Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos nesutaria, kaip išnaudoti Kybartų užsieniečių registracijos centro pastatus. Teisingumo ministerija svarsto įkurti atvirąją koloniją, Vidaus reikalų ministerija sako, kad tai rezervinis centras. Kybartų bendruomenė baiminasi dėl saugumo ir pasisako prieš atvirosios kolonijos įkūrimą.
Stebėjimo bokšteliai, aukšta tvora ir virš jų koncertina išduoda, kad tai ne paprastas objektas Kybartuose. Anksčiau čia veikė pataisos namai, vėliau prasidėjus migrantų iš Baltarusijos antplūdžiui – pusantrų metų Užsieniečių registracijos centras. Uždarytas prieš pora metų ir stovi tuščias. Teisingumo ministerija svarsto čia įkurti atvirąją koloniją.
„Kalbama apie atviro tipo įkalinimo įstaigą, kaip tik gaunam teigiamus atsakymus, kad aplinkui esantys verslininkai labai norėtų, kad tie asmenys ten būtų, nes yra poreikis darbo jėgos, tai matom, kad dėliojasi visi pliusai palankiai“, – tikina teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Tušti, nors ir suremontuoti pastatai nepuošia Kybartų miestelio, sako Vilkaviškio meras. Pačiai savivaldybei pastatai nereikalingi. Tačiau ar tai turėtų būti atviroji kolonija – klausimas.
„Mūsų tikslas yra, kad pastatas būtų įveiklintas. Kad jame galėtų ar biudžetinė įstaiga būti, ar kitas verslas galėtų ateiti ir įkurti darbo vietas“, – teigia Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka.
Teisingumo ministras tikina, kad Kybartų bendruomenė supažindinta su planais įkurti atvirąją koloniją.
„Maloniai mane nustebino Kybartų bendruomenė, tiek Kybartų savivaldybės atstovai – jie visiškai nemato problemos, ten ir anksčiau buvo įstaiga, jie laukia įveiklinimo“, – sako ministras R. Mockus.

Tačiau Kybartų bendruomenės pirmininkė sako, kad taip nėra. Buvo vykdyta apklausa, joje dalyvavo per 700 miestelio gyventojų.
„Buvo „pritariat ar nepritariat tokios įstaigos atsiradimui“. Tai didesnė dalis, aišku, buvo nepritariančių. Dėl saugumo, dėl nežinojimo, kas vyks toliau. Tų baimių visą laiką yra, jų būtų daugiau“, – aiškina Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė.
Kybartų seniūnas taip pat abejoja, ar tokia įstaiga miesteliui reikalinga. Pageidautų karinių struktūrų kaimynystės.
„Kaip kažkokios įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijos – jos suteiktų mums, tokiam neramiam pasienio miesteliui tokią ramybę, pasitikėjimą ir saugumą“, – tikina Kybartų seniūnas Romas Šunokas.
Išlaikyti pastatus per metus kainuoja nuo 30 iki 50 tūkstančių eurų. Pasak vidaus reikalų ministro, centro pastatai suremontuoti, infrastruktūra įrengta už Europos Sąjungos (ES) lėšas, jį prižiūri Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Todėl turėti tokį centrą įpareigoja ES.
„Turim turėti paruoštų vietų, tam, kad, jeigu prireiks, galėtume priimti migrantus, pabėgėlius, kuriems reikėtų vietos, kol bus nustatyta tapatybė, jų prašymai. Tas centras tam ir yra rezervinis. Laikinai užkonservuotas“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Tačiau, anot ministro, jeigu kam nors patalpų prireiks ir bus įrodyta, kad jos bus racionaliai išnaudotos, tuomet ir bus priimti sprendimai, kam labiau jos reikalingos.









