Vilniaus meras Valdas Benkunskas kartu su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi pasirašė susitarimą dėl antidroninių pajėgų steigimo sostinėje. Pasak mero, šiuo metu Vilniaus kritinės infrastruktūros apsauga yra nepakankama, o karo Ukrainoje patirtis rodo, kad būtent tokie objektai pirmiausia tampa priešo atakų taikiniu.
Apie tai ir daugiau „Dienos temoje“ – vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.
– Šiandien pasirašėte susitarimą su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniuje esančios svarbios civilinės infrastruktūros apsaugos. Kitaip tariant, kad elektros, šilumos, vandens tiekimo infrastruktūra būtų labiau apsaugota nuo pavojų iš oro. Suprantu, kad yra mokomasi iš Ukrainos pamokų, kadangi ten dažnai taikomasi į civilinę infrastruktūrą ir žmonės lieka be vandens, elektros ir šildymo, ypač žiemą. Noriu paklausti, kaip jūs saugosite tą infrastruktūrą? Kodėl tik Vilniuje? Ar, tarkime, Šiauliuose ir Kaune nereikia?
– Iš tikrųjų tai yra savivaldos iniciatyva. Mes su meru apie tokią galimybę diskutavome prieš porą mėnesių. Praktiką, kurią siūlome taikyti drauge su Vilniaus miesto savivaldybe (dar turime sulaukti tarybos sprendimo), galime išplėsti ir į kitas savivaldybes, į didžiąsias savivaldybes, kur objektai yra svarbūs ir jų netekimas arba koks nors fizinis veikimas prieš juos gali paveikti didelį žmonių skaičių. Mes tai tikrai plėsime, ypač tose vietose, kur mūsų Viešojo saugumo tarnyba turi savo padalinius ir mes tai galime padaryti labai gretai.
Tai nėra naujiena – mes jau dirbame su kitomis įmonėmis, tarkime, su „Litgrid“, kuri irgi dirba panašiu formatu. Jie įrenginėja apsaugos sistemas. Yra mūsų fizinis dalyvavimas, kaip Viešo saugumo tarnybos, ir taip pat ginklų, ir kitų tokių, sakysime, priemonių, kurių rinkoje nenupirksi. Antidroninės įrangos panaudojimas pas mus taip pat yra gana reglamentuotas, ką gali daryti tik pareigūnai. Tai šiuo atveju pareigūnai tą galimybę turės. Tai miestas prisidės ne prie ginklų, prie įrangos pirkimo, prie transporto priemonių pirkimo, kad mieste būtų galima judėti mobiliai ir greitai, ir kitų procedūrų, dėl kurių agentūra, miestas ir mūsų tarnyba derėsis.
– Vilnius čia inicijavo, o kiti miestai neinicijuoja tokių dalykų? Nes nemažai žmonių gyvena Kaune, Klaipėdoje...
– Darysime. Aš jau matau komentarų iš kitų miestų merų. Tikiu, kad tai pratęsime. Reikia suprasti, kad tai ilgalaikis procesas, ne vienos dienos. Yra dar ketinimų protokolas, tai yra tik startas, kur laukia rimtas darbas ir pirkimo sektoriuje, ieškant pinigų, ir viską derinant. Taip pat reikia galvoti, kad mūsų pajėgos nėra tokios didelės, kad jie galėtų iškart aprėpti visą Lietuvą. Mūsų pagrindinė užduotis, kurią mes turime vykdyti, yra kritinės valstybės infrastruktūros apsauga, tą mes jau šiandien darome.
– Bet aš ir pagalvojau, kad ištekliai riboti, net ir žmogiškieji, tai kas pirmesnis pasirašys su jumis bendradarbiavimo susitarimus, tarp jų – ir su Viešojo saugumo tarnyba, tai tas, tikriausiai, ir turės tam tikrą didesnį bendradarbiavimą, o kitiems jau nieko neliks...
– Atidirbsime darbo būtent Vilniaus mieste schemą, kurią tikrai galėsime taikyti ir kitur. Galvosime apie pajėgų panaudojimo schemą. Šiandien mūsų viešojo saugumo tarnybos pajėgos dirba ir prie kitų užduočių, tarkime, prie valstybės sienos apsaugos, papildomai patruliuoja prie vidinės sienos su Latvija, kur padeda kovoti su antrine migracija. Kalbame apie siuntimą prie sienos į Latviją. Tokių papildomų užduočių yra nemažai.
Su tarnybos vadovu apie tai kalbame. Jie nori augti, nori stiprinti savo kompetencijas visose srityse. Šiandien kalbame apie realią Lietuvos žandarmerijos formą – struktūrą, kuri galėtų vykdyti svarbias užduotis taikos metu, kai kariuomenės panaudojimo galimybės tam tikrose srityse yra ribotos. Mūsų tarnybos, kaip pasieniečiai, Viešojo saugumo tarnyba, šiuo atveju tikrai gali padaryti daug.
– Kalbant apie sienos apsaugą, neseniai iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją įskrido dronas „Gerbera“. Jo pagrindinė paskirtis – imituoti tikrą kovinį droną ir klaidinti oro gynybos sistemas. Maždaug 20 minučių situacija kėlė nerimą, kol paaiškėjo, kas tai per objektas. Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad taikos metu ji į oro taikinius paprastai nešaudo ir jų negaudo. Man kyla klausimas – kai jūs bendraujate su kariuomene ir su Krašto apsaugos ministerija, ar šiuo atveju, jei tai būtų buvęs tikras dronas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėjo į jį reaguoti ir jį likviduoti, ar vis tik tai turėjo daryti Lietuvos kariuomenė?
