„Šiuo metu Lietuvoje išgyvename, turbūt pavadinčiau, elektroninio ir telefoninio sukčiavimo epidemiją“, – sako policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Lietuvos policija suskaičiavo, kad nuo metų pradžios iš šalies žmonių jau išviliota daugiau kaip 16,5 mln. eurų. Telefoninis sukčiavimas – pelningas „verslas“, sako A. Paulauskas, ir juo užsiima stambios nusikaltėlių grupuotės.
Pokalbis su A. Paulausku – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Pone Paulauskai, vakar Vilniaus apskrities policija sulaikė telefoninių sukčių, kurie pristatinėjo „Google“ atstovais, gaują. Gal galite atskleisti, kaip pavyko tai padaryti ir kiek tų asmenų?
– Tai tikrai pavyko padaryti dėl ilgo ir sunkaus darbo. Šiuo metu Lietuvoje išgyvename, turbūt pavadinčiau, elektroninio ir telefoninio sukčiavimo epidemiją. Reaguodami į tai, sustiprinome savo pajėgas tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Vilniaus apskrities pareigūnams pavyko nustatyti visą grupę asmenų, kurie vykdė būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Reikia labai pažymėti, kad tai yra visgi tarptautinis nusikalstamumas ir nusikaltėliai veikia per keletą valstybių.
– Lietuvos piliečiai ar užsienio valstybių?
– Tai yra įvairių valstybių piliečiai. Iš viso įtarimai yra pareikšti 21 asmeniui, dalis – Lietuvos piliečiai, dalis yra užsienio piliečiai.
– Kurių čia valstybių? Į Rytus labiau?
– Šiuo metu nenorėčiau atskleisti, kokių tai yra valstybių piliečiai.
– Bet jeigu dažniausiai skambina ir rusų kalba prisistato „Google“ atstovais, galime daryti prielaidą, kad iš kaimyninių valstybių, iš Rytų?
– Sakysime, taip, iš rytinio flango valstybių. Tai yra tik dalis atliekamo didžiulio tyrimo ir tai dar nėra pabaiga. Tikrai tikiuosi, kad artimiausioje ateityje tie rezultatai bus dar didesni, nes vykdyti telefoninius sukčiavimus tikrai yra be galo pelningas verslas, tuo užsiima labai didelės ir stambios nusikaltėlių grupuotės.
– Šiuo atveju apie 7 mln. kalbame – asmenys, kurie yra sulaikyti, tiek išviliojo.
– Taip, tiek yra surinkta informacijos, kiek tie asmenys galėjo išvilioti, bet iš esmės suprantame, kad pinigai, išvilioti iš Lietuvos žmonių, yra žymiai didesni.
– Nes galimai ne visi kreipiasi į teisėsaugą, ne visi prisipažįsta, kad jie buvo apgauti?
– Yra kelios priežastys. Viena – tikrai ne viena nusikalstama grupuotė vykdo tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Antra – taip, ne visi žmonės kreipiasi į policiją. Galbūt kažkur išviliojamos gana nedidelės sumos ir tiesiog žmonės, to nesureikšmindami, tai pasilieka sau ir apie tai nepraneša policijai.
Vis dėlto tikrai fiksuojame labai daug pranešimų. Nuo sausio 27 dienos Lietuvos policijoje pradėjo veikti sukčiavimų toks, turbūt, koordinacinis centras, ir mes jau priskaičiavome daugiau negu 16,5 mln. eurų, per tą laiką išviliotų iš Lietuvos žmonių. [Sulaukėme – LRT.lt] per 10 tūkst. įvairaus pobūdžio pranešimų, pradėjome per 1200 ikiteisminių tyrimų. Skaičiai yra be galo įspūdingi ir tai parodo šios problemos mastą.
– Komisare, kuo būtent jūs aiškinate šios problemos mastą? Ar žmonės godūs yra, kad susigundo lengvais pinigais? Ar vis dėlto tie sukčiai yra tiek profesionalūs, jeigu galima taip pavadinti, kad labai lengvai išvilioja pinigus? Ar tiesiog Lietuvos piliečiai yra labai turtingi ir lengvai atiduoda atliekamus pinigus?
– Turbūt kalbame apie visą kompleksą tų priežasčių. Visų pirma – technologinis progresas. Šiandien organizuojami vadinamieji skambučių centrai, kurie gali lengvai imituoti lietuviškų numerių skambinimą Lietuvos žmonėms.
