Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešojoje erdvėje buvo daug, tačiau po Laisvės partijai nesėkmingų rinkimų ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Šią vasarą pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“. A. Armonaitė nuo politikos nutolo labiau, nei buvo galima tikėtis, ir dabar sieja savo gyvenimą su verslu.
Pasitraukė ir iš politikos, ir iš socialinių tinklų
Pasitraukusi iš politikos, buvusi ministrė sąmoningai pasirinko dingti iš viešumos. Socialinių tinklų ji atsisakė dėl privatumo ir dėl to, kad šie pernelyg eikvoja laiką.
„Kažkada ateina ta riba, kai tu jau jauti, kad degini laiką, turi kažkokius perteklinius įspūdžius, kurių tau nereikia. Tai nuo viso to aš atsitraukiau. Darbui tai buvo taip pat labai svarbu. Nes mes visose platformose pranešinėjome apie tai, ką darome, pokyčius, idėjas. Dabar to tarsi nereikia, tai mažiau manęs ir yra toje socialinėje erdvėje. Ir, tiesą sakant, atsiranda labai daug laisvo laiko, kai tu nuo to atsitrauki. Tai džiaugiuosi tuo“, – sako A. Armonaitė.
Kadenciją Seime A. Armonaitė galutinai baigė pernai gruodį, o liepą paaiškėjo, kad ji įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“. Iki tol politikė daug laiko praleido Afrikoje, kur dirba jos vyras, ir Paryžiuje, kur kaip kviestinė lektorė dėstė Pažangiųjų mokslų institute.
A. Armonaitė sako dabar besinaudojanti galimybe nebūti pririšta prie vienos vietos. Tokios laisvės ji neturėjo nei Seime, nei Vyriausybėje. Tuomet Lietuvoje ją laikė ne tik pareigos, bet ir įtemptas laikas, kuris, kaip pati apibūdina, buvo nuolatinė „krizė ant krizės“.
Ir anksčiau, ir dabar A. Armonaitės vyras dirbo Afrikoje – Burundžio mieste Bužumbūroje, vienoje neturtingiausių pasaulio šalių. Dabar pora nuolat keliauja ne tik po Rytų Afrikos regioną, bet ir po visą žemyną, kur mėgaujasi tiek Afrikos gamta, tiek kultūriniais tolimojo žemyno niuansais.
„Ten pamatai, kokia Lietuva yra turtinga. Nors aš tą esu sakiusi ir debatuose, ir per rinkimus, tai labai kažkaip kontroversiškai skambėjo, – šypteli pašnekovė. – Bet iš tikrųjų juk taip ir yra. Dviem trečdaliams pasaulio Lietuva yra labai turtinga, išsivysčiusi valstybė. Iš tokios lyginamosios perspektyvos gali pamatyti, kaip mes susikūrėme savo gerovę nuo tikrai didelio skurdo devyniasdešimtaisiais. Matai, kaip ten žmonės bando tą padaryti.“
Dabartinis darbo pobūdis leidžia A. Armonaitei dirbti nuotoliniu būdu, o buvusios ministrės pareigos susijusios su investuotojais ir kapitalo pritraukimu. Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos, jos teigimu, klesti dėl tvarkingo reguliavimo ir atvirumo investicijoms.
Kvietimą prisijungti prie komandos A. Armonaitė gavo dar eidama ministrės pareigas, o panašių pasiūlymų buvo ne vienas.
„Turėjau keletą kitų [pasiūlymų], bet kažkaip priėmiau sprendimą truputį pailsėti, pasižiūrėti pasaulį, pakvėpuoti. Ir galiausiai pagalvojau, kad reikia išbandyti save privačiame sektoriuje. Tai aš tą pasiūlymą priėmiau. Ir dabar nėra taip, kad dirbau su investicijomis ministerijoje, tai jau automatiškai tau čia labai viskas paprasta ir lengva. Vis tiek tai yra privatus sektorius, yra labai daug niuansų. Tu turi daug išmanyti“, – tikina A. Armonaitė.
