Lietuva iš Norvegijos ketina įsigyti įvairiais funkcijas galinčių atlikti karinių laivų, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Taip ji kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Norvegijos gynybos ministru Tore Onshuusu Sandviku.
„Mes labai intensyviai dirbame, vertinant mūsų galimybes įsigyti laivus iš Norvegijos. Šiuo metu vertinami tam tikri pasiūlymai, iš Norvegijos pusės taip pat atliekamas vertinimas dėl laivų modelių, kaip šitas procesas galėtų judėti toliau“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.
„Tai yra moduliniai laivai „Vanguard“ klasės, jie (...) įvairioms misijoms gali būti naudojami. Mūsų tikslas padaryti, kad tai būtų optimali platforma. Mūsų laivynas yra mažas, todėl laivai turi būti pakankamai universalūs, kad galėtų atlikti skirtingas misijas, kad mūsų Karinės jūrų pajėgos turėtų laivą, kuris būtų pritaikytas mūsų poreikiams ir kartu galėtų efektyviai bendradarbiauti su kitais mūsų sąjungininkais, priklausomai nuo užduočių tipo ir sudėtingumo“, – kalbėjo ministrė.
Sprendimai – iki metų pabaigos
Pasak jos, sprendimai dėl laivų įsigijimo turėtų būti priimti iki metų pabaigos.
„(Sprendimai – BNS) labai sustiprins mūsų karinius pajėgumus, taip pat mūsų gynybos pramonei sudarytų galimybes pramoninio bendradarbiavimo kontekste efektyviai bendradarbiauti“, – kalbėjo ministrė.
„Jeigu Lietuvoje galėtų būti gaminama didelė dalis komponentų, išskyrus, žinoma, ginkluotės sistemas, tai tikrai leistų mūsų vietinei pramonei įsitraukti ir gautume daug naudos“, – pridūrė ji.
D. Šakalienės teigimu, planuojama, kad Lietuva naudotų tokius pačius laivų modelius kaip ir Norvegija.
„Kad neturėtume vėl tokių situacijų, kai kažkoks vienas nestandartizuotas modelis kokios nors karinės įrangos yra įsigyjamas Lietuvos, paskui mes turime daug ilgamečių problemų su logistika, aprūpinimu, remontu ir taip toliau“, – kalbėjo ministrė.
„Vienas iš esminių dalykų – Norvegijos sprendimas, ar tas pats laivo modelis būtų naudojamas ir norvegų. Pagal tai, kaip dabar eina visos diskusijos, tikrai turėtume iki metų pabaigos turėti sprendimus iš Norvegijos, su tuo būtų susiję ir mūsų sprendimai“, – sakė ji.
Kalbės apie oro gynybą
Vilnius anksčiau su Oslu yra sutaręs dėl oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimų, pasirašyta sutartis su Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.
„Mes sėkmingai einame per visus tris etapus. Kitais metais turėtume gauti antrą etapą NASAMS oro gynybos sistemų, o 2028 metais – trečią“, – sakė D. Šakalienė.
Ji taip pat padėkojo Norvegijai už sprendimą Lietuvai parduoti NASAMS oro gynybos sistemoms naudojamų amerikietiškų raketų AMRAAM.
Pasak ministrės, su Norvegijos kolega aptartas ir šalies dalyvavimas oro policijos misijoje, rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinime.
Tuo metu T. O. Sandvikas teigė, kad artimiausiais metais Norvegija prisiims didesnę atsakomybę dėl nacionalinio ir regioninio saugumo.
„Didžioji mūsų padidinto (gynybos – BNS) finansavimo dalis bus investuojama į fregatų, povandeninių laivų, karinių laivų, tankų ir ginklų įsigijimą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Oslo prisidėjimą prie Baltijos šalių oro gynybos, T. O. Sandvikas teigė, kad tai dar bus aptariama su kitomis Šiaurės šalimis.
„Mes tai dar kartą peržiūrėsime, kai pasieksime pilną F-35 naikintuvų flotilės operatyvumą. Be to, aš apie tai pasikalbėsiu su savo Šiaurės kolegomis, nes dabar, manau, bendrai iš viso turime 250 naikintuvų ir turime koordinuoti savo oro policijos strategiją“, – sakė norvegų ministras.
Šakalienė apie naujojo poligono vietos paieškas: didžiųjų naujienų dar neturime
D. Šakalienė sako, jog sprendimas dėl naujojo poligono steigimo vietos vis dar nėra priimtas.
„Dėl poligono nepasakysiu dar jokių sprendimų, nes vis tiek šitas procesas turi būti pilnai suderintas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
„Dar didžiųjų naujienų šiandien neturime“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, jog planuojant steigti naują brigados dydžio poligoną, šiuo metu svarstomos galimos dvi teritorijos Pietų ir Rytų Lietuvoje.
Dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su LSA.
Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kuriose galėtų iškilti nauji kariniai poligonai.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
