Nevyriausybinės organizacijos sako, kad Vilniaus evakuacijos plane trūksta aiškumo, kaip bus evakuojami žmonės su negalia. Ar pakaks transporto, kada reikės susisiekti su padėsiančiais darbuotojais. Savivaldybė žada apmokyti socialinių ir sveikatos įstaigų darbuotojus, jie ir turėtų padėti negalią turintiems gyventojams.
Vilnietis rodo programėlę, kurią parsisiuntė norėdamas pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms. Čia nurodytos priedangų vietos, kolektyvinės apsaugos statiniai. Vyras tikėjosi čia gauti ir pranešimą apie perspėjimo sirenas.
„Aš nežinau, kaip jie sugeneruoja tas programėles, bet mamai atėjo pranešimas, o man neatėjo“, – sako sostinės gyventojas Andžejus Matusevičius.
LRT.LT TRUMPAI – evakuacija iš Vilniaus karo ar nelaimės atveju: ką būtina žinoti?
Vilnietis prisipažįsta – nežino, kaip reikėtų evakuotis.
„Aš gyvenu ketvirtame aukšte, lifto nėra. Aš pats laipioju. Vežimą palieku pirmame aukšte, o pats laikydamasis už turėklų su dviem rankom kylu į ketvirtą aukštą.
Todėl reikėtų pagalbos. Gerai, kad aš turiu kas man padės, o jei aš neturėčiau kas man padės?“ – klausia Andžejus.
Pagalbą žada Vilniaus savivaldybė, pristačiusi evakuacijos planą. Teigiama, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama žmonėms, gaunantiems socialines paslaugas namuose ir gyvenantiems socialinės globos namuose.
„Jei žmonės gali ateiti iki surinkimo punkto, tada greičiausiai reikėtų jiems eiti iki surinkimo punkto. Jei žmogus nejuda, guli lovoje, atvažiuotume pasiimti iš namų“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas Žygimantas Solovjovas.
Savivaldybė šią vasarą žada apmokyti socialinių ir sveikatos įstaigų darbuotus, kurie ir turėtų padėti negalią turintiems gyventojams. Skaičiuojama, kad sostinėje pagalba būtų reikalinga maždaug 12 tūkst. gyventojų su negalia.
„Šiuo metu veikia savivaldybės skambučių linija 19101, jei negavau informacijos ir jos neturiu, tai visada galiu pasiskambinti ir pasiklausti, kur susirasti informaciją, kokia informacija yra aktuali man“, – sako savivaldybės atstovas.
Nevyriausybinės organizacijos evakuacijos planą kritikuoja. Pabrėžia – dalis turinčiųjų judėjimo negalią socialinių paslaugų namuose negauna, todėl kas jų lauktų evakuacijos metu, neaišku. Nenurodyta ir kurie surinkimo punktai prieinami žmonėms su negalia.
„Ar to transporto bus pakankamai? Jei tu skambini numeriu, gal linija bus užimta. Ne visi gali skambinti, kai kurie yra kurti, neprigirdintys, labai daug klausimų kyla“, – kalbėjo Negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Pasak jos, gyventojams trūksta aiškumo.
„Ar čia pats žmogus turi susisiekti, kokia ta informacija bus? Ką tas socialinis darbuotojas, gal tas socialinis darbuotojas pats evakuosis? Ar žmogui sėdėti ir laukti?“ – klausė I. Širvinskaitė.
Anot Savivaldybių asociacijos, ieškoma sprendimų, kaip turėtų vykti evakuacija ne tik sostinėje, bet ir kitose savivaldybėse. Asociacijos prezidentas svarsto, kad tam galėtų būti pasitelkta jau veikianti pacientų pavėžėjimo paslauga.
„Ta sistema taip pat yra centralizuota ir čia yra Greitoji medicinos pagalba, ji šiuo metu nėra pavaldi toms pačioms savivaldybėms. Ją tiesiogiai administruoja ir ji yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai va kiek čia savivaldybės turės įtakos“, – sakė Savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis.
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, maždaug dešimtadalis gyventojų turi negalią.