Tikrai stebina, kaip dažnu atveju yra skambinama ir kalbama rusų kalba, ir Lietuvos žmonės patiki, kad tai yra telekomunikacijų bendrovės: „Telia“, „Tele2“, ar policijos pareigūnai, kalbantys rusiškai. Bet kuriuo atveju, tikrai noriu pareikšti, kad Lietuvos policija, telekomunikacijų bendrovės, bankai, „Google“ neskambina ir rusiškai nekalba su Lietuvos žmonėmis. Išgirdus ragelyje rusišką pasisveikinimą, kai skambinama iš nepažįstamo numerio, vienareikšmiškai geriausia yra tiesiog padėti ragelį ir nutraukti pokalbį.
– Jums yra skambinę sukčiai?
– Pats esu sulaukęs, turbūt, gal ir dešimties skambučių. Bet išgirdęs ragelyje rusišką pasisveikinimą, matydamas, kad tai yra nepažįstamas numeris, aš tiesiog numetu ragelį ir man antrą kartą jau nebeskambina.
– Tai situacija tokia, kad net policijos generalinis komisaras yra sulaukęs, kaip sakėte, kokių dešimties skambučių. Tai parodo, kaip tai paplitę visuomenėje, kad potencialiai visi, kas turi mobilųjį telefoną, gali sulaukti tokių skambučių.
– Yra vadinamosios phishingo kompanijos, kai nusikaltėliai turi duomenų bazes su lietuviškais aktyviais mobiliojo telefono numeriais ir jie tiesiog skambina iš vieno numerio į kitą. Manau, kad kas kažkelintas žmogus pokalbio metu užmezga kontaktą, o kadangi sukčiai turi puikių psichologinių žinių ir žino, kokius mygtukus paspausti žmogaus sąmonėje, tai labai dažnu atveju žmonės net patys nesupranta, kaip jie būna paveikti ir jungiasi prie savo bankinių sistemų, pradeda diktuoti kodus ir tokiu būdu praranda didžiulius pinigus.
– Netrukus Lietuvos žmonės dar praturtės, tie, kurie norės, galės sukauptus pinigus iš pensijų fondų pasiimti. Matote čia grėsmę, kad prasidės siūlymai investuoti, kažkur nukreipti tuos pinigus ir uždirbti?
– Tikrai matome didžiulę riziką, nes, matyt, žmonių sąskaitose nusės nemaža dalis laisvų pinigų ir tai gali suvilioti sukčius vėl aktyvuoti jų veiklą. Paprastai tai nėra vien tik skambintojai, tai yra ir reklama per socialinę mediją, feisbuko platformoje tikrai yra nemažai skelbimų, siūlančių investuoti ir gerai uždirbti. Žmonės ant to užkimba.
Arba yra sukurtos specialios netikros investavimo platformos, kurios netgi kartais išmoka atgal žmogui pinigus, ir šiek tiek daugiau, negu jis investavo pirmą kartą, ir tokiu būdu užkabina žmogų ant to kabliuko. Turime tokių atvejų, kai žmonės yra net pasiėmę didžiausias paskolas tam, kad galėtų į tas investicines platformas investuoti, ir praranda dešimtis, o kartais ir šimtus tūkstančių.
– Komisare, kita tema – apie narkotikų vartojimą. Lietuvą sukrėtė istorija, kai nepilnametis mirė greičiausiai perdozavęs narkotinių medžiagų, šalia rastas veipas, kitaip tariant, elektroninė cigaretė. Jūs sakote, mačiau žiniasklaidoje, kad kova su narkotikų vartojimu – vienas policijos prioritetų. Kokių veiksmų imatės?
– Tai tikrai yra kompleksinė problema ir mes jos neneigiame. Turbūt daugelis mūsų visai neseniai skaitėme ir profesoriaus Badaro straipsnį apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, tai, kas randama veipuose. Šiuo požiūriu, kaip policija, suprantame savo atsakomybę už šią sritį, bet vėlgi suprantame, kad turbūt mūsų pagrindinė misija yra mažinti pasiūlą, dirbti su narkotinių medžiagų platintojais, nustatyti narkotinių medžiagų platinimo tinklus, kontrabandos kanalus, ypač kovojant su vadinamąja didmenine prekyba, kai dideliais kiekiais tos narkotinės medžiagos patenka į Lietuvą, tam, kad mažmeninėje prekyboje tiesiog nebebūtų kuo prekiauti arba būtų deficitas.
