Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Tokius vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.
Liaupsinami Rusijos institucijų
Rusijos televizijos kanalo „Myr“ laidos vedėjas pokalbiui pasikvietęs Anastasiją Strokiną, ją pristatė kaip vieną garsiausių Rusijos rašytojų, apdovanotą įvairiomis premijomis. Rašytoja televizijos laidoje pasakojo apie savo vaikystę: „Augau kariniame miestelyje, mano tėtis – karo lakūnas“.
Šios autorės knygas, vykstant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, moksleiviams perka Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazija.
„Dom Sajuza“ arba sąjungos rūmuose Maskvoje vyksta iškilmingos ceremonijos. Salė garsi nuo tų laikų, kai čia kalbas sakydavo Leninas. Į garsiąją kolonų salę 2024 kovą Rusijos kultūros ministerija sukvietė garsiausius Rusijos vaikų rašytojus.
„Rusijos valstybinė vaikų biblioteka, remiama Valstybės Dūmos Kultūros komiteto, Kultūros ministerijos ir Rusijos skaitmeninės plėtros ministerijos, surengs iškilmingą Visos Rusijos vaikų knygų savaitės atidarymo ceremoniją Maskvos centre. Sąjungos rūmų Kolonų salėje“, – taip renginį anonsavo Rusijos kultūros ministerija.
O tarp kviestinių garsiausių 2024 m. Rusijos vaikų rašytojų yra ir Viktorija Lederman. Garsas apie Rusijos vaikų rašytoją V. Lederman atėjo ir iki Lietuvos – Vilniaus Puškino gimnazija nusipirko ir šios rusų autorės kūrybos.
Dar vienoje Rusijos televizijos laidoje pristatyta Giuzel Abdulova, laidos vedėjų žodžiais, neprilygstama specialistė. Pastaruoju metu ji dažna viešnia radijo laidose Rusijoje.
Garsas apie Rusijos specialistės išrastą pedagoginį metodą ataidėjo iki Vilniaus „Žaros“ gimnazijos. Pradinukams nupirkta jos ir kitų Rusijos autorių parengtų knygų.
„Tai buvo knygos, kurios buvo perkamos pradinukams – pirmokams, antrokams pagrinde, pagal logopedų prašymą. Nes tai yra knygutės, kurios skirtos vaikams su specialiais poreikiais. Dėl to ir pirkome tokias knygas, nes jų nėra iš kur gauti kitur. Jokios politinės potekstės ten nėra, šiuolaikiniai autoriai jas kuria. Bet jeigu Lietuvoje knygynas turi teisę prekiauti tokiomis knygomis, tai valstybės pareiga patikrinti, ar patikimos, ar ne. Ne mano“, – sako Vilniaus „Žaros“ gimnazijos vadovė Konsuela Liaskovskaja.
Moko emocinio intelekto
Aleksandro Puškino gimnazijos vadovas Aleksejus Peržu tvirtina, kad Rusijoje išleistas knygas mokyklai nupirko jo pirmtakė, buvusi mokyklos vadovė Jelena Žurovska.
„2024 m. vasarį, man pradėjus eiti direktoriaus pareigas, gimnazijos bibliotekoje buvo inicijuota fondo revizija. Jos metu visos knygos, kurių autoriai yra Rusijos kilmės, buvo nurašytos. Buvo nurašytos 44 knygos“, – raštu nurodė gimnazijos direktorius.
Karo metu Vilniaus Puškino gimnazija šalyje agresorėje išleistų knygų nupirko už 1560 eurų. Už 300 eurų Rusijoje leistomis knygomis prekiaujančiame knygyne pirkta praėjusių metų lapkritį, kai mokyklai vadovavo naujai paskirtas vadovas A. Peržu.
Daugybė Vilniaus miesto darželių perka Rusijoje išleistą mokomąją medžiagą ir knygas. Tarp pirkėjų – darželiai „Kūlverstukas“, „Bangelė“, „Saulutė“, „Vėjelis“, „Ramunė“, darželis „Prie pasakų parko“.
