Beformuojant valdžią, ši išsiformavo dar nesuformuota. Neišsemiama kantrybė ir geriausiųjų paieškos ar tiesiog naujas politikos dugnas? Kada prieš metus žmonių išrinkta valdžia pradės veikti? Apie tai buvo diskutuojama „LRT forume“.
Kultūros srityje dirba ir kuria daugybė išsilavinusių, nacionalinės ir pasaulinės sėkmės sulaukusių kūrėjų, plataus akiračio ir įvairaus išsilavinimo žmonių. Matant tai, kas vyksta, ir stebint viešas diskusijas, daugelis kultūros žmonių tikriausiai jaučia nusivylimą, matydami, kokiame vaidmenyje dabar atsidūrusi kultūra.
„Ar jūs negalėjote surasti stipresnio kandidato?“ – laidoje paklausta „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, į kultūros ministro pareigas pateikusio dėl kompetencijos kultūros srityje stokos kritikuojamo Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą.
R. Žemaitaitis pirmiausia gyrė savo partiją, kuri esą vėl iškėlė Kultūros ministerijos svarbą viešojoje erdvėje, tikindamas, kad apie ją anksčiau buvo kalbama kaip apie antrarūšę ministeriją.
„Visų pirma, aš labai norėčiau padėkoti, kad „Nemuno aušrai“ po pasikeitimo (ministerijomis su socialdemokratais – LRT.lt) atiteko Kultūros ministerija, nes niekada gyvenime niekas nediskutavo apie Kultūros ministeriją, tiesiog jūs visą laiką Kultūros ministeriją laikydavote tokia antrarūše, niekam nereikalinga“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaitis laidoje pripažino, kad su I. Adomavičiumi turi „tolimų“ giminystės ryšių. „Nemuno aušros“ pirmininkas patvirtino, kad I. Adomavičiaus žmona yra jo brolienės sesuo. Laidoje dalyvavęs Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad tokie tolimi giminystės ryšiai buvo viena iš priežasčių, kodėl praeitoje Vyriausybėje atsistatydino buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Visgi R. Žemaitaitis atsikirto – I. Adomavičiaus kandidatūrą pasirinko dėl jo patirties ir jaunatviškos energijos.
Tačiau būtent patirties stoka kelia daugiausia abejonių dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas. Apie I. Adomavičiaus patirtį kultūros srityje žinoma tik tiek, kad jis yra baigęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, kur mokėsi groti trombonu, chorinio dirigavimo ir dainavimo bei kad iki šiol gieda Pilaitės parapijos bažnyčios chore. Visgi profesionalios muzikos pasaulio atstovams jo vardas nėra žinomas.
„Kodėl jūs žeminate, kad Pilaitės bažnyčios choras yra kažkas blogai? Ar už giedojimą Pilaitės bažnyčios chore galima būti ministru? Taip, gali būti. Paimkite Eweliną Dobrowolską (buvusi teisingumo ministrė – LRT.lt), kuri baigusi bakalaurą kažkaip stebuklingu būdu tapo teisingumo ministre. Tai nežeminkite žmonių, jų specialybių ir jų darbo. Žmogus nori dirbti, žmogus nusiteikęs ir vadybinė patirtis jo didelė“, – tikino R. Žemaitaitis.
Pasak „Nemuno aušros“ pirmininko, žmogus, „kuris nori kažką padaryti dėl valstybės, gali eiti ir daryti“, todėl I. Adomavičiui turėtų būti suteiktas šansas. „Tam bus reikalingi viceministrai, tam bus reikalingas patarėjas, tam bus reikalingas kancleris, kurie realiai padėtų jam šitą darbą geriau daryti“, – pridūrė politikas.
E. Gentvilas įtariai žvelgė į R. Žemaitaičio teiginius, kad tik dabar visi sureikšmina Kultūros ministeriją. Pasak jo, kol po apsikeitimo ministerijomis „Nemuno aušra“ netapo atsakinga už kultūrą, šios srities nesureikšmino ir ši partija.