Į politiką grįžti kol kas neketina
Nors nauja sritis reikalauja naujų įgūdžių, A. Armonaitė sako, kad komforto zona profesiniame gyvenime – ne jai, o ir veiklos pertraukos didelio džiaugsmo neteikia.
„Pauzė buvo reikalinga. Vienareikšmiškai. Nes, kaip sakiau, stabdžių jokių nebuvo. Bet ar ta pauzė man labai patiko, tai nesu tikra. Gal čia kažkokia diagnozė, nežinau. Bet man reikia veiksmo“, – šypsosi A. Armonaitė.
Veiksmo buvo ir ministerijoje, kur, pasak A. Armonaitės, pavyko daug nuveikti. Vienas paskutinių ir ryškiausių darbų – „Rheinmetall“ įsikūrimas Lietuvoje. Tačiau, kaip sako pašnekovė, svarbių darbų buvo ir daugiau, o tuometinė Vyriausybė ant bėgių pastatė inovacijų prioritetus.
„Man būdavo problema, kaip ministrei, kalbėti apie investicijas ir inovacijas. Niekam, atrodo, neįdomu. Vienas prancūzų politikas yra pasakęs: „Jeigu nori, kad visi užmigtų, sakyk du žodžius iš i raidės – investicijos ir inovacijos.“ Tai mano darbas buvo iš esmės kurti pokytį šitose srityse“, – pasakoja A. Armonaitė.
Kaip dėsto buvusi ministrė, iš esmės tai reiškia geresnes darbo vietas, geresnius atlyginimus, kad su mažiau žmonių sukurtume daugiau, išvežtume ir parduotume į daugiau pasaulio šalių, o atgal sugrįžtų daugiau pinigų.
„Tai mūsų inovacijų reformos, investicijų pritraukimo schemos, pokyčiai akcinių bendrovių įstatymuose – visa tai buvo apie tai: daugiau darbo vietų, daugiau našumo, produktyvumo, su mažiau žmonių, kad sukurtume daugiau žiniomis grįstų produktų“, – pažymi A. Armonaitė.
Dabar moteris sako savo ministerijos darbu buvusi patenkinta, o darbų, kurių padaryti nepavyko, nebuvo – galima buvo juos tik daryti ar komunikuoti kitaip. Įtakos politinei atmosferai turėjo ir nuolatinės krizės, kurias psichologiškai atlaikyti sunku buvo ne vienam politikui.
„Tai vadinama nuovargiu. Ir tai galiausiai išsispinduliuoja, matyt, į viešąją erdvę. Tai ar tai buvo įmanoma suvaldyti, aš nežinau. Bet dabar, kai žiūri atgal, atrodo, gal kai kur buvo galima mažiau leptelti“, – šypsosi moteris.
Po Laisvės partijai nesėkmingų rinkimų A. Armonaitė pasitraukė iš pirmininkės pareigų ir aktyvios politikos. Pasak jos, artimiausiu metu į politiką grįžti neketina, nors dar nežino, kaip bus tolimesnėje ateityje.
„Aš maniau ir manau, kad politika yra prasminga veikla. Bet, kita vertus, yra du svarbūs dalykai. Kaip buvusi partijos lyderė aš džiaugiausi pergalėm ir prisiėmiau atsakomybę už pralaimėjimus. Ir man atrodo, lyderiai turi prisiimti atsakomybę. Tą savininkiškumą kiekvienam tam rezultatui tu turi parodyti. Tai dabar likti, man atrodo, nebuvo jokių protingų argumentų. Nes rinkimai buvo nesėkmingi“, – aiškina A. Armonaitė.
Dalyvauti kituose Seimo rinkimuose A. Armonaitė sako kol kas neplanuojanti ir tikina, kad pokytį kurti galima ne tik politikoje.
„Yra tokių žmonių, kurie bet kokia kaina nori būti politikoje. Aš nesu iš tų žmonių, kurie bet kokia kaina nori būti. Aš tikrai labai daug atidaviau, negailėjau savęs, dirbau daug. Bet yra laikas politikai, yra laikas verslui ar kažkokiems kitiems dalykams. Pažiūrėsim, kur tas gyvenimas toliau nuves“, – šypsosi pašnekovė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Pas Nemirą“ įraše.
