Baltųjų rūmų sprendimas drastiškai sumažinti Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros biudžetą sukėlė chaosą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Geopolitinėms varžyboms įsibėgėjant, pirmos eilėje pakeisti JAV vietą – Rusija ir Kinija. Ekspertų teigimu, net ir Europos šalys pradeda abejoti užsienio paramos fondų reikšme, o tai kelia grėsmę demokratijos stabilumui pasaulyje.
Donaldo Trumpo ir Elono Masko iniciatyva trims mėnesiams įšaldžius 90 proc. agentūros biudžeto, darbo neteko daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų. Naujoji JAV valdžia grasina bylomis darbuotojams ir paramos gavėjams dėl esą iššvaistytų pinigų. Nors teismas nurodė, kad Baltieji rūmai negali nutraukti jau esamų įsipareigojimų.
„Tai, ką radome USAID, kelia nerimą. Apie tai gali tekti kalbėtis su Amerikos žmonėmis ir netgi Kongresu“, – anksčiau tvirtino JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
Tuo metu gavusieji paramą – nežinioje.
„Opozicinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms, vėlgi aktyvistams iš Baltarusijos, jaunimo organizacijoms, kurios persikėlė į Lietuvą – tai šitoms organizacijoms yra labai stiprus smūgis“, – sako „Atviros Lietuvos“ fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė.
Dar pernai USAID Vilniuje atidarė Baltarusijai skirtą biurą. Dabar jis laikinai uždarytas, o su baltarusiais dirbančios organizacijos sako, kad jų biudžetas sumažėjo perpus.
„Pusė mūsų darbuotojų dabar negauna jokio atlyginimo ir nėra jokio plano, kaip jį atkurti“, – pažymi Baltarusijos jaunimo tarybos RADA sekretorė Julija Ralko.
Ir tikina, kad jų projektai ypač svarbūs su režimu kovojantiems baltarusiams.
„Stengiamės parodyti Baltarusijos jaunimui kitokias idėjas, ne tik tas, kurias skleidžia imperialistinė Rusija“, – sako J. Ralko.
O būtent Rusija – tarp norinčiųjų perimti Jungtinių Valstijų paliktą spragą.
„Buvo ir tokių minčių, kad Rusijos tam tikros institucijos, nežinau juoko forma ar ne juoko yra pasakiusios, kad mes galim perimti tą paramą”, – tvirtina S. Adomavičiūtė.
USAID parama pernai siekė daugiau nei 40 mlrd. dolerių. Iki šiol ji buvo didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje.
„Matėme signalų iš Kinijos, kad jie tarsi yra pasiruošę užimti vietą”, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lukas Ivanauskas.
Ekspertai pastebi, kad ir Europoje pradedama abejoti pagalbos projektų svarba.
„Jungtinė Karalystė pradeda kvestionuoti esamą, teikiamą vystomojo bendradarbiavimo paramą”, – pažymi L. Ivanauskas.
Teigiama, kad Jungtinė Karalystė mažins užsienio paramos biudžetą mainais didindama biudžetą saugumui ir gynybai. Atsiradusios terpės Europos Sąjunga užimti neketina. Ji paramai per septynerius metus planuoja skirti 300 mlrd. eurų.
„Dėl dabartinių pasaulinių poreikių masto ir sudėtingumo reikia kolektyvinio atsako. <...> ES negali užpildyti šios kitų paliktos spragos“, – nurodo Europos Komisija.
Keičiantis JAV politikai, ekspertė įžvelgia ir teigiamą sumažintos paramos pusę.
„Gal geriau USAID paramos nutraukimas negu per USAID paramą skleidžiamas melas ir netiesos, nes galėjo būti ir toks variantas”, – sako S. Adomavičiūtė.
Pasak ekspertų, tarptautinė parama – pigesnė saugumo priemonė nei ginklavimosi varžybos.
