Netrukus istorikai ir teismo medicinos ekspertai imsis identifikuoti palaikus, esančius Vilniaus katedros požemiuose. Spėjama, kad ten galėtų būti ir Vytauto Didžiojo palaikai, o iš viso požemiuose gali būti iki tūkstančio neidentifikuotų palaikų. Antropologo Rimanto Jankausko teigimu, Vytauto palaikų ieškota ir 1930 metais, tada net buvo hipotezių, esą juos paslėpė lenkai, tačiau tam mokslinių argumentų taip ir nerasta.
Vytauto Didžiojo vieta istorijoje – ypatinga. Jis praplėtė Lietuvos sienas į rytus, smarkiai sumušė kryžiuočius. Ir nors Lietuvoje jam buvo pristatyta daugybė paminklų, kapo nėra. Tai nori ištaisyti istorikas Rimantas Zagreckas.
„Kadangi skyrius, kuriam aš vadovauju Genocido centre (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – LRT.lt) užsiima partizanų paieška ir identifikavimu, kada buvo atrastas Kazimieraitis Leipalingyje, tada su kolegomis buvo toks pašnekesys. Atsimenu, Valdovų rūmuose per jubiliejų ir aš pajuokavau, va, dabar nebėra ko aukščiau siekti, tai ką tada darysi, nu, sakau, gal tada reikės ieškoti Vytauto“, – kalbėjo R. Zagreckas.
Pasak istoriko, ši idėja jam nedavė ramybės ir štai – kas atrodė neįmanoma – virto realybe. Pašnekovas sako, kad Vytautas, kaip ir daugelis to meto didikų, palaidotas Vilniaus katedroje. Reikėtų iš ten esančių beveik tūkstančio palaikų, rasti būtent Vytauto Didžiojo. Tam būtina paimti DNR iš Vytauto artimųjų, pavyzdžiui, jo sesers, brolio ar pusbrolių, kurių palaidojimo vietos žinomos.
Istoriko teigimu, be abejonės, geriausia būtų gauti Vytauto Didžiojo vienintelės dukters Sofijos DNR, tačiau Maskvos Didžiosios kunigaikštienės palaikai palaidoti Kremliuje.
„Tada mes turėtume įrankį, kurio pagalba mes galėtume lyginti, na, praktiškai kiekvieną kaulą Katedroje ir žiūrėti – tai Vytautas, ar ne Vytautas, sekantis kaulas Vytautas – ne Vytautas ir taip pereiti per visus Arkikatedros palaikus“, – kalbėjo istorikas.
Katedros požemiuose iki šiol rasti kaulai sudėti daugiau nei į šimtą dėžių. Antropologai juos turės peržiūrėti, paimti mėginius ir išskirti genetinę medžiagą. Antropologas Rimantas Jankauskas pasakoja, kad apie Vytauto Didžiojo palaikus kalbėta dar 1931 metais, kai buvo užlieti katedros rūsiai.
Kaip tik tada buvo aptikti Barboros Radvilaitės, Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės palaikai. Rasta ir daugiau palaikų, tačiau nebaigta tirti, nefiksuoti duomenys mokslinėse ataskaitose. „Lietuvoje tuo metu kilo legenda, kad lenkai rado Vytautą, bet jie slepia tuos palaikus, kadangi lietuviai tada puls visi kaip banga, ir eis Vilniaus vaduoti“, – pasakojo mokslininkas.
Profesorius R. Jankauskas sako, kad tada į istoriją stipriai įsikibta, ji tikrinta įvairiausiais būdais, bet taip ir liko hipoteze. Galbūt dabar mokslui pavyks atsakyti – Vytauto Didžiojo palaikai yra Katedros požemiuose, ar ne. Nors tyrėjų laukia nemažai iššūkių – kaulai buvo judinami, užlieti, tačiau paimti DNR įmanoma.
„Galima atlikti vis sudėtingesnius tyrimus – nuo milijono metų senumo jos genetinės medžiagos išskyrimo, jos padauginimo ir jos identifikavimo, iki istorinių laikų. Lietuvoje archeologinėje medžiagoje, genetiniai žymenys išlieka labai gerai“, – paaiškino R. Jankauskas.
Teismo medicinos tarnybos ekspertės teigimu, laboratorija jau yra atlikusi nemažai istorinių tyrimų, pavyzdžiui, Radvilų, Tiškevičių, Gedimino kalno sukilėlių palaikų identifikavimai, todėl ištirti Katedros požemiuose rastus kaulus nebus neįveikiamas iššūkis.
„Tie DNR tyrimai Lietuvoj pradėti taikyti prieš 10 metų, anksčiau tas identifikavimas buvo atliekamas be DNR tyrimų, kodėl tai nežinau, bet aišku ir DNR tyrimai pažengė į priekį, pasidarė labai jautrūs rinkiniai, aparatūra patobulėjo, užtai ir galima dabar plačiai taikyti šituos tyrimus“ – sakė Teismo medicinos tarnybos vadovė Jūratė Jankauskienė.
Be modernios įrangos, ištirti Katedros požemiuose esančius palaikus reikės daugiau nei trijų milijonų eurų. Politikai sako, kad šiemet svarbu inicijuoti proceso pradžią, o vėliau ieškoti pinigų.
„Reikia ištirti visais metodais, kurie šiuo metu yra taikomi šiuos istorinius pavyzdžius ir tai maždaug preliminariai kainuotų vieno mėginio tyrimas 4,5 tūkstančio. <...> Preliminariai, yra apie 800 asmenų ten palaidota 13“, – paaiškino J. Jankauskienė.
Seimo istorinės atminties komisijos pirmininko teigimu, kad būtų identifikuota tiek daug palaikų, politikų pritarimo reikia ne tik dėl pinigų.
„Gali tekti prašyti pagalbos kitų šalių, kad leistų artimų giminaičių, Gediminaičių giminaičius tiesiog identifikuoti ir sulyginti šitą DNR“, – kalbėjo Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.
Identifikavimo rezultatų ekspertai tikisi iki Vytauto Didžiojo mirties metinių – 2030-ųjų.
