Lengvatinė 200 tūkst. eurų paskola įmonei, kurioje du akcininkai. Vienas iš jų – premjeras Gintautas Paluckas. Tai karščiausia šios dienos tema. Ar galėjo jo įmonė gauti paskolą, ar premjeras nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, ar jam reikės trauktis? „Dienos temoje“ pokalbis su šios istorijos tyrėju Šarūnu Černiausku ir įmonės, gavusios kreditą, direktoriumi Artūru Lapinsku.
– Pone Lapinskai, premjeras šiandien susitikime su žurnalistais kelis kartus akcentavo, kad žurnalistai pirmiausia turėjo pasikalbėti su jumis ir tuomet būtų gavę daugybę atsakymų į klausimus. Tai jūs tiktai tris, atrodo, mėnesius vadovaujate „Garniui“, taip?
A. Lapinskas: Taip.
– Paskola buvo gauta ne jūsų vadovavimo metu, bet vis dėlto, ar jūs iki vakar dienos žinojote apie tą paskolą? Ar jūs žinojote, kuo tai gali grėsti? Ir ar jūs matote problemų dėl tos paskirtos paskolos?
A. Lapinskas: <...> Taip, apie paskolą, be abejo, žinojau, kadangi kaip direktorius privalau apie tai žinoti. Kuo tai gali grėsti, niekada negalvojau, nes, kiek mačiau popierius, jie buvo pradėti tvarkyti dar ilgai iki G. Palucko paskyrimo premjeru. Mano manymu, tai galbūt ir nelabai buvo susiję, aš ir nesigilinau, tiesą pasakius, nes buvo galybė kitų reikalų. Ir trečią klausimą priminkite?
– Trečias klausimas: ar jūs matote vis dėlto čia problemų, kurias kelia dabar ir žurnalistai, ir visuomenė?
A. Lapinskas: Aš nenorėčiau komentuoti šito, nes tai jau yra politinis klausimas ir palikim politiką politikams.
– Ne visai.
A. Lapinskas: Nenoriu komentuoti akcininkų veiksmų, kadangi iš verslo perspektyvos kol kas viskas yra gerai. O į visa kita, kas yra už įmonės ribų, aš nenorėčiau kištis.
– O verslas, jūsų manymu, turėtų kažkaip vertinti politikų reputaciją, ar ne? Ar jie turi užsimerkti ir visiškai atrišti politikams rankas?
A. Lapinskas: Ne, bet mes juk turim galybę istorijų, kai verslininkas tampa politiku, politikas – verslininku, jie daug yra prisidarę. Tai vieni, sakykim, supranta kažkur kažką suklydę, išeina iš kelio, o kitiems viskas kaip vanduo nuo žąsies. Įvairių yra žmonių, įvairiai elgiasi, bet vėlgi, aš norėčiau žvelgti į tai tiktai iš verslo perspektyvų, kurias suteikia tokia paskola.
– Gerai. Tai dabar premjeras sako, kad jūsų „Garnio“ ir jau 15 metų egzistuojančios įmonės „Emus“ produktai yra visiškai skirtingi.
A. Lapinskas: Absoliučiai.
– Bet sfera tai ta pati.
A. Lapinskas: Jeigu paėmus taip grynai statistiškai pagal kodą, kokį suteikia statistika veiklai, tai yra ta pati, jis ten skamba „baterijų arba įrenginių su baterijomis gamyba“. Tačiau yra visiškai skirtingai. „Emus“ gamina elektroniką ir tiktai tuo apsiriboja. Mes esam vidutinės elektros klasės, mes esam energetikai. Gaminame sistemas, kurios naudoja elektrą, gamina elektrą, ima elektrą, ją atiduoda. Tai yra vienas kilovoltas ir didesnė įtampa. Viskas, ką gamina „Emus“, apsiriboja iki 24 voltų. Tai visiškai kitoks lygis.
– Šarūnai, tai turi įtakos jūsų tyrimui ar ne? Jūs gi žinojote tą turbūt?
