Lietuva turi būti pasiruošusi naujai galimai neteisėtų migrantų taktikai, kuri pastebima Lenkijoje, LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Jo teigimu, kaimynystėje fiksuojami atvejai, kai neteisėti migrantai naudoja smurtą prieš pasieniečius. Lietuvoje kol kas tokių atvejų nebuvo.
– Pristatydamas pasieniečių sraigtasparnį, kuris yra skirtas rusų traukiniams lydėti, kalbėjote, kad šiais geopolitiniais laikais kyla naujų grėsmių ir iššūkių. Gal jūs galėtumėte pasakyti, į kuriuos reikėtų labiausiai kreipti dėmesį ir kur galbūt reikėtų neatidėliotinų priemonių?
– Viena iš tokių galbūt pagrindinių grėsmių, kurią mes turime pasienyje, yra instrumentalizuota migracija arba „veponizuota“ migracija, naujas žodis, ir ji nuolat keičiasi. Matome tam tikrus taktikos pokyčius Lenkijoje, dabar pradėjo užpuldinėti pasieniečius, apmėtydami akmenimis ir naudodami kitas priemones. Mes matome, kad tos priemonės, kurios buvo tinkamos prieš porą metų ar praeitais metais, gali būti netinkamos šiandien, todėl mes turime turėti galimybę reaguoti atitinkamai, imti geresnes praktikas ir analizuoti situacijas kitose valstybėse. Automatiškai mes turime ruošti ir mūsų teisės bazę, labai svarbu, kad teisės bazė būtų tinkama tam, kad ateityje iškilus grėsmėms mes būtume pasiruošę.
– Apie kokias priemones jūs kalbate? Galbūt jau esate nusimatę, ką iš kitų šalių norėtume nusižiūrėti ir kas konkrečiai teisės aktuose turėtų keistis?
– Iš esmės tai reagavimas būtent pasienyje ir atidirbimas naujų veikimo schemų, kaip turime elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tai yra labai svarbu.
Teisės aktai – dabar ruošiamas labai didelis migracijos paketas, kuriame galėtų atsirasti tam tikri pokyčiai dėl, tarkime, galimo sienos uždarymo, kaip šiandien tai taiko Suomija arba Lenkija. Mes žiūrime dabar, analizuojame šitų dviejų valstybių praktiką, kada būtent pasikartoja tokie įvykiai, pasieniečių užpuolimai, galima, panaudojant sprendimą, tarkime, Vyriausybės, įvesti tam tikrus ribojimus priimti prašymus dėl prieglobsčio.
– Ar jūs nežinote tokių incidentų Lietuvoje, kai nukentėjo mūsų pasieniečiai?
– Kol kas ne, bet, aišku, galima ta praktika dėl to, kad tos grupės migruoja. Jos migruoja iš vienos valstybės į kitą, kai negauna ar gauna atkirtį, tarkime, Lenkijoje, greičiausiai gali atsirasti arba Lietuvoje, arba Latvijoje. Manyčiau, kad galimai galėtų būti tie patys metodai, todėl mūsų pasieniečiai tam yra jau pasiruošę šiandien.
– Ar tai galima būtų laikyti hibridinio karo veiksmais? Kas yra žinoma apie tuos incidentus? Ar tai nėra bandymas tyčia išprovokuoti situacijas?
– Visa migracija, migracijos instrumentalizacija, yra hibridinio karo elementas. Todėl čia tik viena iš kintančios kitos pusės strategijos dalių dėl to, kad ji mato, jog mūsų priemonės yra veiksmingos, jie negali pereiti sienos, negali realizuoti savo pagrindinio tikslo. Jie tada pradeda ieškoti kitų būdų. Tai tie būdai tam tikrose vietose yra mums žinomi ir pasieniečiai tam ruošiasi.
