Premjerė Inga Ruginienė sako girdinti kultūros bendruomenės susirūpinimą dėl kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus, tačiau teigia, kad reikalavimas šią ministeriją perleisti į kitas rankas šiandien neįmanomas.
Nepavykstant sudaryti ministrų kabineto, Kultūros ministerijos portfelis atiteko Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“, ministru tapo su kultūra nieko bendro neturėjęs „aušrietis“ I. Adomavičius.
Kultūros bendruomenė nepritaria tam, kad kultūros sritis perleista R. Žemaitaičio partijai, ir abejoja I. Adomavičiaus kompetencijomis. Vis daugiau kultūros bendruomenių ir organizacijų atsiriboja ir nuo ministro, ir nuo premjerės bei Vyriausybę palaiminusio prezidento Gitano Nausėdos.
Kaip trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjerė I. Ruginienė, dėl kultūros bendruomenės protestų prieš kultūros ministrą bus sudaryta derybinė grupė.
„Tikrai girdime susirūpinimą ir lūkesčius, yra nuspręsta sudaryti derybinę grupę, abi pusės galės deleguoti savo atstovus, profesionalus, kuriais pasitiki. Sėsime prie bendro stalo kalbėtis visomis patogiomis ir nepatogiomis temomis, kad rastume bendrą sprendimą“, – teigė premjerė.
Pasak I. Ruginienės, šiandien neįmanomas toks scenarijus, kad Kultūros ministerija būtų perleista kitiems koalicijos partneriams: „Šiai dienai kol kas neįmanomas [reikalavimas], bet turime sėstis ir kalbėtis.“
„Koalicijos išformavimas – toks reikalavimas man yra tikrai neįmanomas įgyvendinti, bet, kiek suprantu, protesto organizatoriai tokio reikalavimo kaip ir nekelia. Susikoncentruojame šiuo metu į Kultūros ministeriją“, – sakė premjerė.
I. Ruginienė žadėjo, kad atidžiai stebės ne tik kultūros ministro darbą, bet ir kitų ministrų: „Nenoriu pavadinti šio laikotarpio bandomuoju – atėjome dirbti. (...) Kiekvienas turi užduotį ir turi ją vykdyti. Jei kas nors galvoja kitaip, man toks požiūris nepriimtinas.“
„Matau pozityvią padėtį Vyriausybėje, bet jei kažkam kils noras dirbti kitaip, mano žodis bus griežtas“, – pridūrė premjerė.
Dalis socialdemokratų kritikuoja sprendimą Kultūros ministeriją perleisti į R. Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ rankas, tačiau I. Ruginienė tvirtino, kad Socialdemokratų partijoje susiskaldymo nėra.
„Yra įvairių darbinių nuomonių, yra normalu turbūt vienu ar kitu klausimu turėti tiek tas pačias, tiek skirtingas nuomones. Visada turime diskusijų. (...) Diskusijų būna įvairių, apie jokį susiskaldymą tikrai nėra net kalbos“, – pažymėjo I. Ruginienė.
Įvertino Adomavičiaus apsilankymą Varėnoje
Tęsiantis kultūros bendruomenės protestui prieš Kultūros ministerijos perleidimą į „Nemuno aušros“ rankas, ministro I. Adomavičiaus vizito nelaukiantis paskelbė ir Varėnoje vykstantis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Visgi, nepaisant jo rengėjų pareiškimo, ministras antradienį festivalyje apsilankė.
Premjerė I. Ruginienė sakė teigiamai vertinanti ministro norą kalbėtis su žmonėmis ir paaiškinti savo poziciją, tačiau svarstė, kaip I. Adomavičiui sekasi tai daryti, lankantis festivaliuose, kuriuose jis nelaukiamas.
„Kaip pavyksta, nepavyksta, kaip pozicija priimama, yra kitas klausimas“, – sakė I. Ruginienė.
Socialiniuose tinkluose „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kritiškai atsiliepia apie kultūros bendruomenės protestus ir dėl protestų kaltina elitą bei KGB, bet ne savo partiją ar ministrą. Tokią raišką socialiniuose tinkluose premjerė vadino blogu elgesiu.
„Ne vieną kartą R. Žemaitaitis yra gavęs pastabą ir iš manęs, kad pagarbos faktorius privalo būti“, – tvirtino I. Ruginienė.
Apie Žemaitaičio siūlymą nenori net diskutuoti
Antradienį R. Žemaitaitis pasisakė už Konstitucinio Teismo (KT) panaikinimą: „Lietuva, manau, turėtų kitu keliu eiti ir reikėtų KT naikinti (…). KT šiandien neatlieka savo uždavinių arba funkcijų, kurios buvo reikalingos 1992 metais, kai buvo kalba apie KT ir jo uždavinius, ir KT tampa šiek tiek politizuota institucija“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Premjerė I. Ruginienė sakė apie tokius siūlymus nenorinti net diskutuoti.
„Koalicijos partneris kai kada, kaip čia diplomatiškai pasakyti, mėgsta su jumis bendrauti. Kaip kažkas sakė kažkada, kad reikia šiek tiek atimti socialinius tinklus. Koalicijos partneris mėgsta bendrauti, bet KT [naikinimas] – apie tai nėra net kalbos. (...) Tiesiog net nenoriu diskutuoti“, – atkirto premjerė.
Opozicijai nerimaujant dėl KT politizavimo, kai į teisėjus teikiama socialdemokratų bendražygio Juliaus Sabatausko kandidatūra, I. Ruginienė teigė nejaučianti tokio politizavimo.
„Jei iš tikrųjų yra tam tikras nerimas ar baimė, reikia dėti dar griežtesnius saugiklius, formuojant pačią KT sudėtį, matyt, reikia griežčiau į tai žiūrėti“, – svarstė premjerė.
Diakritinių ženklų įteisinimo artimiausiuose planuose nėra
I. Ruginienė sako, kad artimiausiu metu nėra planuojama grįžti prie siūlymo įteisinti asmenvardžių rašybą su diakritiniais ženklais, tačiau teigia ketinanti apie tai diskutuoti su naująja teisingumo ministre Rita Tamašunienė.
„Artimiausiuose planuose nėra, bet turėsime tokią diskusiją su teisingumo ministre ir pasižiūrėsime, ką galime padaryti šiuo klausimu“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.
BNS rašė, kad R. Tamašunienė rugsėjį sakė sieksianti, kad „didžiausia Lietuvos tautinė mažuma galėtų užrašyti originalo kalba vardą ir pavardę“.
Politikė priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškajai šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), kuri ne kartą Seimui teikė siūlymą leisti nelietuviškus piliečių asmenvardžius rašyti originaliai, su diakritiniais ženklais.
Paskutiniu šių metų gegužę atmestu projektu siūlyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės tapatybės dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.
Prieš tai toks projektas parlamente buvo atmestas 2023-ųjų birželį.
Dabar galiojančiame Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyta, kad tokie asmenvardžiai rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Be to, LLRA-KŠS siūlė koreguoti sausį įsigaliojusį Tautinių mažumų įstatymą, leidžiant dvikalbius ženklus ir asmenvardžius su diakritiniais ženklais, dalyje institucijų įteisinant tautinės mažumos kalbą. Šį projektą Seimas 2025-ųjų gegužę taip pat atmetė.
Kaip rašė BNS, remiantis 2021-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.
Surašymo metu lenkų šalyje gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), apie procentą ir mažesnę dalį sudarė baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautybių gyventojai.
