Seimo konservatoriai siūlo drausti Rusijos piliečiams be leidimo pirkti nekilnojamąjį turtą netoli strateginių objektų – oro uostų, poligonų ar elektrinių. Esą tokie objektai gali būti išnaudojami žvalgybai. Ribojimams pritartų ir valdantieji.
Šiaulių karinis Zoknių oro uostas. Čia dislokuoti ir NATO oro policijos misijos naikintuvai. O greta šio strateginio objekto – Rusijos piliečiams priklausantis nekilnojamasis turtas. Vienas jų – prie oro uosto ribos. Jo savininkas net neturi leidimo gyventi Lietuvoje, jį įsigijo dar prieš draudimus.
„Tokį beleidiminį atvejį turime praktiškai vos ne oro uosto teritorijoje, ant sienos“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Gali stebėti NATO pratybas, NATO orlaivius, gali net ir pakenkti tai infrastruktūrai“, – teigė Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Registrų centro duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje įsigijo daugiau nei 3 000 nekilnojamojo turto objektų. Dauguma jų – dešimties kilometrų spinduliu nuo strateginių objektų – poligonų, elektrinių, oro uostų.
„Ar tai būtų įvairios priedangos ilgalaikiai žvalgybai, logistiniams tikslams, stebėsenai vykdyti, ryšio koordinavimo punktai“, – sakė M. Lingė.
Tad konservatorius siūlo, kad aplink strateginius objektus Rusijos piliečiai nekilnojamąjį turtą galėtų pirkti tik gavę leidimus. Dabar jų reikia tik investuotojams. Tam pritaria ir valdantieji.
„Mes turime informacijos apie žmogų, bet tikrinimas sistemoje yra neprivalomas. mes einam per investuotoją, jis tvarkoje ir tokiu būdu praeinama, tai skylė sistemoje, kurią reikėtų lopyti“, – teigė G. Jeglinskas.
Neseniai Seimas metams pratęsė draudimą Rusijos piliečiams ir įvažiuoti į Lietuvą, ir čia pirkti nekilnojamąjį turtą, tą gali daryti tik turintys leidimą gyventi. Pabėgėlis iš Rusijos sako neprieštaraujantis naujiems ribojimams, bet nemato jų prasmės.
„Butą galima išsinuomoti, galima pėsčiomis prieiti prie strateginio objekto, ką nors nufilmuoti, galima kitaip įsikurti netoli. Visa tai sukuria tik nacionalinio saugumo interesų gynimo imitaciją“, – kalbėjo pabėgėlis iš Rusijos Daniilas Konstantinovas.
Konservatoriai sako, draudimai kol kas nebūtų taikomi baltarusiams. Nors jų keturis kartus daugiau nei rusų, bet nekilnojamojo turto jie perka perpus mažiau.
„Gali ta sąvoka svarstymo metu iš konkrečios šalies išvirsti į užsieniečius“, – teigė M. Lingė.
Suomijoje toks draudimas galioja penkerius metus. Balandį jis išplėstas – nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiai gali įsigyti tik turintys leidimą gyventi ir tik gavę leidimą pirkti iš Gynybos ministerijos.
„Tikslas – užkirsti kelią priešiškai įtakai Suomijoje per įvairius krizių scenarijus. Per užsieniečius, turinčius nuosavybės, galima pasiruošti priešiškiems veiksmams prieš Suomijos visuomenę“, – teigė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Suomiai sunerimo, kai Rusijos piliečiai įsigijo apleistus pastatus netoli karinės bazės ir poligono. O savininkai painiai atsakinėjo į gynybos ministerijos klausimus.
„Žinojau, kad renovacija kainuotų kelis milijonus eurų. Ar tikrai tai apsimokėtų dėl butų, ar svečių namų. Kilo įvairių minčių“, – teigė Kankanpės savivaldybės vadovas Mika Hatanpaa.
Suomijos valdžia gali perimti nekilnojamąjį turtą, jei to reikia nacionaliniam saugumui, bet kariuomenė sako, tokia teise iki šiol nepasinaudota. Lietuva kol kas nesvarsto galimybės perimti rusų jau įsigyto turto greta strateginių objektų.