– Turėjote progą susitikti su Europos Komisijos (EK) atstove aptarti, kaip yra saugoma ta Europos Sąjungos (ES) rytinė siena. Ar tiek ES, tiek EK, tiek mus tenkina, kaip tai yra daroma, ar, atsižvelgiant, kaip jūs sakote, į tos pačios migracijos keliamus iššūkius, reikėtų naujų priemonių?
– Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad tos priemonės, kurios buvo padarytos šalių, kurios turi sieną su Rusija ir Baltarusija, padėjo sustabdyti neteisėtos migracijos srautą. Šiandien iš tikrųjų mes turime kitą situaciją negu prie pietinių ES sienų. Tikrai galime sakyti, kad situacija yra rami, bet turime nuolat būti budrūs ir kontroliuoti. Šiuo atveju iš tikrųjų esame pakankamai gerai vertinami visoje ES ir EK direktorato direktorė tikrai pasidžiaugė tomis priemonėmis, kurias mes dabar turime, pažiūrėjo, kaip mūsų siena yra saugoma. Bet nereikia pamiršti, kad turtas turi savybę senti, jis nusidėvi, todėl mes nuolat turime visą ūkį palaikyti tinkamos būklės, negalime sustoti ir tos priemonės yra numatomos.
– Estija, Lietuva prašė ES skirti lėšų vadinamajai dronų sienai. Jūs tada irgi kalbėjote apie tai, kad šiais laikais dronai ir kitos inovacijos yra būtinybė, tų pinigų mes negavome. Ar jūs kalbėjote su estais, kas bus daroma toliau? Ar šios idėjos apskritai bus atsisakoma? Ar bus ieškoma lėšų nacionaliniuose biudžetuose, ar gal pakartotinai bus kreipiamasi į Europos Komisiją?
– Galiu pasakyti vieną svarbų momentą, kad yra pora projektų, kurie jau yra vykdomi pas mus Lietuvoje. Tikrai mes turime jau investavę daugiau negu 11 milijonų eurų Europos Sąjungos lėšų ir šiandien mes įgyvendiname dar vieną projektą, kurio vertė yra per 3 mln., kuris būtent susietas su antidronine įranga, su naujų dronų, stebėsenos dronų pirkimu. Mes turime savo projektus, kuriuos kaip Lietuva įgyvendiname.
Kalbant apie minėtą projektą, tai taip, jis galbūt suteiktų platformą apsikeisti informacija apie dronų naudojimą tam, kad būtų galima stebėti visą sieną su Baltarusija ir Rusija, naudojant visų šalių pajėgumus. Suprantama, kad tokia sinergija visada duoda papildomą rezultatą. Artimiausiu metu susitikime, kurį turėsime birželio mėnesį Estijoje, bus visų šalių ministrai, kurie buvo teikiant paraišką, aptarsime, kokia yra mūsų bendra pozicija būtent dėl tokios sistemos kūrimo.
– Tame pačiame Rusijos ir Baltarusijos pasienyje rugsėjį prasideda tradicinės karinės „Zapad“ pratybos. Rusijos karinė grėsmė Europoje neslūgsta, Baltarusija de facto yra laikoma Rusijos dalimi. Ar yra jau parengti planai, jeigu būtų provokacijų arba netyčinių incidentų?
– Tai iš esmės provokacijos pobūdis greičiausiai nesikeistų, palyginti nuo to, ką turime šiandien arba turėjome vakar. Tai panašaus pobūdžio veiksmai, kuriuos mes patiriame dėl neteisėtų migrantų, dėl instrumentalizuotų migrantų. Provokacijos greičiausiai būtų panašaus pobūdžio. Tai visas stebėjimo sistemas, reagavimo algoritmus iš esmės galima pritaikyti bet kokiam įvykiui, bandant kirsti mūsų valstybės sieną.
– Lenkijos premjeras, kurios iniciatyva per trejus metus turėtų būti baigta rytinio skydo iniciatyva, prie kurios prisijungė ir Suomija, ir Baltijos šalys, sako, kad reikėtų apsvarstyti idėją tuose pasieniuose turėti daugiau Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkų karių. Ar palaikytumėte tokią idėją?
