Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo sukeltos ir tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Anot jos, byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru pažeidimais.
„Nuo 2021 metų Lietuva susiduria su precedento neturinčiu neteisėtų migrantų srauto iš Baltarusijos augimu. Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina Baltarusijos režimo tiesioginį įsitraukimą į migrantų srautų organizavimą“, – teigiama URM pranešime.
Minsko dalyvavimą liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams.
Be to, atvykę į Baltarusiją, daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis.
URM teigimu, Baltarusijos pasienio tarnybos, nepaisant pakartotinių prašymų bendradarbiauti, atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis, siekiant sustabdyti šiuos neteisėtus sienos kirtimus.
„Lietuva šiuos veiksmus vertina kaip sąmoningą Baltarusijos režimo bandymą naudoti migraciją kaip politinio spaudimo priemonę prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, reaguojant į jų paramą Baltarusijos demokratijai ir sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus“, – nurodoma pranešime.
Pasak URM, nepaisant intensyvių dvišalių derybų, ginčas dėl Protokolo pažeidimų nebuvo išspręstas, todėl Lietuva pirmadienį kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, siekdama Baltarusijos atsakomybės pagal tarptautinę teisę.
Lietuvos reikalavimai apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijų, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bando ne po kartą.
Kaip rašė BNS, pernai Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui: priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo bei kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.
Netrukus Vilniuje bus atidarytas ir pradės veikti Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms.
Teisingumo ministras: tai istorinės reikšmės žingsnis
Teisingumo ministras Rimantas Mockus teigia, kad Lietuva šiuo sprendimu demonstruoja savo lyderystę gindama tiek šalies, tiek ES interesus ir siekia tarptautine teise grindžiamos tvarkos.
„Šis istorinės reikšmės žingsnis – pirmoji Lietuvos tarpvalstybinė byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme – pabrėžia mūsų įsipareigojimą naudotis tarptautiniais teisiniais mechanizmais ginant nacionalinius interesus ir siekiant teisingumo“, – Teisingumo ministerijos atsiųstame pranešime cituojamas R. Mockus.
Ministro teigimu, būtina apginti Lietuvos reputaciją ir teisiniais būdais pripažinti Baltarusijos režimą atsakingą už sukeltą neteisėtą migraciją ir dėl to kilusius žmogaus teisių pažeidimus.
R. Mockus akcentuoja, kad Lietuvos kreipimasis į Hagą rodo, jog nė viena valstybė negali naudoti pažeidžiamų žmonių kaip įkaitų politiniams tikslams ir už tai nesulaukti tarptautinės teisės numatytų pasekmių.
Anot ministro, ši byla taip pat yra teisinis veiksmas, kuriuo siekiama apsaugoti valstybės sienų saugumą ir vientisumą.
Pažymima, kad bus siekiama tinkamos kompensacijos – dėl šios hibridinės atakos Lietuva patyrė didelių finansinių, institucinių ir operacinių iššūkių, kurie bus įvertinti kaip žala.
Šiemet Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią neleistinose vietose iš Baltarusijos įsibrauti 712 neteisėtų migrantų.