Š. Černiauskas: Kad ir kaip būtų, įmonės yra akivaizdžiai giminingos ir per veiklos profilį, ir per savininkus, ir galų gale per patalpas, kurios gretimuose to paties verslo centro korpusuose įsikūrusios. Bet esminis dalykas šiuo atveju – aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu ir iš premjero negavau atsakymo – o tai koks skirtumas? Taigi buvo galima UAB „Garnis“ įsteigti kaip UAB „Emus“ dukterinę (įmonę – LRT). Tiktai šiuo atveju, kaip suprantam iš (nacionalinio plėtros banko – LRT) ILTE pateiktų atsakymų, jeigu tai būtų dukterinė įmonė, tuomet būtų skaičiuojamas jau vyresnės įmonės amžius ir tokiu atveju UAB „Garnis“ neatitiktų reikalavimų, nes paskola teikiama įmonėms, kurios gyvuoja ne daugiau negu trejus metus.
Dėl to ir yra keliamas esminis klausimas, ar čia nebuvo apžaista sistema, šiek tiek pakoreguojant akcininkų struktūrą, de facto tai yra tie patys du žmonės, labai panašios akcijų proporcijos. Ir iš tikrųjų, ar ta įmonė yra startuolis, kai yra tikrai daug smulkių ir vidutinių verslų, kurie tokių vyresnių brolių, sesių neturi ir jiems irgi reikia tų lengvatinių paskolų, o ILTE pinigai tirpsta.
Mes kiekvieną savaitę matom atnaujinimus ir tas ribotas pinigų maišas mažėja. Ir turim situaciją, kai vis dėlto premjero įmonė į tą traukinį įšoko gana greitai.
Be to, čia dar norėčiau akcentuoti, kad pats premjeras vakar sakė, kad paraiška dėl finansavimo buvo pateikta pernai vasarą, bet ILTE nurodo, kad paraiška gauta praėjusių metų lapkričio pradžioje, t. y. kelios dienos po to, kai Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad ji premjerė nebus ir būsimasis premjeras yra Gintautas Paluckas. Taigi valstybinis bankas tą paraišką gavo tuo metu, kai jau buvo žinoma, kad šios įmonės akcininkas yra būsimasis Vyriausybės vadovas.
– Dar pridėkim tą, kad po to, kai paskola buvo paskirta, dar praėjus maždaug mėnesiui, buvo padidintas įstatinis kapitalas, kad būtų galima paimti maksimumą tos paskolos. Nes iš tikrųjų turbūt turėjo būti atvirkštinis procesas?
Š. Černiauskas: Čia vienas iš klausimų, į kuriuos dar neturime atsakymo. Mes kreipėmės papildomai į ILTE. Tikiuosi, ponas Lapinskas neprieštaraus mūsų prašymui paviešinti visus dokumentus, susijusius su tos paraiškos svarstymu, nes tai yra valstybinės svarbos klausimas.
Ir vienas iš klausimų, kuriuos mes keliam, yra atitiktis reikalavimams. Mes nežinom, kaip iki galo vyko tas procesas, nes faktas, kad, pagal ILTE pateiktą chronologiją, sprendimas suteikt paskolą buvo priimtas prieš tai, kai premjeras ir jo verslo partneris padidino įmonės įstatinį kapitalą. Tokiu atveju, sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai dar nebuvo to kapitalo, reikalingo maksimumui, t. y. 200 tūkst. eurų.
– Na va, pone Lapinskai, klausimų yra daug. Aš suprantu, kad ne visą laiką jūs buvote direktorius, bet dabar jūs esate tas direktorius, reikia ieškoti atsakymų. Tai, visų pirma, ar tai tikrai, kaip jums atrodo, yra ta dukterinė firma? Kaip čia su jūsų „Garniu“? Ar reikėjo deklaruoti, kad vis dėlto tai būtų kažkaip arčiau tiesos? Ar jūs būtumėte deklaravęs, jeigu būtumėte direktoriumi buvęs? Ką jūs būtumėte siūlęs?
