LRT trumpai. Jei dronai virš galvos, kur slėptis?

Lietuva nuo 2022-ųjų vasario atnaujina savo priedangų tinklą. Diskusijos apie tai, kur reikėtų slėptis pavojaus atveju, dar labiau paaštrėjo po dviejų dronų incidentų liepos mėnesį. LRT.lt domėjosi, kokia situacija su priedangų įrengimu ir ką galėtų daryti piliečiai pavojaus atveju ar jo belaukiant.

Kur slėptis pavojaus atveju?

Bene visos priedangos taikos metu yra įrengtos edukaciniuose ar visuomeniniuose pastatuose. Pavyzdžiui, Vilnius dabar atnaujina 32 priedangas pastatuose, kurie turi tinkamus rūsius, daugiausia mokyklose ir darželiuose. Taikos metu šios patalpos tarnauja pagal savo įprastą paskirtį, o visuomenei pasiekiamos būtų tik gavus atskirą įsakymą.

„Atsiradus grėsmei valstybiniu lygmeniu, gali būti priimtas sprendimas aktyvuoti priedangų tinklą, tokiu atveju Lietuvoje galiojantis normatyvas nurodo, jog priedangą reikėtų paruošti per 12 val.“, – Vilniaus savivaldybė teigė LRT.lt.

Dabar egzistuoja skirtingų lygių apsaugos: priedangos (žymimos geltonai), skirtos pasislėpti vos kelioms valandoms, kolektyvinės saugos pastatai (melsvas trikampis oranžiniame fone), kur galima priglausti žmones bent kelioms dienoms ir ten skirstyti paramą ar iš ten organizuoti evakuaciją, ir slėptuvės, skirtos tik valstybės funkcijas užtikrinti turinčių žmonių darbui.

Kai kurios priedangos yra prieinamos visada – pavyzdžiui, požeminės perėjos ir garažai. Tačiau ekspertai perspėja, jog jos dažniausiai nėra tinkamai paruoštos oro antskrydžių atvejams, o praleisti daugiau nei kelias valandas ten gali būti sudėtinga neturint kėdžių ir gultų, šildymo ir elektros tiekimo.

Informacija, kur yra visos šalies priedangos ir kolektyvinės saugos pastatai, prieinama svetainėje LT72.lt. Čia taip pat institucijos sutelkė informaciją, kaip pasiruošti išgyventi bent 72 valandas ekstremalioms situacijoms – ir tai gali būti ne tik karas.

„Ta svetainė įkurta 2015 m., buvo metas, kai ji nebuvo tokia populiari, bet dabar matome, kokia yra situacija šalyje ir ne tik pas mus, tai tas susidomėjimas auga“, – sakė Loreta Naraškevičienė, už LT72 platformą atsakinga Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) specialistė.

Anot jos, seniau labiausiai žmones dominanti tema buvo branduolinė sauga, Baltarusijai pasistačius Astravo atominę elektrinę. „Dabar daugiau karinės grėsmės, oro pavojus, evakuacija, priedangos, išvykimo krepšiai“, – sakė L. Naraškevičienė.

Kas ir kaip gali pastatyti priedangą?

Nuo praeitų metų įsigaliojo taisyklė, kad kiekvienas didesnis nei penkių aukštų gyvenamasis pastatas turės turėti priedangą, tas pats taikoma ir didesniems kitos paskirties pastatams.

Žmonės taip pat gali įsirengti vadinamąją padidinto saugumo patalpą – remiantis Ukrainos pavyzdžiu, ją turėtų skirti bent dvi sienos nuo išorės, o tai dažniausiai yra pastato viduje esančios patalpos, tokios kaip vonios kambariai ar laiptinės.

Lietuvos architektų rūmai yra paskelbę rekomendacijas, kaip tokias patalpas įsirengti ar pasiruošti, jas galima rasti čia.

Vidaus reikalų ministerija skiria dešimtis milijonų eurų paramos savivaldybėms priedangoms įsirengti. Šis finansavimas kol kas savivaldybių negali būti skirstomas privatiems ar juridiniams asmenims, tačiau tai gali keistis jau šį rudenį, kai bus paskelbtas dar vienas finansavimo ratas.

