Vilniaus policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl jaunuolių, kurie filmuoja, kaip gatvėje kabinėjasi prie žmonių, plūsta juos, muša, gadina miesto infrastruktūrą, ir visa tai skelbia internete. Strymeriai toliau tyčiojasi iš praeivių ir viešai transliuoja savo nusikaltimus, o atsakingos institucijos vis dar ieško būdų, kaip į tai reaguoti.
Uždirba iš vaizdo įrašų peržiūrų
Tinklalaidžių kūrėjas Skirmantas Malinauskas LRT RADIJUI sako, kad situacija, kai grupė vyrų gatvėse kabinėjasi prie vaikų, senjorų, moterų su vaikais, pila ant galvos kavinėse sėdintiems žmonėms vandenį, atiminėja daiktus ar tiesiog sumuša žmogų, yra peržengusi bet kokias ribas. Šie chuliganiškai besielgiantys vyrai ne tik smurtauja ir gadina turtą, bet ir visa tai filmuoja, transliuoja internete ir už peržiūrų skaičių uždirba pinigus.
„Išėjo ir ne vienos žiniasklaidos priemonės žinios, reportažai. Šimtai tūkstančių žmonių pasižiūrėjo ir „YouTube“ apie tai, kas vyksta Vilniaus ir ne tik Vilniaus gatvėse, Palangoje ir kitur. Ir aš matau, kad iš tikrųjų nėra jokių efektyvių priemonių, kaip būtų galima sustabdyti grupelę žmonių, kurie terorizuoja vaikus, motinas su vaikais, vilniečius ar kitų miestų gyventojus, kurie tiesiog eina gatvėmis“, – teigia S. Malinauskas.
Tinklalaidžių kūrėjas pabrėžia, kad taip jie elgiasi ne tik iš chuliganiškų paskatų, bet ir dėl finansinės naudos. Kitaip tariant, chuliganišką turinį transliuojantiems strymeriams mokama už tai, kad jie darytų teisės aktų pažeidimus. Bent keletą mėnesių trunkančio teroro kol kas sustabdyti nepavyksta.
„Atrodo, viskas labai paprasta. Įsivaizduokite nusikaltimą arba teisės aktų pažeidimą, kurį tu tiesiogiai transliuoji. Tau tiesiog reikia pamatyti, kur tai vyksta, ir užkirsti tam kelią. Tačiau jie tai darė ir tai daro be jokių problemų“, – tikina S. Malinauskas.
Anot pašnekovo, tiesioginės transliacijos metu buvo grasinama ir jam pačiam: vienas iš vyrų, jau turintis lygtinį teistumą, teigė, kad „pasiims pistoletą su duslintuvu, atvažiuos ir nušaus Malinauską“. Šią transliaciją stebėjo tūkstančiai žmonių, tačiau reakcijos, pasak S. Malinausko, nebuvo.
Necenzūriniais žodžiais strymeriai išplūdo ir policijos pareigūnus.
„Tų iškarpų yra labai daug. Policijos pareigūnai sustabdo automobilį, automobilyje vartojamas alkoholis, tada pareigūnai keikiami paskutiniais žodžiais. Viskas, ką gali pareigūnai, tai pritaikyti Administracinių nusižengimų kodeksą. Bauda – 150 eurų, t. y. gerokai mažiau, negu jie uždirba per valandą“, – aiškina tinklaraštininkas.
Anot jo, situacija absurdiška – įstatymus pažeidinėti apsimoka, nes skiriama bauda gerokai mažesnė nei suma, uždirbama tą nusikaltimą transliuojant.
Pradėti du ikiteisminiai tyrimai
Vilniaus policija dėl šių vyrų elgesio yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį „Viešosios tvarkos pažeidimas“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis LRT RADIJUI sako, kad, atliekant šiuos ikiteisminius tyrimus, bus aiškinamasi, kas ir kada padaryta, kas šias veikas vykdė ir kas nukentėjo.
„Policijos pareigūnai, kurie atlieka ikiteisminį tyrimą, susipažins su visa turima medžiaga tiek viešojoje erdvėje, tiek galbūt ir neviešojoje erdvėje, atliks kitus procesinius veiksmus ir priims atitinkamus sprendimus. Gali būti, kad tie ikiteisminiai tyrimai bus perkvalifikuoti į kitas veikas. Laikas parodys“, – sako J. Liepis.
Policijos atstovas pažymi, kad šiuo atveju policija neturėjo pranešimų nei iš visuomenės, nei iš nukentėjusių asmenų.
