Istorikas dr. Vytas Jankauskas teigia, jog Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 451 metais – daugiau nei puse tūkstantmečio anksčiau, nei buvo manyta iki šiol. Pasak jo, toks paminėjimas rastas Vatikano bibliotekos rankraštyje. Tačiau dalis istorikų sako, kad šie šaltiniai buvo žinomi ir anksčiau.
Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas ne 1009-aisiais, o 451 metais, sako istorikas V. Jankauskas. Žodis „Lituam“, pasak jo, užrašytas Paolino Minoritos iš Venecijos pasaulio istorijoje, XIV amžiaus rankraštyje, kuriame surankiotos žinios iš kitų, dauguma neišlikusių šaltinių. Rankraštį istorikas rado Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje.
„Šaltinio kontekstas, šaltinio žinutė yra labai lakoniška, mes žinome, kad ji yra įterpta į pasakojimą apie Atilos žygį į Italiją, kuris vyko 452 metais, tai metais atgal Atila išsiuntė šnipus į keturias pasaulio šalis, tai buvo Kelnas, Zadaras, Lietuva ir Dono upės pakrantė“, – teigia V. Jankauskas.
Istorikas sako – teiginys, jog Lietuva paminėta 451 metais, išplaukia iš vėlyvos šaltinių grupės, kurią reikia tirti, bet šis teiginys gali būti paremtas Lietuvos archeologine ir kalbotyrine medžiaga.
„Pirminio tyrimo metu, kuris buvo atliktas, paaiškėjo, kad venecijietiška tradicija pirminė ir būtent Venecijoje reikia ieškoti pirminio šaltinio, to pirminio pasakojimo apie Lietuvą. Kitaip tariant, mes pagaliau atsistojome ant tų vėžių, kur galime bandyti ieškoti, kur, kaip ir kada paminėta Lietuva. Mes turime situaciją, kai galima drąsiai kalbėti apie Lietuvos paminėjimą prieš Brunoną (Lietuva, manoma, pirmą kartą paminėta 1009 metais vokiečių Kvedlinburgo analuose, rašant apie misionieriaus šv. Brunono Bonifaco nužudymą – LRT.lt)“, – teigia jis.
Kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Darius Alekna sako, kad yra daug priežasčių, kurios neleidžia tvirtinti, kad paminėjimas galėtų būti paankstintas puse tūkstančio metų. Tai, pasak jo, tik hipotezė, paremta vienu tekstu.
„Šis konkretus paminėjimas dar neleidžia taip manyti. Teoriškai kokių nors žinių galėtų būti, gal kur ir parašyta yra, bet iš to, ką mums siūlo autorius šitos hipotezės, tokios išvados daryti negalėtume, labai ji jau būtų drąsi“, – mano D. Alekna.
Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Artūras Dubonis teigia – šaltinis buvo žinomas ir anksčiau.
„Iš tikrųjų ten visa geografinė situacija nerodo jokios Lietuvos, ten žinutėje yra minimas Dunojaus baseinas, Zadaro miestas, Kelnas ir ta mistinė Litva, į kurią žvalgai Atilos siunčiami, bet iš tikrųjų tai yra minimos Leita upės baseino teritorijos, ta upė teka per dabartinę Austriją ir Vengriją ir čia jokių stebuklų nėra“, – įsitikinęs A. Dubonis.
Istoriko V. Jankausko teigimu, šis atradimas – pradinės tyrimo stadijos žinia, su tuo reikia dirbti toliau.