„Dauguma savivaldybių kiek nors modernizuoja įrangą ar jos įsigyja, pavyzdžiui, įsigyja stacionarių generatorių, perdaro laiptus, kad užtikrintų patekimą negalią turintiems žmonėms“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos civilinės saugos pakomitečio pirmininkas Vytautas Kaminskas.

Visoje šalyje yra aktyvių bendruomenių, kurios nusprendžia savo pastangomis įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose ar kitose patalpose. Kai kurios savivaldybės jau dabar siūlo finansinę pagalbą, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė, o kitos kalba, kad parama bus prieinama artimiausiu metu.

Kodėl tiek kalbame apie karą?

Pareigūnai ieško būdų, kaip kalbėti apie pasirengimą karui, nesukeliant visuomenės susiskaldymo ir kritikos dėl tariamo žmonių bauginimo.

„Gali būti tas pats audros atvejis ar gaisras Viršuliškių daugiabutyje – pasirengimas taikos metu, scenarijai yra labai panašūs karo atveju“, – sakė Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PAGD) atstovas ir civilinės saugos ekspertas Donatas Gurevičius.

Pasak jo, „taikos metu sakyti, kad pasienio savivaldybės yra nesaugios, kai turim įsipareigojimus NATO ir ES valstybių, būtų beprotybė, o erzinti žmones ir kalbėti apie tai būtų neatsakinga“.

Tačiau tokioje pafrontės realybėje dabar gyvena Lietuva.

„Kiekvienas turime rasti priėjimą prie tos labai sudėtingos karo tematikos, nes realybė yra tokia, – aiškino specialistas. – Šeimoms reikia pažiūrėti, kur yra artimiausia priedanga, susikrauti išvykimo krepšį.“

Tai daryti yra sudėtinga, pridūrė jis: „Natūralu, kad žmogus sunkiausią scenarijų atideda tam vėliausiam laikui, sunku įsivaizduoti, kad gali įvykti kataklizmų.“

„Valstybė siekia sukurti priedangų tinklą būtent taikos metu, bet kiekvienas mūsų turėtų pats suvokti realybę [ir domėtis], ar yra priedanga šalia manęs ar prie darbo, ar aš turiu tą LT72 mobiliąją programėlę“, – sakė jis. Pasak specialisto, kiekvienas žmogus turi priimti sprendimą pasiruošti nelaukdamas valstybės įsikišimo.

„Kiekvienas turi žinoti, ką reikia daryti taikos metu, nes norint laimėti karą reikia jam ruoštis“, – pridūrė D. Gurevičius.

Anot jo, 2022 m. pavasarį, vos keli mėnesiai po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, žmonės daugiausia domėjosi savo saugumu.

„Bet frontas susitvarkė, buvo atkovota teritorijų ir ta grėsmė nuo tavęs atitolsta, tai tu atitrauki tą priedangų klausimą iš prioritetų ir dedi į tolimesnę lentynėlę, – svarstė jis. – Blogėjant situacijai, vėl atsiranda domėjimosi.“

Supažindinti žmones su pagrindiniais principais bando ir „Raudonasis kryžius“, jis organizuoja turus (registracija čia), per juos parodo priedangų žymėjimus, pasakoja apie evakuaciją ir būtiniausių daiktų krepšius.

„Išvykimo krepšys skirtas tam, kad galėtum savimi pasirūpinti bent 72 val., nes jei bus ekstremali situacija, tai gaisrinė ar greitoji bus užimtos“, – sakė vienas iš turus vedančių „Raudonojo kryžiaus“ savanorių Rokas Dvarvytis. Tai gali būti ne tik karinė krizė, bet ir riaušės, neramumai ar stichinės nelaimės.

Ar vėluojame pasiruošti?

„Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. gyventojų – tai sudaro apie 54 proc. visų šalies gyventojų. 28 savivaldybės jau turi pakankamą priedangų skaičių, tačiau 32 vis dar susiduria su jų trūkumu“, – Vidaus reikalų ministerija teigė pranešime žiniasklaidai birželį.

Tačiau kritikai sako, kad daugelis priedangų egzistuoja tik popieriuje, o tik nedaugelis yra tinkamai parengtos apsaugoti žmonėms per krizę. Problemas patvirtino ir šių metų Valstybės kontrolės auditas.

„Per porą metų nepristatysime, ką kitos šalys darė dešimtmečius – kaip Suomija ar Šveicarija“, – sakė PAGD atstovas D. Gurevičius.