A. Lapinskas: Šiuo atveju, žinot, yra daug „kas būtų, jeigu būtų“. Bet šiuo metu ji nėra jokia nei seserinė, nei dukterinė įmonė, tai yra atskira UAB. Iš verslo pusės yra gana logiška įkurti naują UAB, kadangi tu eini į sritį, kuri nėra labai ištirta. Pasakykime tai, kad baterinių energijos saugojimo sistemų šiais laikais Lietuvoje gamina ant vienos rankos įmones gali suskaičiuoti.
Tai yra iš viso labai šviežias produktas, reikia atlikti daug tyrimų, inžinerinių tyrimų, bandyti galvoti, pasidaryti produktų. Tu gamini daiktą, iš kurio tu nežinai, ką gausi. Ir tai yra didelė finansinė rizika. Tai aš visai suprantu, kodėl tas kapitalas buvo atskirtas ir įformintas kaip nauja UAB. Aš, matyt, irgi lygiai taip pat daryčiau, jeigu būčiau verslininkas. Bet iš kitos pusės...
– O jeigu būtumėt premjeras, nebūtumėt pagalvojęs, kaip geriau daryti?
A. Lapinskas: Aš tikiuosi, man neteks toks galvos skausmas ir aš nebūsiu premjeras.
– Bet jums gali tekti paskolą grąžinti.
A. Lapinskas: Tai mums teks paskolą grąžint, bet žiūrėkite, aš noriu pasakyti vieną dalyką. Tai, kad 200 tūkst. eurų yra skirta, nereiškia, kad 200 tūkst. eurų yra pervesti į mūsų sąskaitą. Taip nėra, čia nėra bankas. Ir ta paskola, kai sakoma, kad lengvatinė, nėra lengvatinė. Palūkanos per 5 proc. Pasakykit, kad tai lengvatinė. Tikrai ne. Tikrai, manau, kad iš banko galima gaut geresnę.
Š. Černiauskas: O kaip 50 proc. nuolaida palūkanų normai pagal ILTE programos aprašą?
A. Lapinskas: Kol kas mes ILTEI mokame tiktai palūkanas iš paimtų pinigų, t. y. iš tų visų pinigų mes panaudojom tiktai keliasdešimt tūkstančių, nes jų panaudojimas yra daug sudėtingesnis negu banko. Jeigu pasiėmėte iš banko paskolą, bankas jums pervedė į sąskaitą ir jūs tuos pinigus leidžiate, kaip norite ir kada norite realiai. Tai su ILTE yra kitas dalykas.
Mes mokame tiktai iš tų pinigų, labai apribota, kam gali leisti: patalpų nuoma, darbo užmokestis, medžiagų pirkimas – viskas. Tu surenki dokumentus, pavyzdžiui, išankstines sąskaitas. Darbas su tiekėjais labai sudėtingas. Gauni išankstinę sąskaitą, pateiki prašymą ILTEI: „Prašau apmokėti sąskaitą.“ ILTE peržiūri, padaro pavedimą tiesiai jiems – ne mums, bet tiekėjams. (...) Lygiai tas pats su darbo užmokesčiu: kai pateiki tabelį, paskaičiuojama, kiek reikia sumokėti, mums perveda pinigus, mes sumokame. Tai tikrai nėra 200 tūkst., mes kalbame apie keliasdešimt tūkstančių tiktai.
– Bet tai jūs turit gauti tuos visus (pinigus – LRT).
A. Lapinskas: Mes galim juos panaudoti, jeigu mes juos panaudosime, bet palūkanas mes jau dabar mokame, o kredito grąžinimas bus nuo naujų metų.