Kalbant apie nepilnamečius ir jaunuolius, šiuo atveju policija turi pareigą pamačiusi tam tikrą nepilnamečio asocialų elgesį, – nebūtinai apie narkotines medžiagas kalbame – kreiptis į savivaldybes. Savivaldybėse esančios Vaiko gerovės komisijos privalo imtis tam tikrų veiksmų ir koreguoti tų vaikų elgesį. Taip pat buvo padaryta su ta tragedija. <...> Dėl to jaunuolio policija net keturis kartus kreipėsi į savivaldybę tam, kad būtų taikomos vienos ar kitos jo elgesio korekcijos programos.
– Deja, matome, situacija baigėsi liūdnai. Bet, komisare, ar ne paradoksas, kad Lietuvoje vadinamoji „žolė“, kitaip tariant, marihuana – kriminalizuota, tačiau cigaretes, vadinamuosius veipus pilnamečiams galima lengvai įsigyti legaliai? Čia nematote tam tikrų, kaip sakant, nesuderinamumų?
– Kalbant apie veipus, elektronines cigaretes, ir lyginant jas su tomis klasikinėmis cigaretėmis, matyti vienas didelis skirtumas – yra labai sunku dozuoti vartojimą. Na, jeigu aš surūkiau vieną cigaretę, gavau kažkokią dozę nikotino ir tuo viskas baigiasi.
Mūsų kriminalistai, tirdami veipus iš nusikalstamų veikų, kartais juose net neranda narkotinių medžiagų, bet, pavyzdžiui, randa nikotino koncentraciją, kuri viename veipe prilygsta dvidešimčiai cigarečių. Įsivaizduokime, kai 12–13 metų jaunuolis surūko tokį veipą, gauna nikotino dozę, kuri yra lygi 15–20 cigarečių, tai tikrai pasekmės gali būti labai liūdnos.
– Kitaip tariant, klaidingai įsivaizduojama, kad tie veipai, elektroninės cigaretės, yra, kaip tenka girdėti, esą mažiau žalingas dalykas negu tradicinės cigaretės.
– Na, tikrai mokslininkai mano kitaip.
– Mokslininkai mano kitaip, bet visuomenėje tenka girdėti šį mitą. Komisare, dar viena tema – Apeliacinis teismas toliau nagrinėja policijos pareigūno, kuris tarnybos metu nušovė psichikos sveikatos sutrikimų turinčią moterį, bylą.
Prokurorai mano, kad pareigūnas netinkamai ir neprofesionaliai panaudojo specialiąsias priemones ir būdus, kad tą moterį nukenksmintų, kad ją sulaikytų. Ar jūs tebesilaikote savo, kad pareigūnai veikia profesionaliai? Kiek žinau, šiandien teisme buvo vaizdo medžiaga dar kartą peržiūrėta ir analizuota.
– Taip, šiandien Apeliaciniame teisme kaip tik vyko bylos nagrinėjimas, buvo iš naujo vertinami įrodymai. Tikrai tikiu, kad Apeliacinis teismas tinkamai, objektyviai įvertins visą bylos medžiagą ir priims teisingą sprendimą.
Aš, žinoma, palaikau pareigūną. Neslėpsiu, šiandien ryte į patį teismą nebuvau užėjęs, bet tiesiog ryte šalia teismo išreiškiau palaikymą pareigūnui. Suprantu, įsivaizduoju, kiek jam reikia turėti vidinės stiprybės tam, kad ir toliau kiekvieną dieną eitų į darbą dirbti Lietuvos žmonėms, ir kartu būti teisiamam.
– Bet ir nevyriausybininkai kritikavo policijos pareigūnus, ir vadovybė, kad tarsi tokio jautrumo pritrūko tos nelaimės atveju komunikuojant su visuomene, su šeima, pasakant, kad „taip, padarėme galbūt klaidą“. Nes idealiu atveju neturėtų policijos pareigūnai nušauti žmogaus, kuriam tiesiog pačiam reikia pagalbos.
– Sunku komentuoti, ar tikrai buvo policijos komunikacija tuo atveju visiškai teisinga, tuo metu vadovavau Viešojo saugumo tarnybai. Bet kuriuo atveju, tikrai manau, kad pasaulis nėra idealus ir, deja, atsitinka tokių situacijų, kai policijos pareigūnai turi panaudoti ginklą tam, kad apgintų save ir šalia esančius nuo realios grėsmės.
