Nesutariant dėl naujos Vyriausybės ministrų ir jų paiešką lydint chaosui, pasigirdo svarstymų, kad tai daroma kaip niekada Lietuvos istorijoje ilgai. Ar iš tiesų?
„Čia pirma koalicija, kuri peržengė sienų terminą dėl Vyriausybės formavimo. (...) Manau, yra problemų ir socialdemokratų partijoje, spėlioju, neįsižeiskite“, – interviu „Delfi“ kritikos valdantiesiems trečiadienį negailėjo ilgametis Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Užtruko istoriškai ilgai
Valdančioji koalicija ketvirtadienį Seime sulaukė palankumo – patvirtinta Vyriausybės programa, surengta 14 ministrų bei paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės priesaikos ceremonija.
Konstitucija numato, kad paskirtasis ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
O dar 15 dienų pagal Seimo statutą skiriama Seimui patvirtinti programą. Kai parlamentarai posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma jai pritaria, Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti.
Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Ingą Ruginienę premjere rugpjūčio 26 dieną, taigi, ministrų kabineto, kuris nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra dvidešimtas, laukėme mėnesį. Rugsėjo 10 dieną Seimo posėdyje buvo pristatyta Vyriausybės programa.
Opozicija užsiminė, kad būtent dėl tiksinčio 15 dienų termino ir buvo skubotai patvirtintas ministrų kabinetas, net ir kilus nepasitenkinimui dėl „Nemuno aušros“ deleguotų ministrų – kitu atveju grėsė kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir net priešlaikinių rinkimų galimybė.
Jei apžvelgtume visas Lietuvos vyriausybes nuo 1992 metų, kai buvo priimta Konstitucija, I. Ruginienės Vyriausybė iš tiesų – rekordininkė. Istoriškai dėl ministrų valdantieji susitardavo ir per 5 dienas, nors pastaruoju metu derybos užsitęsdavo vis ilgiau.
Pavyzdžiui, Gintauto Palucko Vyriausybės pernai laukėme 21 dieną, konservatorių ir Ingridos Šimonytės ministrų kabineto – 16 dienų, Sauliaus Skvernelio – 21 dieną, Algirdo Butkevičiaus – 17 dienų. Dažnu atveju, kai tik Seimui buvo pristatoma Vyriausybės programa, kitame posėdyje parlamentarai patvirtindavo ją bei siūlomus ministrus.
Kaltina valdančiuosius
Politikos apžvalgininkas Matas Baltrukevičius LRT.lt komentavo, kad procesas atidengė valdančių partijų silpnumą. Jo teigimu, Vyriausybės patvirtinimo procesas šį kartą buvo neįprastai ilgas.
„Partijos, kurios anksti prasidėjus terminui pradeda rimtai mąstyti apie tai, kurie jų kandidatai galėtų užimti pareigas, proceso per daug neapkrauna, ir jei reikalingas pokytis, jis ir įvyksta laiku, procesas dėl to nestoja. Jei yra partijų, kurios paskutinei minutei atideda konkrečius sprendimus ir iki tol tik vartodamos aukščiausio laipsnio būdvardžius kalba apie paslaptingus nuostabius kandidatus, bet jų pavardžių nematome, visas procesas ir stoja“, – sakė jis.
Vykusį ginčą dėl trijų paskutinių ministrų – energetikos, aplinkos ir kultūros – jis pavadino „politinių ambicijų karu“ tarp Remigijaus Žemaitaičio ir Gitano Nausėdos. Tačiau M. Baltrukevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad prezidente būnant Daliai Grybauskaitei, ministrų pavardžių tvirtinimas trukdavo palyginti ilgai.
Pasak pašnekovo, buvo siekiama išvengti ne viso ministrų kabineto tvirtinimo, o Lietuvoje Vyriausybė, palyginti su tokiomis valstybėmis, kaip Belgija, Bulgarija, tradiciškai formuojama gana greitai.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad prezidentas turėtų teisę skelbti pirmalaikius rinkimus, jei per 30 dienų nuo programos pristatymo Seime ji nebūtų priimta, taip pat, jei Seimas 2 kartus per 60 dienų nepritaria Vyriausybės programai. Anot M. Baltrukevičiaus, G. Nausėda nebūtinai būtų pasinaudojęs galimybe skelbti rinkimus, kuri atsirastų spalio 10 dieną.
„Neaišku, kaip tai atrodytų konstituciškai, yra rizika, kad R. Žemaitaitis būtų tai blokavęs“, – apie galimybę tvirtinti Vyriausybę be visų ministrų kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas LRT.lt sakė, kad opozicija svarstė ir kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Anot jo, Vyriausybės patvirtinimo krizę lėmė pirmiausia aktyvus prezidento bandymas kištis į procesą – nors tuo pasižymėjo ir D. Grybauskaitė, 2012 m. tvirtindama A. Butkevičiaus Vyriausybę. Taip pat politikas sutinka, kad prezidentas turi teisę kištis iš Vyriausybės formavimą. Tačiau pagrindines priežastis E. Gentvilas mato socialdemokratų partijoje, kurią krėtė lyderių kaita ir reputaciniai skandalai.
„Chaosas, lyderystės praradimas – Vilijos Blinkevičiūtės apgaulė ir traukimasis nuo vadovavimo partijai. Tai atvedė iki neapibrėžtos situacijos, kai G. Paluckas tapo partijos vadovu, bet vėliau gėdingai griuvo“, – sakė jis, taip pat pridūrė, kad ne visi partijos nariai pritaria koalicijai su „Nemuno aušra“.
Anot jo, G. Nausėda šiuo metu „nori ramybės“, o R. Žemaitaitis jį „šantažuoja“.
„Nemuno aušros“ destruktyvus veikimas yra antra priežastis, kodėl Vyriausybės nepavyko patvirtinti greitai“, – kalbėjo liberalų politikas.
20-oji Vyriausybė buvo formuojama mėnesį, tai ilgiausias laikas Lietuvos Konstitucijos istorijoje. 15 dienų truko, kol Vyriausybės programa buvo pristatyta Seime, dar 15 – kol buvo patvirtinta ji ir Vyriausybė.
