Kultūros ministru tapęs Ignotas Adomavičius jau pasižymėjo nerišlia spaudos konferencija prezidentūroje, negebėjimu iškart atsakyti, kam priklauso Krymas, Ukrainos vėliavos nuėmimu ministerijoje. Bet tai dar ne viskas. Šis „Nemuno aušros“ deleguotas politikas balandžio mėnesį socialiniuose tinkluose siūlė kirsti finansavimą gynybai, nes esą taip Lietuva, kaip valstybė, laimėtų. Vis tik po kurio laiko savo pasisakymą jis ištrynė – galbūt suvokė, kad taip pernelyg apnuogins savo mąstyseną.
I. Adomavičiaus pasisakymą, kurį jis vėliau ištrynė, užfiksavo Laurynas Juodeška. Vyras sako praeityje šiek tie pažinojęs I. Adomavičių nuo mokyklos laikų, todėl turėjęs jį socialinio tinklo „Facebook“ drauguose. Tačiau tai, ką L. Juodeška 2025 m. balandžio 2 d. pamatė I. Adomavičiaus paskyroje, jį suneramino, todėl jis padarė ekrano nuotrauką.
„Nemuno aušros“ politikas rašė, jog gynybai užtektų 2 proc. finansavimo, jeigu pinigai būtų panaudojami efektyviai, ragino kirsti lėšų skyrimą šiai sričiai, esą tuomet kariuomenėje atsirastų išradingumas, efektyvus mąstymas, būtų galvojama kaip iš nieko padaryti kažką veikiančio. Jis taip pat kritikavo NATO, esą Aljansas yra neefektyvus ir nesukuria naudos.
I. Adomavičius, žinoma, niekur neužsiminė apie vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir nepaaiškino, kaip makaronų gamybos įmonės komercijos direktorius geba išmanyti gynybos sritį. Prieš politiką jis buvo makaronus gaminančios šeimos įmonės „Bravopasta“ komercijos direktorius.
Pateikiame pilną I. Adomavičiaus tekstą:
„Kol kas toliau ramiai suokiama istorija apie tai, kaip pasirodo, kad ES pinigų neturi, ir dabar turime patys rūpintis savimi. Toks vaizdelis, kai sako: dabar mes suvalgome tavo, o paskui kiekvienas savo. Tai ir lieki be kelnių. Gynybai užtektų 2%, jei tai būtų efektyvus panaudojimas. Dabar iš gynybos daro juodąsias pinigų deginimo skyles.
Jei NATO būtų korporacija, ji jau būtų bankrote. Nes sukuriamas iš investuotojo 1 USD gynybos efektyvumas, manau, yra maksimum 0,2 USD. NATO turi begalę sukurtų padalinių, padalinėlių, pareigų pareigėlių, kurie nieko nesusiję su efektyvia gynyba ir tiesiogine nauda.
Principas NATO paprastas – mes mokame, kad būtume saugūs (na, tokia viduramžių logika).
Aš manau, kad visiškai šiuo metu nukirtus gynybos finansavimą, mes kaip valstybė laimėtume 10 kartų. Tuomet kariuomenėje atsirastų išradingumas, efektyvus mąstymas ir pradėtume galvoti, kaip ir nieko padaryti kažką veikiančio. Ir dar efektyviai. Daugelis, kurie patys gyvenime kažką yra padarę nuo nulio, mane supras. Visi kiti, kurie tik valgo kažkieno sąskaita, niekada alkano neužjaus“.
Paprastai būtent prorusiški politikai ragina NATO valstybes neinvestuoti į gynybą, kritikuoja lėšų skyrimo efektyvumą, nuolat priešina gynybos ir kitas sritis, kurios rūpi piliečiams, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis, siekia visuomenės pasipriešinimo kariuomenės stiprinimui.
„Nepraslydo šitas postas. Tai buvo tas kartas, kai nebegalėjau, nebeatlaikė nervinė sistema, galvoju, kažkaip reikia padiskutuoti šiuo klausimu, ar jis supranta, kas vyksta, kad pavojingos yra tokios idėjos, nes gi yra durnelių, kurie gali užsikabinti ant šito „teisybės ieškojimo“. Aš nusiprintskryninau, pasikonsultavau su pažįstamais, kurie karyboje gerai gaudosi, kad mano atsakymas nebūtų paprastas maždaug „ką čia per nesąmones rašai“? Aš buvau įsivėlęs į diskusiją su juo komentaruose. Po to man nebeleido grįžti į tą postą, pamatyti jo, aš nesupratau, ar mane užblokavo, ar jį ištrynė. Ir labai džiaugiausi, kad pasidariau nuotrauką“, – pasakojo L. Juodeška.
Pats I. Adomavičius sako, kad tokios nuomonės anksčiau laikėsi, nes neturėjo detalesnės informacijos apie gynybos reikalus. O dabar esą, kaip ministras (nors pareigas eina vos savaitę) jis mato visą situaciją.
„Kai gauni informaciją iš vidaus kitokią, tai tada visai pasikeičia žvilgsnis. Atrodė, naratyvas, kuris buvo pastoviai, nežinant informacijos, kad kaip yra taškomi pinigai, kaip nesąžiningai prižiūrimas, tai tas būtent ir iššaukė nepasitenkinimą tada kaip piliečio, kaip čia taip yra? Tai čia buvo ne ministro pozicija, tai buvo piliečio, kuris neturi pilno vaizdo. Dabar, kaip ministras, visai matau kitą situaciją, kitokią situaciją. Ir jau į tą įrašą reikėtų atsižvelgti, tai, kad tai buvo nepilną vaizdą matančio žmogaus pasakymas“, – LRT RADIJUI sakė politikas.
Paklaustas, ar gynybos finansavimo klausimu jo nuomonė pasikeitė, I. Adomavičius aiškino, jog dabar jis gauna atnaujintą informaciją, nors tai abejotina, nes pareigas politikas eina labai trumpai ir nėra gynybos srities ar užsienio reikalų ministras, o vadovauja Kultūros ministerijai.
„Šitas dalykas, aišku, keičiasi iš karto, gaunant visą atnaujintą tikrą informaciją, kai tu gali paklausti, pašnekėti, jau su politikais, kurie prieina prie tos tikros informacijos. Tai aišku, kad taip yra. Dar prieš ministru tampant, ta nuomonė pasikeitė. Bet jau aš to įrašo gal ir neprisimenu ir neakcentavau, nes tai buvo kita mintis, visai iš kitos perspektyvos žiūrint. Ne iš ministro pozicijos“, – aiškino I. Adomavičius.
Lietuva yra deklaravusi, kad ateinančiais metais gynybai skirs 5,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
