Vilniečių dėmesį visą antradienį buvo prikausčiusi po miestą besiblaškančio briedžio istorija. Ryte gyvūnas buvo pastebėtas Antakalnyje, paskui – miesto centre. Galiausiai briedis įbrido į Nerį. Ir tik po 21 val. gyvūnas ties Vingio parku išlipo į krantą. Gamtininkas sako, kad briedis pavojingas nebuvo, priešingai – kaip ir dauguma laukinių gyvūnų, jis instinktyviai vengia žmogaus, o minios smalsuolių pačiam gyvūnui sukėlė didžiulį stresą.
Gyvūnas patyrė didelį stresą
Gamtininkas, operatorius ir režisierius Mindaugas Survila sako, kad Vilniaus mieste besiblaškęs briedis buvo itin išsigandęs smalsuolių minios, tad situacija gyvūnui buvo labai sudėtinga.
„Siaubas iš tikrųjų. Pavyzdžiui, Aliaskoj briedžiai gali ateiti į tavo kiemą ir tiesiog vaikštinėti. Ir žmonės nekreipia jokio dėmesio. Arba Suomijoj, važiuojant su mašina, stovi, pavyzdžiui, ženklas, kad atsargiai – elniai. Jie gali stovėti vidury kelio ir tiesiog žmonės žino, kad bus tie gyvūnai. Ir jie natūraliai elgiasi, juos apvažiuoja ir nuvažiuoja savais keliais“, – aiškina M. Survila.
Lietuvoje briedžiai į miestus užklysta labai retai, tad pasirodęs gyvūnas pritraukė miestiečių dėmesį – žmonės norėjo užklydėlį nufotografuoti, buvo ir norinčių briedį pagąsdinti.
„Dėl didžiulio žmonių dėmesio jis buvo labai labai išsigandęs. Ir man buvo neramu, kad jis tiesiog iš streso nemirtų. Reikia suprasti, kad žmogus yra didžiausias plėšrūnas. Ir briedžiai tai žino“, – pažymi gamtininkas.
Anot jo, Lietuvoje briedžių populiacija yra 20 tūkst., o per metus sumedžiojama apie 2 tūkst. briedžių, tad suaugęs gyvūnas, tikėtina, ne kartą turėjo kontaktą su medžiotojais.
„Tad kiekvienas žmogus yra plėšrūnas. Todėl jam buvo gyvybės ar mirties klausimas pabėgti nuo visų žmonių. O žmonėm labai įdomu, labai gražu. Tai jie eina artyn ir dar kiti nori gąsdinti. Tai buvo situacija jam iš tiesų labai sudėtinga“, – teigia pašnekovas.
Policijos pareigūnai briedį bandė baidyti įjungtais policijos švyturėliais, garsiniais signalais ir netgi petardomis. M. Survila sako, kad situacija buvo stresinė tiek gyvūnui, tiek pareigūnams, kurių pareiga – užtikrinti visų saugumą.
„Nėra to supratimo, kaip reikėtų elgtis. Jeigu briedis taip ateitų kas savaitę, tai aš manau, kad ir tas supratimas geresnis atsirastų, nebebūtų toks įvykis didžiulis visiems. Ir jis ramiai tiesiog galėtų išeiti, kaip atėjo“, – aiškina M. Survila.
Pavojaus žmonėms briedžiai nekelia
Anot gamtininko, pamačius laukinį gyvūną mieste, reikėtų elgtis ramiai, į gyvūną dėmesio nekreipti ir suprasti, kad visi gyvūnai labiausiai bijo žmogaus. Tačiau atsitraukus, reikėtų atkreipti dėmesį į gyvūno reakciją – jeigu gyvūno kojos yra pražergtos ir ausys nuleistos, tai reiškia, kad jam labai baisu, o iš tos baimės jis jau gali ir pulti. Tačiau, jei gyvūnas stovi ramiai, kraipo ausis – derėtų tiesiog pasitraukti.
„Įsivaizduokite, pavyzdžiui, yra didžiulė teritorija, kurioje yra 3 tūkst. liūtų, ir ten įeina žmogus. Na, liūtas gali žmogų ir suvalgyti. Tai kaip žmogus elgsis? Jis bėgs nieko nematydamas ir bet kur bėgs, kur tik akys mato. Tai reikia suprasti ir gyvūną, kad jis tikrai nenorėjo čia eiti, tikrai nenorėjo niekam rūpesčių daryti. Bet, kita vertus, matant tuos tūkstančius žmonių, kurie fotografavo, yra didžiulis įvykis žmonėms. Ir aš manau, kad labai daug kas patyrė labai gerų emocijų“, – pažymi gamtininkas.
Kalbant apie briedžius, M. Survila atkreipia dėmesį, kad einant labai arti gyvūno, jis gali ir pulti, tačiau laikant pagarbų atstumą, jokio pavojaus žmogui briedis nekelia. „Jis tikrai nepuls, nes briedžiai žmonių nevalgo, – priduria M. Survila. – Skirtingai nei žmonės.“
Pastaruoju metu Lietuvos miškuose pastebėta ir meškų. Tačiau, pašnekovo teigimu, grybautojams ar uogautojams jos pavojingesnės gali būti tik tam tikru metų laiku, o ir pačios meškos, turinčios mažai kontakto su žmonėmis, yra įsibauginusios.
„Visi gyvūnai bijo žmogaus. Pavyzdžiui, Sibire, jeigu yra meškos, tai jos irgi nepuola žmonių, išskyrus labai anksti pavasarį, kai jos tik atsikėlusios, joms reikia baltymų, arba prieš einant gult rudenį. Tada jos yra pavojingesnės, reikėtų šiek tiek atsargiau. O vasaros metu tai visi gali būti ramūs. Nes mūsų meškos, jos yra labai įbaugintos tų pačių žmonių“, – sako pašnekovas.
Nors pastaruoju metu daugėja pranešimų apie miestuose pastebimus laukinius gyvūnus, M. Survila sako, kad greičiausiai tiesiog padidėjo žmonių pastabumas, o turint daugiau pagarbos, su gyvūnais žmogus gali gerai sugyventi.
Vis dėlto, kaip Vilniuje atsidūrė besiblaškantis briedis, nėra aišku. M. Survilos manymu, jis, ko gero, buvo pabaidytas miške.
„Na, ir taip atsitiko, kad jis tiesiog nebeturėjo kur bėgti. Ir kaip tas žmogus tarp liūtų, tiesiog bėga, kur akys mato. Nebegali tiesiog galvot ramiai“, – sako gamtininkas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