– Jūsų paminėta Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra sienos apsauga, ne oro erdvės. Galime sakyti, kad tai, kas įvyko su dronu, buvo oro erdvės pažeidimas. Įskrido oro erdvėje ir kariuomenė šiuo atveju yra atsakinga, pagal įstatymus, už visą oro erdvės stebėseną.
– Net ir taikos metu?
– Net ir taikos metu. Bet tai nereiškia, kad mes irgi negalėtume veikti, kalbant apie objekto apsaugą su VSD, su VSAT. Šiandien VSAT jau turi įgaliojimus, leidžiančius jiems tam tikrais atvejais panaudoti ginklus. Šiuo atveju, tarkime, jei mes žiūrėsime ir tikrai turėsime konkrečius taikinius, koordinates ir visa kita, būtų galima galvoti apie tų dronų numušimą panaudojant ginklą. Bet nemažai dronų šiandien yra nuleidžiama, kuriuos, deja, naudoja kontrabandininkai. Skaičiai rodo, kad mūsų pasieniečiai tą tikrai padaro ir, norisi tikėti, gana efektyviai, kad atgrasytų tokius lengvų pinigų ieškotojus kirsti mūsų sieną.
– Gerai, bet jei tai būtų tikras kovinis dronas, VSAT būtų galėjusi...
– VSAT neturi užduočių turėti pabūklų, raketų ar priešraketinių sistemų – tai nėra jos tiesioginė funkcija. Bet plečiant mano išsakytą mintį apie VSD ir VSAT (apie tai mes kalbėsime) ir tą pačią metodiką su kariuomenės priežiūra, reikia suprasti, kad ir VSAT, ir VSD karo metu būtų kariuomenės ginkluotųjų pajėgų padaliniai...
– Mes kalbame apie taikos metą.
– Šiandien jos įranga turi atitikti tokią, kuri bus naudojama karo metu. <...> Ukrainos nacionalinė gvardija numuša dronus, panaudodama ginklą, bet gaudama visą informaciją iš kariuomenės, dėl to, kad nepristatys nei VSAT, nei VSD tokių oro stebėsenos įrenginių, kurie iš tikrųjų suteikia visą informaciją. Informacija turi būti labai aiški, tiksli ir konkreti. Vis tiek įsakymas turėtų ateiti iš kariuomenės. Turi numušti ir VSAT numuša.
Tokiu atveju, kai matome sienos kirtimą su FPV dronu, kurie yra dažnai naudojami (tai nėra „Shahed“ tipo dronas, „Gerbera“ ar kiti dronai), VSAT, pastebėjusi Lietuvos oro erdvės pažeidimą, iškart panaudoja įrangą tam, kad tuos dronus nuleistų. Tikrai, darkart pasikartosiu, tokių atvejų yra nemažai.
– Jūs anksčiau esate pradėjęs tarnybinį patikrinimą, kai iš tranzitu per Lietuvą vykusio traukinio pasišalino Rusijos pilietis. Norėjote išsiaiškinti, ar viskas suveikė tinkamai, netinkamai. Ką išsiaiškinote?
– Yra vienas patikrinimas dėl procedūrų, dėl galimo pareigūno atsakomybės neveikimo. <...> Šiandien patikrinimas baigtas. Pareigūnai veikia pagal nustatytus algoritmus ir padarė tai, ką reikėjo. Bet, ką pamatėme, atlikdami tyrimą, kad procedūros yra labai fragmentuotos, nėra bendro koordinavimo. Tą mes ir keisime. Kokių techninių priemonių reikės imtis, šią savaitę turi baigtis darbo grupė, kuri pateiks konkrečius sprendimus, juos pateiks specialistai ir ekspertai, ką ir kur reikia keisti.
– O normalu, kad tas Rusijos pilietis iki šiol nėra rastas? Gal tada reikėjo mūsų tarnybų greitesnės reakcijos ar pan.?
– Noriu patvirtinti, kad reakcija buvo iškart po pranešimo. Bet jei jis būtų gautas iškart tam Rusijos piliečiui išlipus iš traukinio, greičiausiai būtų kitas rezultatas. Matosi, kad schema buvo paruošta, greičiausiai jis taikėsi, gal turėjo kitų priemonių.
Net šiandien mes žinome, kad buvo vienas bandymas, tarkime, upe kirsti Rusijos ir Lietuvos sieną <...> būtent su tuo tikslu – nuo kariuomenės, nuo dar kažko pabėgti...
– Jūs kalbate, kad dabar čia, kažkada neseniai, iš Rusijos bandė kirsti sieną?
– Yra tokių atvejų, bandymų kirsti sieną, bet vienetiniai.
– O ką mes su tokiais darome? Žmogus bėga nuo kariuomenės.
– Kaip ir bet kurioje šalyje, jie yra grąžinami. Taip pat šią savaitę buvo vienas pilietis iš Baltarusijos, su kopėčiomis perlipo, paprašė humanitarinės pagalbos, konkrečiai nurodęs faktus. Dabar tas pilietis yra pabėgėlių centre ir su juo yra dirbama pagal procedūras.
– O asmenys, bandę patekti iš Rusijos, kur jie šiuo metu?
– Dažniausiai tai buvo Rusijos piliečiai, <...> grąžinti, atgal perduoti Rusijai.
– Rusijos piliečiai grąžinti į Rusiją?
– Taip.
– Dėkoju, ministre.