– Iš esmės manyčiau, kad tuos projektus mes kaip valstybė jau vykdome, – tai ir Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vienas iš tokių elementų, oro patruliavimo misijas irgi atlieka NATO valstybės, ta pati Lenkija prisidėjo prie greitojo reagavimo pajėgų. Manyčiau, kad tikrai taip, bet koks papildomas jėgos dislokavimas atgrasymo tikslais turėtų suveikti teigiamai.
– Kalbant apie Lietuvą, kitų metų viduryje turėtų pradėti veikti naujoji Regionų ministerija. Ar jūs turite konkrečius paskaičiavimus, kokia galėtų būti nauda, palyginus su investicijomis?
– Ekonominis vertinimas dabar bus atliekamas. Yra padaryti preliminarūs sprendimai, kokios politikos galėtų ateiti į ministeriją iš kitų ministerijų. Šiandien tas projektas yra Vyriausybėje, yra aptariamas ir svarstomas. Priėmus galutinį sprendimą, bus atliekami visi paskaičiavimai, kokia nauda. Bet iš esmės galėčiau pasakyti jau šiandien, kad nauda yra akivaizdi vien dėl to, kad turime labai išsibarsčiusių horizontalių politikų skirtingose ministerijose, kurios atsakingos už regiono vystymąsi arba už bendruomenės rėmimą. Net centralizavimas tokių politikų arba veiksmų vienose rankose suteiktų tikrai didelį pranašumą prieš tai, ką turime šiandien.
– Užduotį įsteigti tokią ministeriją jums iškėlė prezidentas, bet jūs tada svarstėte, kaip čia reikės padaryti su tam tikromis funkcijomis ir veiklomis, kurios persidengia su Vidaus reikalų ministerija ir Regionų ministerija, kalbu apie civilinę saugą, apie priešgaisrinę apsaugą, apie policiją. Ar jums pavyko atrasti tą balansą, kaip čia bus?
– Reikia suprasti, kad Regionų ministerija yra apie horizontalią politiką, kaip jau buvo paminėta. Būtent apie tokius dalykus, kurie išbarstyti kitose ministerijose. Kalbant apie tokias vertikalias politikas, minint jūsų civilinę saugą arba švietimą, arba sveikatos politiką, jos lieka šakinėse ministerijose. Pagrindinis tikslas, kad visi sprendimai, kurie būtų priimami tose ministerijose būtent šitose politikose, būtų irgi derinami Regionų ministerijos atžvilgiu, ar jie nepakenkia regionų vystymuisi, ar nepakenkia savivaldybės vystymuisi. Tada įvertinus visą tą poveikį bus priimtas sprendimas. Tai kaip vienas toks arbitras, sprendžiant tokius šakinių politikų sprendimus ir poveikį regionams bei savivaldai.
– Labai didelė tikimybė, kad įsteigus šią ministeriją, bent jau buvo tokių kalbų, koalicija turėtų persidalyti portfelius. Jeigu taip nutiktų ir jums, pavyzdžiui, būtų galima rinktis, ar jūs Vidaus reikalų ministerijai liekate vadovauti, ar Regionų ministerijai, jeigu jūsų kas nors paklaustų, tai kuriai norėtumėt vadovauti?
– Manyčiau, tai yra premjero prerogatyva ir, kaip jūs sakote, greičiausiai galbūt ir koalicinės sutarties sprendimas. Kai bus tokie veiksmai padaryti, kai bus įsteigta ministerija, bus klausimai, tada mes ir galvosime. Šiandien mūsų tikslas yra civilinė sauga, visuomenės saugumas ir, aišku, regioninė politika nėra pamiršta, turime tikrai daug iššūkių (...), turime tikrai ką veikti, nesibarstome mintimis į ateitį dėl dalykų, kurie galimai nuo mūsų išvis nepriklauso.
