Pastaruoju metu Lietuvoje stipriai suintensyvėjo kalbos apie rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“. Kai kurie ekspertai sako, kad tokį aktyvų Lietuvos požiūrį į „Zapad“ Baltarusija, o kartu ir Rusija gali išnaudoti savo propagandai platinti, todėl Lietuvos nacionalinio saugumo institucijų aiški komunikacija su visuomene labai svarbi.
Žiniasklaidą stebinčios ir analizuojančios įmonės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė teigia, jog nuo šių metų kovo mėnesio žiniasklaidoje užfiksuota 4 kartus daugiau žinučių apie pratybas „Zapad“ nei panašiu laikotarpiu 2021 m. Ekspertė sako, jog žmonės jautriai priima su grėsmėmis valstybei susijusias temas, o tai ypač atsispindi socialiniuose tinkluose.
„Susidomėjimas pratybomis „Zapad“ yra didelis, nes jį paintensyvina ne tiek kalbėjimas apie „Zapad“, kiek bendra tema apie grėsmę. Tradicinėje žiniasklaidoje vyrauja raminančios žinutės, galimi scenarijai pratybų metu ir panašiai. O socialiniuose tinkluose tvyro chaosas, žmonės įsibaiminę – tai ypač atsispindi komentaruose po įrašais. Galima sakyti, kad kaip per COVID-19 laikotarpį visi žmonės staiga tapo virusologais, taip dabar – politologais ir karybos ekspertais“, – įžvalgomis dalinasi J. Stankuvienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius pažymi, jog pratybų metu visada siekiama informacijos bei emocijų manipuliacijomis paveikti oponento auditoriją, todėl svarbu situaciją vertinti objektyviai.
„Visada bandoma paveikti oponento auditoriją. Pavyzdžiui, kuriant vienokį ar kitokį scenarijų siekiama atgrasyti oponentą nuo kažkokių veiksmų. Mes savo scenarijus kuriame bandydami parodyti, kad esame pasiruošę bet kokiai agresijai. Rusijos ir Baltarusijos scenarijus remiasi gynimosi nuo priešo iš Vakarų naratyvu. Todėl situaciją vertinti reikia objektyviai, nes visada egzistuos tam tikras scenarijus, kuriame bus manipuliuojama emocijomis bei informaciniu lauku“, – aiškina politologas.
Anot J. Stankuvienės, pagrindinis Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje vyraujančių žinučių naratyvas – esą Rusija iš tikrųjų yra taiki šalis, kurią provokuoja NATO valstybės, o gegužę Baltarusijos gynybos ministro paskelbta žinia apie pratybų atitraukimą toliau nuo NATO sienų, siekiant mažinti įtampą regione, tęsia tą patį naratyvą, kad būtų įtvirtintas Rusijos kaip taikios valstybės įvaizdis.
„Šios žinutės tęsia naratyvą, kad Rusija nėra šalis agresorė ir yra labai taiki šalis, o NATO valstybės ją provokuoja, gąsdina, militarizuojasi. Šiuo metu iš jų perspektyvos ypač baisiai elgiasi Lenkija, kuri sukaupė daug karių prie Kaliningrado ir Baltarusijos sienų. Atsakas į tai – skelbiamas pratybų atitraukimas toliau nuo NATO šalių sienų, nes neva nenorima eskaluoti situacijos“, – agresorių propagandos žinutes analizuoja ekspertė.
Vis dėlto, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas majoras Gintautas Ciunis šią Baltarusijos žinutę vertina kritiškai. Pasak jo, realią situaciją parodys Rusijos ir Baltarusijos veiksmai pratybų metu.
„Tai gali kažką reikšti arba išvis nieko nereikšti. Viskas paaiškės, kai prasidės pajėgumų perdislokavimai, artėjant rugsėjo mėnesiui, ir perdislokavimai po pratybų į nuolatines dislokacijos vietas. Iš principo to niekaip negalima vertinti. Visi žinome, kad tokios šnekos pasitvirtina arba nepasitvirtina tada, kai yra pagrindžiamos veiksmais“, – teigia G. Ciunis.
Tuo metu LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas sako, jog Lenkijoje į rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“ reaguojama ramiau nei Lietuvoje, tačiau Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės komunikacija – tokia pati. Kaip ir Lietuvoje, institucijos transliuoja žinutę, jog Lenkijos veiksmai bus derinami pagal situaciją – Rusijos ir Baltarusijos veiksmus pratybų metu.
„Tam nėra skiriama daug dėmesio [Lenkijoje]. Visuomenei išsiųstas signalas ir dar galima sakyti, kad krašto apsaugos ministras transliuoja panašią žinutę kaip ir Lietuvoje, jog situacija bus stebima, o manevrai derinami pagal tai, kaip elgsis Rusija ir Baltarusija. Kaip atrodys pačios Lenkijos pratimai tuo metu ir koks bus sąjungininkių įsitraukimas, aiškės kiek vėliau, artėjant pratyboms ir stebint situaciją“, – pažymi L. Vaičiūnas.
N. Maliukevičiaus teigimu, Rusija garsėja gebėjimu sukelti suirutę oponento visuomenėje informacinėmis priemonėmis, todėl labai svarbi atitinkama nuolatinė Lietuvos nacionalinio saugumo institucijų komunikacija visuomenei apie situaciją, grėsmės lygį ir jo pokyčius.
„Svarbu suprasti, jog tai yra informacinės pratybos – jų metu platinama propaganda ir taip bandoma patikrinti, kokios žinutės sukelia rezonansą mūsų visuomenei. Tada įsivertinama, ar galima imtis papildomo spaudimo, šantažo ir kitų veiksmų oponento visuomenei dar labiau įaudrinti. Todėl yra labai svarbi nuolatinė komunikacija iš institucijų apie atitinkamą grėsmės lygį bei reakcijas, kurias turėtume atlikti. Dabar reikia stebėti realius fizinius judėjimus ir veiksmus, kurie leidžia visa tai įvertinti“, – komentuoja ekspertas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aktualus pokalbis“ įraše
