Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako palaikantis siūlymą suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Esu prezidento patarėjas ir laikausi tos pačios linijos. Manau, kad suvienodinti (sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – ELTA) reikėtų. Tačiau, reikėtų pasižiūrėti, gal yra tam tikrų niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Be abejo, baltarusių visuomenė nėra Rusijos visuomenė. Rusų tauta, reikia pripažinti, yra daugiau persmelkta imperialistinio mąstymo, baltarusiai yra taikingesnė visuomenė. Tačiau, Rusijos įtaka Baltarusijai yra neribota. Čia ir yra didžiausia problema“, – akcentavo jis.
Prezidentūra ne kartą yra pareiškusi, kad skirtumo tarp Minsko ir Kremliaus režimų beveik nėra, todėl pasisako už sankcijų suvienodinimą abiejų šalių piliečiams.
Sako, kad papildomi dvišaliai susitarimai gali kelti abejonių, ar pasitikime NATO
Lenkijai ir Prancūzijai pasirašius dvišalį susitarimą, be kita ko, apimantį ir saugumo garantijas, prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad Lietuvai panašių dvišalių iniciatyvų imtis nereikia, nes jos gali sukelti abejonių dėl pasitikėjimo NATO.
„Vienokius ar kitokius susitarimus tiek su Lenkija, tiek su Vokietija mes turime, tačiau tai nėra alternatyva NATO narystei, nėra kažkokios papildomos saugumo garantijos“, – antradienį „Žinių radijui“ tikino D. Matulionis.
„(Papildomi susitarimai – ELTA) gali sukelti abejonių, ar mes pasitikime NATO kaip gynybos ir atgrasymo organizacija. (...) Tačiau neturime pagrindo nepasitikėti NATO atgrasymo ir gynybos politika, kuri pastaruoju metu yra konsoliduojama“, – pabrėžė jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, Lenkijos ir Prancūzijos susitarimas rodo bandymą sukurti strateginę partnerystę. Tačiau, anot jo, kol kas įžvelgti tokio susitarimo pridėtinę vertę yra sunku.
„Turime gerai veikiančius regioninius planus, kurie yra paremti priešakinės gynybos principu. Turime visus reikalingus įgaliojimus Aljanso pajėgų vadui. Taip pat – oro pajėgos, jūrinis komponentas – veikia visai neblogai“, – vardijo D. Matulionis.
„Vienintelis dalykas, ko trūksta ir galbūt Hagos viršūnių susitikime bus apie tai kalbama – reikia daugiau pajėgumų, reikia skirti daugiau pinigų tiems pajėgumams įsigyti. (…) Sausumos komponente turime daug problemų ir jas reikia kuo greičiau išpildyti tam, kad turėtume tvirtą stuburą, jei kas nors bandytų kėsintis į Aljanso teritoriją“, – akcentavo jis.
Skolinimasis turėtų būti pagrindinis gynybos finansavimo šaltinis
Prezidento patarėjas mano, kad mokesčiai turėtų būti tik viena iš dedamųjų finansuojant išaugusius krašto apsaugos poreikius. Pagrindinis šaltinis gynybos finansavimui, jo nuomone, turėtų būti skolinimasis.
„Mokesčiai yra viena dalis, tačiau yra kitų galimybių ir kitų šaltinių. Tas pats lengvatinis skolinimasis neturėtų būti atmestas, nes Lietuva, lyginant su likusia Europa, nėra įsiskolinusi valstybė – tikrai atrodome gerai. Skolinimosi galimybė turi būti svarstoma rimtai ir tai, galbūt, turėtų būti pagrindinis gynybos finansavimo šaltinis“, – sakė D. Matulionis.
Jo teigimu, gynybos finansavimas neturėtų būti priešinamas su valdančiųjų siūlomais mokesčių pakeitimais.
„Nereikia priešinti, nes visuomenėje ne visi pritaria mokėti didesnius mokesčius, kad finansuoti gynybą. Taip, kai kurie pritaria, tačiau čia gali būti supriešinta visuomenė. Kažkiek iš mokesčių tikrai galime skirti gynybai, bet tai nebus pagrindinis šaltinis papildomo biudžeto, kuris reikalingas krašto apsaugai“, – argumentavo patarėjas.
Teigia, kad iki tam tikros ribos įmanoma atkurti santykius su Kinija
D. Matulionis teigia, kad iki tam tikros ribos Lietuva gali atkurti santykius su Pergalės dieną Maskvoje vykusiame parade dalyvavusia Kinija.
„Santykius su Kinija įmanoma atkurti iki tam tikros ribos. Turėkime omeny, kad Kinija yra antras pagal dydį pasaulio žaidėjas, tai yra globalus pasaulio žaidėjas. Tam tikri santykiai turėtų būti ir ekonominiai, dėl politinių – galbūt, sudėtingiau. Turėtume toliau judėti į priekį“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Rusija ir Kinija, bent jau NATO doktrinoje, vertinamos šiek tiek skirtingai. Rusija traktuojama kaip tiesioginė ilgalaikė grėsmė Aljansui ir Aljanso valstybėms, Kinija traktuojama kaip iššūkis visose srityse, kuris turi būti sprendžiamas. Tačiau Kinija nėra kol kas traktuojama kaip karinė grėsmė Aljansui“, – pabrėžė jis.
Tuo metu stiprėjančius Pekino ir Maskvos ryšius patarėjas vertina kaip siekį atsverti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įtaką pasaulyje.
„Turėtume suvokti, kad tarp tos pačios Rusijos ir Kinijos tai nėra santuoka iš meilės, tai yra santuoka iš reikalo. Tai yra vienijimasis, siekiant atsverti Amerikos įtaką pasaulyje. Yra įvairiausių niuansų tarp šių šalių, kurie rodo, kad jos ne visada sutaria“, – dėstė D. Matulionis.
Prezidentūra – už idėją reikalavimus Seimo nariams dirbti su slapta informacija perkelti į statutą
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad palaiko idėją reikalavimus Seimo nariams dirbti su įslaptinta informacija perkelti į Seimo statutą.
„Be abejo, tai yra Seimo apsisprendimas, bet aš manyčiau, kad tai yra teisingas kelias apibrėžti aiškiau, tiksliau, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų“, – sakė D. Matulionis.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas ėmėsi svarstyti tokį parlamento vadovo Sauliaus Skvernelio siūlymą.
Į statutą iš Seimo pirmininko potvarkio siūloma perkelti pareigybių, kurioms būtina turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Statuto pataisoje taip pat nurodyta, kad jeigu į minėtas pareigas paskirtam parlamentarui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas ar jo įgaliotas pavaduotojas inicijuoja parlamentaro atleidimo iš pareigų procedūrą arba pakeičia komiteto, komisijos ar kito Seimo struktūrinio sudėtį, kad jame pareigų neužimtų parlamentaras, kuriam nesuteiktas leidimas.
Minimą iniciatyvą S. Skvernelis pateikė po žvalgybos rekomendacijos neišdavęs leidimo dirbti su slapta informacija koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.
Leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturėjimas užkertą kelią R. Žemaitaičiui eiti tam tikras pareigas. Jis negali dirbti NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijoje ir būti pakaitiniu nariu Seimo Ekonomikos komitete.
Pirmadienį po žvalgybos rekomendacijos S. Skvernelis neišdavė leidimo ir kitam „aušriečiui“ Dainorui Bradauskui.