Kodėl pirko Rusijoje išleistą mokomąją medžiagą, paaiškino Vilniaus lopšelio-darželio vadovė Ana Švedovič: „Vilniaus lopšelį-darželį „Spragtukas“ 2022/2023 m. papildė 36 vaikai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dauguma vaikų buvo priešmokyklinio amžiaus, o tam, kad paruošti vaikus mokyklai, darželis privalėjo papildyti mokymo programą ugdymo priemonėmis rusų kalba.“
Dar vienoje Rusijos televizijos laidoje rodoma garsi Rusijos psichologė Jelena Uljeva, kuri Rusijos vaikus moko emocinio intelekto. Nuo 2023 metų pradžios pagal Rusijos psichologės metodiką emocinio intelekto mokosi ir Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos moksleiviai.
Gimnazijos direktorius Miroslavas Paketur sako, kad knygas pirko, nes jos pigesnės, o parduotuvė – ne Rusijos.
„Jeigu jos man tinka, tai mes perkame ir viskas. Problema būtų, jeigu mes pirktumėme, pavyzdžiui, Rusijoje internetu, mums knygas atsiųstų paštu. Tada būtų kitas dalykas. Parduotuvė yra čia, Lietuvoje, ir ten kūriniai yra ne tik rusų autorių“, – sako M. Paketur.
Pasak ugdymo įstaigos vadovo, dvikalbėje mokykloje yra Lietuvos rusų ir ukrainiečių. Ir tai, kad knygos leistos šalyje agresorėje, anot jo, didelės įtakos neturi.
„Tokių klausimų iš mokinių ar iš mokinių tėvų ir globėjų mes neturėjome. <...> Mes tokios problemos nekeliam“, – teigia M. Paketuras.
Ragina susilaikyti nuo rusiškos kultūros
Jis aiškina, kad knygų, išleistų Rusijoje įsigijimo mokykloms nemato kaip problematiško, o kol neateis vadovybės nurodymas, kad yra apribojimai, tol nemato reikalo tokių knygų nepirkti.
„Problemos ne čia, kad išleistos Rusijoje, čia juk ne kontrabanda. Vieni sako, kad mokykla nuo politikos kuo toliau, kiti sako, kad turi dalyvauti“, – sako M. Paketur.
Vykstant plataus masto karui, Vilniaus rajono gimnazija Rusijoje išleistų knygų nupirko už 1250 eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tvirtina, kad visos ugdymo įstaigoms perkamos mokomosios priemonės turi būti patvirtintos valstybės institucijų.
„Tai, kad Lietuvos mokyklose yra naudojami rusiški vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai, žinoma, kad yra visiškai netoleruotina. Naudoti tuos vadovėlius ir pratybas, kurie galbūt net ir neatitinka ir mokymo programų turinio ir juolab, kad jie yra leisti ne mūsų šalyje, taip neturi būti. Nes kas tada atsako už tą turinį, kuris visiškai nėra žinomas. Gal jis tikrai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir tiesiog yra antivalstybiškas savo turiniu“, – sako R. Popovienė.
Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, raginančią menininkus susilaikyti nuo Rusijos kultūros, kuri išnaudojama kaip Rusijos imperialistinės politikos priemonė.
„Raginam susilaikyti nuo Rusijos kultūros, nuo „didžiosios“ Rusijos kultūros, kas neretai pavirsta į tą „rusiškąjį pasaulį“, kurį mums taip bruka tiek Rusijos federacijos prezidento įsakymais, tiek kitais, neformaliais dalykais, bando skatinti“, – sako vienas iš rezoliucijos autorių Vygintas Gasparavičius.
Kad Vilniaus švietimo įstaigos, kartu su Vilniaus rajono ugdymo įstaigomis, Šalčininkais ir Visaginu perka Rusijos šiuolaikinių autorių knygas ir netgi mokomąją literatūrą, tarybos narys Vygintas Gasparavičius tvirtina nežinojęs.
„Įsigyjant leidinius, spausdintus Rusijoje, išleistus Rusijoje, mes remiame tą pačią Rusijos ekonomiką, Rusijos mokesčių surinkimą, kuris nueina karo reikmėms“, – sako jis.
Švietimo ekspertas Ainius Lašas sako, kad būtina susirūpinti vadovėlių tautinėms mažumoms leidyba.
„Rusija gali ir nemokamai daug ką pasiūlyti, tačiau tai nėra priežastis imti, nes mes žinome, kokią kainą kitą mes mokame, kai tai ateina iš tokių šalių“, – sako KTU fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Vilniaus savivaldybė dėl sostinės mokyklų perkamų knygų, išleistų Rusijoje, komentaro nepateikė.
