„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo keisti Taivano arba Taivaniečių ekonominės atstovybės pavadinimą vardan geresnių santykių su Kinija. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė neviešinsiantis savo nuomonės, nes Kinijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimas iki ambasadorių lygio yra neviešas procesas.
„Aš penktadienį būdamas pas prezidentą išsakiau: manau, kad tiek pridirbta Gabrieliaus Landsbergio problemų mums su ta Kinija. Šiandieną visos Taivano investicijos nei pasitvirtino, nei mes gavom jokių investicijų. Kitas dalykas: ką daro Donaldas Trumpas, mane jau pradeda šiek tiek stebinti. Jei dar prie pusę mėnesio ar mėnesį turėjau kitokią nuomonę, tai aš šiandien ką matau muitų politikoje, kad Europos Sąjunga su Kinija labai stipriai suartės ir ekonominiai santykiai gali būti glaudūs. Aš tą matau ir manau, kad Lietuva turėtų pradėti bent jau diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą“, – Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
Pasak politiko, jis tiksliai nežino, ar Pekinas reikalauja pakeisti Taivano arba Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taipėjaus, bet girdi tokius gandus.
Vilniuje 2021 m. įkurta ekonominė atstovybė angliškai vadinama Taivaniečių, bet kinų kalba užrašyta kaip Taivano. Kinija Taivano salą laiko savo teritorija ir grasina atsiimti ją net jėga, nors Taivanas veikia kaip de facto nepriklausoma valstybė, tik neturi užmezgusi diplomatinių santykių su daugeliu pasaulio šalių.
JAV yra suteikusi saugumo garantijas Taivanui, bet jos yra suteiktos ne tarptautine sutartimi, nes Vašingtonas neturi diplomatinių santykių su Taipėjumi, o specialiuoju teisės aktu: esą jeigu salai ir amerikiečių interesams kiltų pavojus, JAV galimai imtųsi atsakomųjų veiksmų.
„Čia jau ne aš sprendžiu, čia sprendžia mūsų užsienio politikai. Reikia sutarti su mūsų visomis kaimyninėmis šalimis, čia kad aš vienas nuspręsiu, kad reikia atkurti [diplomatinių santykių lygį] ir pakeisti pavadinimą, na klausimas“, – greitakalbe kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.
Paklaustas, kuo čia dėtos kitos kaimyninės šalys, kai kitose valstybėse atstovybės nėra vadinamos Taivano ar Taivaniečių pavadinimu, R. Žemaitaitis sutriko.
„Tai jos neturi... Dar kartą... Jūs puikiai žinojote, aš nepritariau tam pavadinimui ir siūlau grįžti į tokį, koks buvo iki G. Landsbergio nesąmonių“, – sakė R. Žemaitaitis.
Patikslinus, kad iki G. Landsbergio tapimo užsienio reikalų ministru Lietuvoje išvis nebuvo jokios atstovybės, reprezentuojančios Taivaną, todėl negalėjo būti kitokio jos pavadinimo, R. Žemaitaitis sau būdinga maniera kalbėjo toliau: „Dar kartą sakau, nereikia šito dalyko daryti tai, ką jie padarė“.
Galiausiai, prispaustas, ar reikia keisti atstovybės pavadinimą R. Žemaitaitis pripažino: „Pavadinimą pakeisti, taip“.
Tuo metu Seimo pirmininkas S. Skvernelis sako, kad klausimai dėl ambasadorių lygmens diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo nėra svarstomi viešai, todėl politikas atsisakė išsakyti savo nuomonę.
„Tai buvo svarstoma penktadienį pas prezidentą politinių partijų atstovų susitikime. Man atrodo, bent jau mūsų politinė jėga ir socialdemokratai, laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Europos Sąjunga turi priėmusi bendravimo su Kinija strategiją, vyksta komisarai, derinasi prekybinius klausimus ir tame procese dalyvauja visos valstybės, išskyrus Lietuvą. Jeigu Lietuva yra tos bendrijos narė, tai turėtų turėti tokio paties lygmens diplomatinius santykius, kaip ir likusios 26 valstybės“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Bet tokie klausimai viešoje erdvėje nėra derinami, tai diplomatų darbas, o diplomatai dirba neviešai. Kokių sprendimų jie ieškosi, kokius siūlymus turės, dabar Vyriausybės rūpestis ir atsakomybė. Tokių klausimų aš viešai nenorėčiau aptarinėti, kol vyksta diplomatinis darbas“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
Premjeras Gintautas Paluckas, kaip ir ne kartą yra kartojęs, paminėjo, jog norint atkurti buvusių diplomatinių santykių lygį iki konflikto, reiktų, kad Kinija atsiųstų į Lietuvą savo ambasadorių, o tuomet Lietuva nusiųstų savąjį. Anot jo, Lietuva nė už nieką neplanuoja atsiprašinėti.
„Esu ne kartą sakęs: nesiruošiame daryti jokių nuolaidų ar atsiprašymo reveransų ir panašių dalykų“, – aiškino premjeras.
„Mes nieko neaukosime, nes pagarbūs dvišaliai santykiai yra grįsti ne auka ar vieni kitų žeminimu, ne reikalavimais atsiprašyti, o tiesiog labai dalykiniu pagrindu. Šiuo atveju sakau, jeigu atsiųs savo ambasadorių, mes nusiųsim savo ir, manau, tai normalizuos diplomatinius santykius“, – pridūrė G. Paluckas.
Paklaustas, kodėl Pekinas turėtų norėti normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija, jeigu nieko negaus mainais, G. Paluckas teigia, jog tiesiog taip elgiasi civilizuotos valstybės. „Jeigu kinai turi planų ar interesų Europos Sąjungoje, Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos balsas tikrai nėra Europoje paskutinis. Kinai taip pat yra suinteresuoti su mumis turėti diplomatinius santykius“, – teigė premjeras.
Santykiai su Kinija buvo aptariami praėjusią savaitę vykusiame politinių partijų ir prezidento Gitano Nausėdos pasitarime.
Lietuva turi ir savo santykių su Kinija istoriją. 2021 metais Lietuva pasitraukė iš Kinijos suburto formato 17+1, nes siekė, kad Kinija kalbėtųsi su visa Europos Sąjunga, o ne pavienėmis valstybėmis ar jų blokais pasirinktinai.
Paskui Vilniuje buvo atidaryta Taivano prekybinė atstovybė, o tai ypatingai sunervino Pekiną, nes visos pasaulio šalys atstovybėms naudoja Taipėjaus vardą, kad nepabrėžtų Taivano nepriklausomybės siekių. Lietuva pasirinko kitą kelią, o Kinija reagavo sumažindama diplomatinį atstovavimą ir pritaikydama nedeklaruotas sankcijas Lietuvai.
Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos pradėjo muitų karą prieš daugelį pasaulio valstybių, bet Kinija pritaikė atsakomąsias priemones, todėl, galiausiai, daugeliui šalių buvo pritaikyta muitų pauzė, bet ne Kinijai, kuriai muitų tarifai siekia ir 145 proc., išskyrus išmaniuosius telefonus, kompiuterius, monitorius. Toks muitų karas gali pastūmėti Kiniją artėti su Europos Sąjunga. Jeigu taip vyktų, Lietuva liktų šio proceso nuošalyje dėl Taivano klausimo.