„Aš tai sutinku, leidžiate I. Adomavičių, viskas tvarkoje, bet man įdomiai skamba, kai Remigijus sako, kad kultūrą kaip sureikšminame. Labai geri žodžiai. Bet pats sakai tuos žodžius tada, kai iškrenta Kultūros ministerija. Iš pradžių nebuvo paties partijos kovos už Kultūros ministeriją, nekovojote, nesureikšminote, gerai, kad bent dabar sureikšminate“, – sakė jis.
E. Gentvilas taip pat paneigė pirmojoje laidos dalyje išsakytus prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą I. Adomavičius prieš pereinant į „Nemuno aušrą“ 14 metų buvo Liberalų sąjūdžio narys.
„Mes radome dokumentus, kad jis 2010-aisiais parašė prašymą, bet nė karto nebuvo sumokėjęs nario mokesčio. Kitaip sakant, nariu taip ir netapo. O išėjo po 14 metų, kai išėjo į „Nemuno aušrą“. Ir dabar sakyti, kad jis 14 metų buvo „Liberalų sąjūdžio“ narys, na, taip, deja, neišeina. Jis juo nebuvo tapęs“, – patikslino E. Gentvilas.
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu stebėjosi Vyriausybėje susidariusia situacija ir teigė, kad būdamas tokioje pozicijoje, kokioje yra dabar, R. Žemaitaitis bet kokios srities ministru galėjo paskirti ir antilopę.
„Kažkokioje, atrodo, kitoje realybėje mes čia gyventi pradėjome, – laidoje kalbėjo S. Skvernelis. – Iš tiesų, kas dabar darosi, yra sunkiai suvokiama. Aišku, prie ko čia mes tą Žemaitaitį puolame? Turėdamas šiandien tokią galią ir auksinius balsus, jis ir antilopę būtų padaręs bet kokios srities ministru.“
S. Skvernelio nuomone, dėl užstrigusio Vyriausybės formavimo kaltas ne R. Žemaitaitis, o prezidentas ir socialdemokratai.
„Čia yra ne jo problema. Jis parinko žmogų, jam pasitikėjimą suteikė prezidentas ir socialdemokratų partija. Ir prezidentas labai gerai dėlioja, kad jis prisiima atsakomybę. Aišku, skamba labai tie žodžiai tokie, nežinau net kaip ir pavadinti. Kai buvo kalbama dar jo pirmoje kadencijoje, kad kultūra bus prioritetas, ant kultūros viskas pastatyta ir dabar (...), kai kalba, kad žmogus turi kultūrinės veiklos patirties. Nėra tos patirties.
(...) Prezidentas elgiasi nenuoširdžiai šiandien, sakydamas, kad (Šarūnas) Birutis yra ne prie ko ir, jei nebūtų mainų, gal būtų jis likęs. Birutis pirmas buvo iškirstas šitos Vyriausybės ir tikrai nebuvo tas ministras, kurį reikėjo iškirsti“, – tvirtino demokratų lyderis.
Laidoje taip pat dalyvavusio Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pasiteiravus, ar įmanoma dar labiau nuvertinti kompetenciją skiriant ministrus, šis tvirtino, kad pirmiausia koalicijos partneriai derėjosi dėl pozicijų, o ne dėl konkrečių asmenų.
„Trys politinės organizacijos susitarė dėl programos, susitarė vėliau, kaip priedą prie koalicinės sutarties, dėl pozicijų ir atsakomybių. Ir taip, tos atsakomybės buvo perderėtos. Taip, pirmiausia kalbama apie pozicijas – ne apie asmenis, kurie pritaikomi prie pozicijų, o apie pozicijas.