S. Malinauskas sako, kad administracinės baudos priekabiaujančių ir tai transliuojančių žmonių neatgrasys, o administracine tvarka jie bausti jau ne kartą. Anot jo, nuobaudas grupėje veikiantiems asmenims ir darantiems tai tiesioginių transliacijų metu reikia didinti, kalbant ir apie administracinę, ir apie baudžiamąją atsakomybę.
Anot jo, pareiškimų nėra ir dėl to, kad tiek pats priekabiavimas, tiek to transliavimas tūkstančiams yra traumuojanti patirtis.
„Pabandykite įsivaizduoti, kaip keičiasi jūsų gyvenimas. Jums reikia grįžti į klasę, jūsų visi klausia, kodėl tu ten nesigynei ir t. t. Kaip, pavyzdžiui, reaguoja praeivis? Jeigu jis mato 3–4 apsvaigusius jaunuolius, kurie aiškiai tyčiojasi, keikiasi, lenda prie nepilnamečių ir panašiai. Ar jis turi drąsos pakankamai, kad prie jų prieitų, kai žino, kad prieš jį gali būti smurtaujama?“ – klausia S. Malinauskas.
Anot pašnekovo, palikti problemą spręsti visuomenei nėra išeitis, o, vykstant tiesioginėms transliacijoms ir žinant nusikaltimo vietą realiuoju laiku, ten greitai atsidurti galėtų ir pareigūnai.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas sako, kad situacija prasta, o transliacijų socialiniuose tinkluose problemą spręsti su didelėmis korporacijomis, tokiomis kaip „Meta“, yra sunku.
„Šiuo atveju, kai vyksta neteisėti veiksmai, viešosios tvarkos pažeidimas, ir transliuojama į eterį, tikrai reikia imtis priemonių. Ir manau, vienas iš tų būdų yra teisinės priemonės. Aš kalbėjausi su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku. Tai tikrai peržiūrėsime, kokius įstatymus mes galime įdiegti ir sugriežtinti“, – sako K. Vilkauskas.
Pelną galima konfiskuoti
„YouTube“ platforma yra užblokavusi vieno iš miestiečius terorizuojančių vyrų Dovydo Kazlausko kanalą, „Google“ priklausančiose platformose savo nusikaltimų transliuoti viešai šie vyrai negali. Tačiau kitose platformose panašių priemonių imtis sunkiau, teigia S. Malinauskas.
„Yra tokių platformų kaip „Kick“, kurios gauna iš to tiesiogiai finansinės naudos, tai yra dalį jų gaunamų pajamų. Ir tu ten gali pranešti, bet jiems jokio skirtumo, nes iš esmės platforma veikia tokiu pagrindu, kad jie iš to uždirba“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto, žinant pažeidimus darančių asmenų asmeninius duomenis, taikytis į konkrečius pažeidėjus neturėtų būti sunku, priduria S. Malinauskas.
„Galų gale valstybės institucijų prestižas turėti įrankių su tuo žmogumi susitvarkyti, nes mes žinome vardus, pavardes. Mes žinome visus duomenis. Mes žinome, iš kur vyksta tos transliacijos. Bet to vis tiek nepakanka“, – sako tinklalaidžių kūrėjas.
Advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, duomenų apsaugos ekspertė Miglė Petkevičienė sako, kad teisės aktai, reglamentuojantys platformų veiklą, joms įdiegia tam tikras pareigas, kaip turinys turi būti moderuojamas, koks turinys turi būti pašalinamas.
„Teisės aktai yra toks dalykas, kuris, sakyčiau, gana lėtai formuojasi, reikia teikti siūlymų komitetams, veikia visa teisės aktų formavimo mašina. Girdint tuos visus nusiskundimus ir matant baimę, norėtųsi paraginti žmones nebijoti apskritai teisės priemonių taikyti“, – sako M. Petkevičienė.
Teisininkė pabrėžia, kad vienas stipriausių teisės principų yra tai, kad iš neteisės negali kilti teisė. „Čia galbūt yra atsakymas ir pačioms teisėsaugos institucijoms“, – priduria M. Petkevičienė.
Anot teisininkės, tokiems asmenims neturėtų būti leidžiama pasipelnyti iš neteisėtos veiklos, o be kitų užkardymo priemonių, gali būti taikoma ir praktika išreikalauti duomenų, kiek tie žmonės užsidirbo konkrečiai iš šios neteisėtos veiklos, ir tokius pinigus iš jų konfiskuoti.
„Tai yra tikrai teisėta priemonė. Įstatymai kol kas galbūt tiesiogiai griežtai nereglamentuoja šitų dalykų, bet tai yra galima priemonė“, – sako M. Petkevičienė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
