitais metais.
„2026 m. planuojama pradėti nacionalinę komunikacijos kampaniją, kurios tikslas – kurti informacinį balansą, padedantį normalizuoti migracijos temą viešojoje erdvėje ir skatinti teigiamas visuomenės nuostatas. Taip bus kuriamas pamatas, kuriame įvairių tautybių gyventojai galėtų dalyvauti socialiniuose, kultūriniuose ir ekonominiuose procesuose“, – paaiškino J. Argustas.
Paklausta apie Migracijos politikos grupės ataskaitą, kurioje skelbiama, kad Lietuvoje migrantai neturi lygių galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime, J. Argustas atsakė, kad lygių galimybių principo įgyvendinimas reglamentuotas šalies įstatymuose bei lygioms galimybėms pasiekti 2020 m. sudarytas Nacionalinis pažangos planas.
„Jo taikymas užtikrina, kad visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės naudotis paslaugomis bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Ministerija koordinuoja šio plano įgyvendinimą“, – sakė SADM atstovas.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, norint išlaikyti dabartinį darbo jėgos lygį – apie 1,8 mln. dirbti galinčių žmonių, į Lietuvos darbo rinką kasmet turėtų įsilieti apie 20 tūkst. asmenų, tai sudaro 0,7 proc. visų šalies gyventojų.
„Migracijos politika toliau turėtų būti orientuota į migrantų integraciją kuo labiau skatinant produktyvumą bei leisti ne Europos Sąjungos šalių žemesnės kvalifikacijos darbuotojų migraciją, siekiant spręsti įgūdžių atotrūkio tam tikrose profesijose problemą“, – naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigė TVF.
Rugsėjo 25 d. Briuselio idėjų kalvės paskelbti migrantų integracijos politikos indekso Europos Sąjungoje (ES) rezultatai rodo, Lietuvos vidurkis pastaruosius keletą metų išlieka toks pats – 37 taškai iš 100, ES už ją mažiau taškų renka tik Latvija – 36.
Lietuvoje prasčiausiai įvertinta politinio dalyvavimo sritis – ji renka tik 5 taškus, kai ES vidurkis yra 37 taškai. Ne ką geriau įvertintos pilietybės įgijimo (Lietuvoje – 22, ES – 44 taškai) ir sveikatos apsaugos (Lietuvoje – 31, ES – 53 taškai) sritys. Na, o geriausiai įvertintos antidiskriminacinė, darbo rinkos mobilumo ir nuolatinio leidimo gyventi šalyje sritys.
*Šis tekstas buvo redaguotas 2025-10-27 11:49 val. Jame patikslinta SADM atstovo pavardė.
