„Atvirkščiai, galiu atsakingai pareikšti, kad esame pasirengę investuoti dar daugiau ir priimti, jeigu kita pusė sutiks, JAV karių, karinės technikos nuolat būti Lietuvos teritorijoje“, – penktadienį žiniasklaidai komentavo prezidentas Gitanas Nausėda.
„JAV puikiai supranta regiono specifiką, puikiai supranta, kad rytinis NATO flangas yra ypač pažeidžiamas iš agresoriaus pusės, ir neturiu jokių indikacijų, kad JAV norėtų sumažinti savo buvimą čia. Atvirkščiai, galiu atsakingai pareikšti, kad esame pasirengę investuoti dar daugiau ir priimti, jeigu kita pusė sutiks, JAV karių, karinės technikos nuolat būti Lietuvos teritorijoje“, – sakė šalies vadovas.
Diskusijų klubo laikai baigėsi
Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pastaruoju metu vykdomas iniciatyvas vesti pokalbius dėl Europos pozicijos Ukrainos klausimu G. Nausėda įvardijo kaip siekį suaktyvinti Europą ir pažadinti ją iš miego.
„Šiandien sprendimai reikalingi greiti, diskusijų klubo laikai baigėsi. Diskusijų klubas vestų į Europos vaidmens mažėjimą, o to mes mažiausiai norime, nes karas Ukrainoje yra „apie Europą, ne tik apie Ukrainą“, – akcentavo G. Nausėda.
Pasak jo, E. Macronas ketina vykti į JAV ir susitikti su šalies prezidentu Donaldu Trumpu.
Lietuvos vadovas užsiminė, kad gimsta ir tam tikros iniciatyvos, susijusios su galimu taikdarių siuntimu į Ukrainą, tačiau tik sudarius paliaubas dėl ugnies nutraukimo.
„Bet Europos pozicija yra, ir aš ją ypač remčiau, kad mums nereikia trumpalaikio sandorio dėl ugnies nutraukimo, kuris reikštų tik atokvėpį Rusijai ir po to pastangų konsolidavimą ir puolimą vėl. Mums reikia agresijos pažabojimo, t. y. sutartis dėl taikos turi apimti ilgalaikės agresijos pažabojimo elementą.
Žinau, kad Rusijai ši sąlyga yra nepriimtina, ji norėtų tęsti agresiją, bet tam ir yra demokratinis pasaulis, kad agresorius sustabdytų, ir geriausia tai daryti visiems kartu. Ne po vieną, ne ginčijantis tarpusavyje. Aš kalbu apie pagrindinius politikos veikėjus, t. y. JAV, ES – turime dirbti išvien, to visiems ir palinkėčiau“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigė su tikėjimu ir viltimi žvelgiantis į būsimą susitikimą Hagoje, kur, tikimasi, pavyks sustiprinti NATO poziciją ir sąžiningai pasidalyti našta dėl gynybos finansavimo.
„Sutinku su JAV priekaištais, kad šiuo metu ši našta nėra padalinta sąžiningai. JAV prisiima liūto dalį naštos, kuri yra susijusi su NATO biudžetu, todėl Europa turėtų prisidėti mažiausiai dvigubai daugiau, negu tai daro dabar“, – pažymėjo jis.
Užsiminta ir apie Vengrijos poziciją dėl sankcijų Rusijai
Kaip rašė BNS, prezidentas tikina, jog Vengrijos balsas nebus kertinis Europos Sąjungai sprendžiant dėl sankcijų Rusijai.
„Vengrija gali daug ką šnekėti, bet ne Vengrijos balsas lemia ES sprendimus, jie (Bendrijos sprendimai – BNS) buvo visus šiuos trejus metus teisingi, gal kartais šiek tiek pavėluoti, pernelyg mažai efektyvūs, bet vis dėlto jie buvo vedami teisinga kryptimi, siekiant padaryti poveikį agresoriui, kuris pradėjo šį karą“, – tvirtino G. Nausėda.
Vengrijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pažadėjo nesutikti atnaujinti Bendrijos sankcijų daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Jis ragino ES palaukti, kol baigsis Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