Ir štai, derybų išdavoje „Nemuno aušra“ sutarė su socialdemokratais, kad jie prisiims atsakomybę už kultūrą. Ir aš suprantu iš Remigijaus Žemaitaičio, kad jie tarp savų rado partinį asmenį, kuriuo pasitiki, tiki, jis praėjo premjerės filtrą. Pasižiūrėsime, turbūt neskubinkime įvykių už akių ir nebėkime prieš traukinį, kaip tą asmenį ir jo patirtis įvertins Lietuvos Respublikos prezidentas“, – sakė M. Sinkevičius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pirmoji pavaduotoja Aušrinė Norkienė tvirtino, kad, koks bebūtų paskirtas ministras, jo kompetencijos bus vertinamos pagal tai, ar bus efektyviai vykdoma Vyriausybės programa.
„Nežiūrint, kad, taip, partijos, mes turime teisę deleguoti savo ministrus, bet yra ta kita dalis, programinė – Vyriausybės programa, kurią mes, kaip koalicijos partneriai, tikrai esame pasirengę kontroliuoti, ar ji tikrai vykdoma ir ar tam paskirtajam ministrui viskas pavyksta. Aš manau, mūsų indėlis tame, kad mes tikrai žinome programą ir žiūrėsime, ar ji yra įgyvendinama“, – laidoje sakė A. Norkienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad pagrindinis laimėtojas dėl įstrigusio Vyriausybės formavimo yra R. Žemaitaitis, o didžiausias pralaimėtojas – valstybė.
„Iš visos situacijos tai gaila valstybės, nes murkdomės šituose reikaluose jau beveik metus. Remigijus Žemaitaitis yra absoliutus laimėtojas visos šitos situacijos, kalbant apie savo politinius taškus. Ir galbūt net ir reitingus dabar jau (pasikėlė), kai čia tokioje ir aukos pozicijoje pabuvo, kad jam čia neleidžia paskirti tą, ką jis kažkur nori.
Dabar kalbama, kad čia kultūra, visgi, pasirodo, buvo prioritetas, kur mes čia šiandien turbūt (apie tai) tik ir išgirdome. Tai, viena vertus, prezidentas palaimino iš pat pradžių tokią koaliciją, nors čia ir intelektualų laiškų buvo, ir piketų, ir pasiūlymų kitokių, kaip galėtų veikti (Vyriausybė) galbūt ir mažumos aplinkybėmis. Kita vertus, po to pats ieškojo kažkokių išeičių, kaip iš tos susikurtos problemos išeiti“, – laidoje kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė prošvaisčių suformuojant efektyviai funkcionuojančią Vyriausybę vis dar nemato.
„Kito ir argumentacija, ir motyvavimas dėl tam tikrų sprendimų – ar tai būtų energetikos ministerija, ar kas kita. Taip, energetika atsilaikė, bet vis dėlto visa kita, toliau mes tame pačiame murkdomės, ir aš manau, kad taip ir tęsis. Ir man šitoje situacijoje labai gaila, kad ir tie patys socialdemokratai, kurie laimėjo rinkimus su šūkiu „Valstybė, kuri veikia“ (neįgyvendino savo pažado).
Valstybė veikia, nepaisant jūsų pastangų, bet koalicija, tolesni kažkokie horizontai – jie yra labai migloti. Tai jūs, viena vertus, su Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymu (būti ministre pirmininke) apgavote rinkėjus ir dabar dar apgavote ir Vaidą Aleknavičienę, kuri jau buvo paskirta kultūros ministre“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kas formuoja Vyriausybę?
Atsižvelgiant į praėjusiais metais pirmą kartą į Seimą išrinktos Ingos Ruginienės politinę patirtį, laidoje įgarsintas įtarimas, kad Vyriausybę iš tiesų formuoja ne paskirtoji ministrė pirmininkė, o Jonavos meras M. Sinkevičius.
