Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paaiškino, dėl ko tiksliai susitarė Valstybės gynimo taryba, kai prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirs tarp 5 ir 6 procentų nuo bendrojo vidaus produkto tam, jog ties laikotarpio pabaiga pasiektų visišką operacinį nacionalinės divizijos pajėgumą.
Kaip aiškina Seimo pirmininkas, Valstybės gynimo taryba aiškiai ir su parašais susitarė, kad minėtuoju laikotarpiu reikia tarp 12 ir 14 mlrd. eurų nacionalinės divizijos vystymui su sunkiuoju tankų batalionu, o tai iš esmės yra tas pats, kas 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai kasmet, tik tas konkretus procentas kasmet svyruos.
„Pirmiausia, tai dėl koalicijos sutarties noriu pacituoti. Vienas iš prioritetų, tiksliau pagrindinis ir pirmas prioritetas koalicijos sutartyje vadinasi „Apsaugosime gyventojus nuo išorinių grėsmių“ ir cituoju „Užtikrinsime karinį patarimą atliepiantį gynybos finansavimą, kokybiškai ir laiku priimsime Vokietijos brigadą, užtikrinsime, kad Lietuvos nacionalinė divizija pasieks pilną operacinį pajėgumą, gebės veikti su sąjungininkais“. Tai reiškia, kad mes turime kadencijos laikotarpį tuos įsipareigojimus įgyvendinti“, – Seime antradienį aiškino S. Skvernelis.
„Sausio 30 dienos Valstybės gynimo tarybos sprendimai, kurie buvo padaryti, buvo susiję ne su tuo, kad būtų nustatytas procentas, koks reikalingas gynybos finansavimui. O atliepiant karinį patarimą buvo įvertinta lėšų suma, kuri užtikrintų nacionalinės divizijos ir likusios Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgumų vystymą ir pilną pasiekimą tarp 2025 ir 2030 metų. Ta konkreti suma, kuri yra dvigubai didesnė nei buvo numatyta 2023 m. gegužės 18 d. Valstybės gynimo tarybos nutarimu, ir sudaro šiandienos situacijoje virš 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Bet ne procentai buvo nustatyti, o nustatyta konkreti suma, kurios reikia norint pasiekti tikslus, įtvirtintus koalicijos sutartyje bei atliepiant karinį patarimą. Tokie sprendimai priimti besikeičiant situacijai Ukrainoje“, – pridūrė politikas.
Tai reiškia, kad Valstybės gynimo tarybos nariai, tarp jų ir premjeras Gintautas Paluckas, aiškiai susitarė pilnai išvystyti diviziją iki 2030 metų. Vadinasi, ministro pirmininko teiginiai, kad 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto siekiantis gynybos finansavimas nefiksuotas jokiame dokumente, iš esmės yra logiškai neteisingi, nes lyderiai susitarė dėl absoliučių sumų konkrečiam laikotarpiui, o tai iš esmės ir sudaro minėtąją procentinę dalį nuo bendrojo vidaus produkto.
Pasak S. Skvernelio, šiuo metu Vyriausybė turi ramiai surasti finansavimo šaltinius, o gynybai skiriama dalis kasmet bus skirtinga, nes Lietuva turės gana netolygiai mokėti avansinius mokėjimus už įsigyjamą karinę ginkluotę. Vis tik Seimo pirmininkas aiškina premjero G. Palucko teiginių nesupratęs kaip atsitraukimo nuo gynybos srities finansavimo didinimo, nors dauguma politinio lauko dalyvių pirmadienį gūžčiojo pečiais ir nesuprato, kodėl premjeras sako, kad jokiame dokumente nefiksuotas įsipareigojimas gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Pirmiausia, dėl 5 ar 6 procentų gynybai, tai tokio sutarimo apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos [susitarime]. Mes galime kam nors pritarti tada, kai matome šaltinius ir priemones. Šiandien Vyriausybė tuo ir užsiima, kad ieško finansavimo šaltinių. Ir yra išsakyta bendra prezidento ir koalicijos nuostata, jog šis finansavimas negali gulti tik mokesčių pavidalu ant Lietuvos verslo ar Lietuvos žmonių. Todėl surasti tuos finansavimo instrumentus yra užduotis, su kuria šiandien Vyriausybė ir dirba“, – pirmadienį po susitikimo su koalicijos partneriais sakė ministras pirmininkas.
Paprašytas paaiškinti, ar valdančioji koalicija turi tikslą pasiekti minėtuosius 5 ar 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, G. Paluckas aiškino, kad tikslai negali būti atsieti nuo priemonių, bet vis tiek neįvardijo, koks jo vadovaujamos Vyriausybės tikslas dėl gynybos finansavimo.
„Negalima atsieti tikslų nuo priemonių. Tai yra neatsakingas kalbėjimas: išsikelti tikslus nepaaiškinant žmonėms, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mes tai finansuosime. Ir štai tada atsiranda erdvės tiek manipuliacijoms, samprotavimams, tiek baimėms ir abejonėms. Tai nepalikime tokios erdvės. Žmonės turi teisę žinoti ne tik menamus tikslus, bet ir priemones, kaip tai realizuosime“, – nurodė politikas.
Po sausio mėnesį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas G. Nausėda paskelbė, kad buvo sutarta gynybos sričiai kasmet nuo 2026 iki 2030 metų skirti po 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuvos kuriama sausumos divizija iki 2030 metų turi įgyti pilną operacinį pajėgumą, o to padaryti su esamu finansavimu neišeis, kadangi reikia įsigyti tankų, pėstininkų kovos mašinų, oro gynybos priemonių, apmokyti ir parengti personalą. Divizija yra būtina pagal NATO planavimą siekiant apsaugoti rytinį Aljanso flangą.
Neoficialiais duomenimis, G. Paluckas nenorėjo viešinti tokio finansavimo šuolio gynybai, kol nėra rasti finansavimo šaltiniai, bet šalies vadovas pasielgė kitaip.
Dėl finansavimo gynybai iškart po Valstybės gynimo tarybos posėdžio buvo sureagavęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris svarstė, kad iš nacionalinių lėšų šio tikslo Lietuva nepasieks. Ir tai iš dalies yra tiesa, jeigu nenorima didinti mokestinės naštos. Tačiau jis sakė pritariantis principiniam tikslui skirti papildomą finansavimą gynybai.
