Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad iš dalies pritartų amnestijai vadinamosiose „čekiukų“ bylose.
„Aš galvoju, kad dėl baudžiamosios bylos ir priklausomai nuo to, kokia ten yra ta suma, iš dalies galbūt ir pritarčiau (amnestijai – BNS), bet nenorėčiau, kad šitame veiksme žmogus išvengtų atsakomybės“, – interviu BNS penktadienį sakė būsimoji ministrė pirmininkė.
Pasak jo, net ir atsisakius baudžiamosios atsakomybės taikymo ne pagal paskirtį kanceliarines lėšas naudojusiems politikams, jie turėtų atlyginti ne tik žalą, bet ir susimokėti keliskart didesnę nei padaryta žala baudą.
Tačiau politikė tvirtino sutinkanti, kad nuteistiesiems „čekiukų“ bylose taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas kurį laiką eiti viešąsias pareigas – kai kuriais atvejais yra perteklinė, kai bylose figūruoja mažos sumos.
BNS rašė, kad per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių centrinės valdžios praėjusią savaitę paprašė imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.
Politikams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad tokį dokumentą pasirašė 104 tarybų nariai, tačiau atsisakė pateikti jų sąrašą, motyvuodamas klientų konfidencialumu.
BNS žiniomis, tarp pasirašiusiųjų yra teisėsaugos įtarimų dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo sulaukusi Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna, Prienų meras Alvydas Vaicekauskas, buvęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, buvęs Ignalinos meras Justas Rasikas.
Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad „yra teisinis pagrindas reabilituoti nuteistuosius savivaldybių tarybos narius, o pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip ir teismams perduotos baudžiamosios bylos, turėtų būti nutraukti“.
Anot kreipimosi, savivaldybių tarybų nariai objektyviai negalėjo suvokti ir numatyti, kad jų veiksmai vėliau bus vertinami kaip prieštaraujantys teisei ir už juos grės baudžiamoji atsakomybė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai yra pareikšti 28 asmenims ir 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose.
Prokurorai atlieka ne tik ikiteisminius, bet ir viešojo intereso gynimo tyrimus dėl savivaldos politikų lėšų naudojimo. Nesant nusikaltimo požymių, tačiau turint duomenų, kad valstybės pinigai naudoti nepagrįstai, teikiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo savivaldybėms.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio pirmoje pusėje nurodė, kad „čekiukų“ bylose jau atlyginta virš 1 mln. eurų valstybei padarytos žalos, sudaryta daugiau nei 50 taikos sutarčių.
Svarstytų Juliaus Sabatausko skyrimą į KT, bet prioritetą teiktų išorės kandidatui
Seimo pirmininkui svarstant galimybę į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus kitąmet teikti socialdemokratą Julių Sabatauską, I. Ruginienė sako, kad ją labiau tenkintų nepriklausomas kandidatas, tačiau žada partietį svarstyti.
Naujasis parlamento vadovas Juozas Olekas šią savaitę pareiškė, kad tarp jo svarstomų teikti kandidatų yra J. Sabatauskas. Kitų kandidatų politikas neįvardijo, nors tvirtino, kad jų yra.
I. Ruginienė teigė turinti geriau įsigilinti į klausimą ir gauti daugiau informacijos, siekiant priimti sprendimą.
„Aš nesu įsigilinus į tą procesą ir į pačią skyrimo tvarką. Man reikėtų pasižiūrėti pačius kriterijus, galų gale, pirmiausiai Julius turėtų būti pateiktas. Bet Julių vertinu kaip tikrai labai rimtą teisininką ir jis tą demonstravo ne vieną kartą“, – kalbėjo ji.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį.
Juos skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Pasak I. Ruginienės, „kuo labiau nepriklausomas kandidatas būtų, tuo būtų geriau“, tačiau renkantis reikia vertinti visumą.
„Jeigu tikrai yra stiprus išorinis kandidatas, kurį gali pasirinkti, tai aš tikrai teikčiau turbūt prioritetą jam. Bet jeigu tokio nėra, tai tada, matyt, reikia tas paieškų ribas labiau praplėsti“, – kalbėjo ji.
Pats J. Sabatauskas teigė dar nesulaukęs siūlymo kandidatuoti, tačiau neatmetė galimybės jo sulaukus tokią galimybę svarstyti.
Naujienų portalas „15min“ ketvirtadienį pranešė, jog prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjus svarsto siūlyti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentą, konstitucinės teisės ekspertą Vaidotą Vaičaitį.
KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