Tačiau socialdemokratų lyderis tai kategoriškai neigė. „Tai čia tų prielaidų galima įvairių sukurti ir sąmokslo teorijų, bet taip nėra. Vyriausybę formuoja Inga Ruginienė su koalicijos partneriais – diskutuodama, tardamasi, derėdamasi ir konsultuodamasi“, – laidoje sakė jis. Jam pritarė R. Žemaitaitis, tikinęs, kad konsultacijos ir diskusijos su I. Ruginiene vyksta labai intensyviai.
Pirmojoje laidos dalyje prezidentas G. Nausėda atsakė į socialdemokratų garbės pirmininko Vytenio Andriukaičio kritiką dėl atmestų kandidatų į ministrus ir teiginių, kad prezidentas yra koalicijos dalis.
„Gerbiamas Andriukaiti, aš jums atsakau: kadangi dedu parašą, kadangi prisiimu atsakomybę už kiekvieno ministro veiklą, be jokios abejonės, turiu svarų balsą, kai ministras yra skiriamas“, – teigė G. Nausėda.
„Jeigu dedu parašą, dedu jį ne kaip notaras, o kaip žmogus, kuris yra ir susipažinęs su kandidatu, ir tikisi kandidato sėkmingos veiklos“, – akcentavo jis.
Pasak liberalo E. Gentvilo, tokie vieši nesutarimai tarp socialdemokratų ir prezidento iliustruoja, kad nesutarimų šaltinis yra „Nemuno aušros“ vaidmuo skiriant ministrus.
„Akivaizdu, kad šitos naujai reformuojamos koalicijos stuburas yra socialdemokratai. Prezidentas dabar įsitraukė dar stipriau nei rudenį. Ir štai, kas yra įdomu – Žemaitaitis tapo nesantaikos obuoliu ir (dėl jo) pradėjo pliektis tarpusavyje socialdemokratai ir prezidentas.
Ar prezidentas elgiasi pagal Konstituciją? (...) Prezidentas atsikirtinėja, net ir šios laidos pradžioje Andriukaičiui atsikerta. Pykstasi tie, kurie formuoja koaliciją. Dėl ko jie pykstasi? Dėl „Nemuno aušros“ vaidmens ir skiriamų, deleguojamų ministrų. Didysis laimėtojas yra „Nemuno aušra“, kuris tapo nesantaikos obuoliu formuojant šitą koaliciją ir noriu pabrėžti – pažįstant Remigijų, (jis ir toliau) bus nesantaikos obuolys veikiant šitai koalicijai“, – prognozavo E. Gentvilas.
Savo ruožtu socialdemokratų pirmininkas bandė nuleisti įkaitusią įtampą, tvirtindamas, kad V. Andriukaičio nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia partijos pozicija, o bandymai pateikti užtęstą ministrų kabineto formavimą kaip valdančiosios koalicijos krizę yra nepagrįsti.
„Koalicijos sutartis yra? Yra. Programa yra? Yra. Premjerė yra? Yra. Programos tvirtinimas šią savaitę (ketvirtadienį). O viską bandoma apvelti ir suvelti, pasakyti, kad čia visiškas chaosas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Visgi socialdemokratų pirmininkas nesiryžo prognozuoti, kas bus, jeigu prezidentas G. Nausėda atsisakys tvirtinti visos sudėties Vyriausybę.
„Kas toliau? Čia, turbūt, kiek yra teisininkų, tiek yra nuomonių. Arba nuomonių dar daugiau nei teisininkų. Girdėjau dvi Konstitucinio Teismo (...) nuomones, tai jos šiek tiek skiriasi. Viena teigia, kad galėtų prisiekti ne visos sudėties Vyriausybė, jeigu taip atsitiktų. Kita sako, kad tik visos sudėties. Tai aš nežinau ir nenoriu įlįsti į Konstitucinio Teismo peripetijas ir sprendimus, kaip būtų, jeigu būtų. Geriau to nebūtų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