– Žiūrėkite, o kai premjeras sako, kad jis nedalyvauja šitoje veikloje šiaip jau, šitoje įmonėje, bet visi vieši šaltiniai skelbia, kad abi įmones – ir vieną, ir kitą – valdo du asmenys, ir akivaizdu, kad tie asmenys yra tie patys. Tai ar gali, pavyzdžiui, jūsų įmonėje būti priiminėjami sprendimai be vieno iš akcininkų dalyvavimo? Ar taip gali būti, kad tiesiog vienas nusprendžia viską? Pavyzdžiui, didinti įstatinį kapitalą?
A. Lapinskas: Ne, be abejo, pagal akcinių įmonių įstatymą negalima to daryti. Turi būti viešas akcininkų susirinkimas ir akcininkų sprendimas, kur visi akcininkai privalo susirinkti ir balsuoti. Tai G. Paluckas valdo įmonę tiktai tiek, kiek jam leidžiama tai daryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
– Bet jūs matote, jis valdo tą įmonę, vis tiek jis dalyvauja tam procese.
A. Lapinskas: Aš Palucką gyvai, ne per televizorių, šiemet mačiau vieną kartą – kai mane priiminėjo į darbą. Daugiau, pavyzdžiui, paskutinis akcininkų susirinkimas, kad patvirtintume finansinę praeitų metų ataskaitą, buvo nuotoliu ir labai sunkiai reguliavome laiką. Ta prasme, viskas, ką įmanoma padaryti... Daugiau aš Gintauto nei mačiau, nei girdėjau. Ir iš esmės, kai reikia priimti strateginius sprendimus, mes juos priiminėsime tiktai viduje apsitarę ir tada jau, jeigu pagal mūsų įmonės įstatus reikės, kad akcininkai patvirtintų, iškelsime tą klausimą akcininkams. Kol kas tokių sprendimų nebuvo.
– Šarūnai, bet tai puikiausias įrodymas, kad premjeras dalyvauja veikloje. Tą jisai šiandien neigė visą dieną.
Š. Černiauskas: Taip, ir akivaizdžiausias dalykas yra tas pats gruodžio 30 d. akcininkų susirinkimas, kur premjeras, kaip pats patvirtina galų gale, žinodamas, kad daro tai dėl ILTE paskolos, dėl maksimalios sumos, pasirašo ir padidina įmonės įstatinį kapitalą. Tai jeigu tai nėra dalyvavimas įmonės veikloje, tai aš nežinau, kas yra. Ir dar, beje, vienas aspektas. Aš pono Lapinsko norėjau paklausti: ar teisingai suprantu, kad bent jau dalis „Garnio“ darbuotojų dirbo anksčiau arba gal net ir tebedirba ir „Emus“?
A. Lapinskas: Yra vienas toks darbuotojas, kuris dirba 50 proc. čia, bet yra dar
vienas darbuotojas, kuris dirba iš dalies kitoje nesusijusioje įmonėje ir pusę pas mus. Tai čia kiekvieno darbuotojo pasirinkimas. Šiais laikais sunku, ypač energetikos srityje, gauti kažką mokančių darbuotojų, kažką sugebančių. Tai čia aš nematau, kad tai būtų susiję.
Š. Černiauskas: Na, bendras vaizdas toks susidaro, kad vis dėlto yra dvi premjero įmonės, iš kurių viena gauna tą lengvatinę paskolą. Taip, dabar panaudota, be abejo, ne visa suma, būtų keista, jeigu per du tris mėnesius visi tie 200 tūkst. ir būtų išleisti. Bet susidaro įspūdis, kad premjero verslui yra palengvinta finansinė našta. Ir vėlgi, jeigu jau ta ILTE tokia bloga, jeigu tokios baisios palūkanos, tai kam ten reikėjo kreiptis iš viso? Ir kodėl ta paskola yra vadinama lengvatine?
– Taigi dar, man regis, čia mes ne paskutinį pokalbį turime šita tema, nes dar atsakymų bus. Bet kaip toli premjeras yra nuo tokių sąlygų, kad reikės palikti pareigas, kaip jūs manote?
Š. Černiauskas: Turim precedentų ir ne vieną. Aš manau, kad labai daug nulems tai, ką nuspręs Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
– Ačiū labai.
