Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog šalies vadovui mažiausiai rūpi, kas užims Seimo vicepirmininko pareigas.
Taip jis kalbėjo dėl neapykantos prieš žydus kurstymo teisiamam „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui neatsisakant siekio užimti šias pareigas, o valdančiajai koalicijai šiuo klausimu sprendimus žadant kovą, prasidėjus Seimo pavasario sesijai.
„Jeigu žmonėms tai svarbu, jeigu tai didžiausia siekiamybė atėjus į valdančiąją daugumą, jie laisvi ten bandyti išsispręsti. Šiuo atveju prezidentui mažiausiai rūpi, kas kokį postą užims Seimo vicepirmininko pareigose“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.
„Kalbame apie daug rimtesnius dalykus, kalbame apie tai, kaip spartinti ekonomiką, didinti saugumą, gynybos pajėgumus ir ar kažkas bus ar nebus Seimo vicepirmininku, tai čia tik tam žmogui labiausiai ir svarbu“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, jeigu R. Žemaitaičio kandidatūra į vicepirmininkus bus pateikta, ji bus įvertinta, o šiuo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda turi kitų svarbesnių darbų.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra tvirtinęs neketinąs teikti R. Žemaitaičio kandidatūros, kol nebus išspręstos politiko „teisinės problemos“. G. Nausėda irgi yra sakęs, jog politikas neturėtų dirbti vicepirmininku, kol nėra išsisprendęs problemų su teisėsauga.
Pats „Nemuno aušros“ pirmininkas yra grasinęs dėl to trauktis iš valdančiosios daugumos.
S. Skvernelis pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio sakė, kad jo pozicija nepakito, o R. Žemaitaitis tvirtino ambicijos tapti Seimo vicepirmininku neatsisakantis.
„Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Vienas iš jų prisiekus naujos sudėties parlamentui atiteko Agnei Širinskienei, tačiau ji pasitraukė iš „aušriečių“ gretų, žada pasitraukti ir iš S. Skvernelio pavaduotojos posto.
Anot F. Jansono, prezidentas poreikio susitikti su R. Žemaitaičiu šiuo metu neįžvelgia, tačiau toks susitikimas galėtų būti suorganizuotas ateityje.
„Jeigu toks poreikis bus iš abiejų pusių, manau, kad toks pokalbis galėtų įvykti, bet ar dabar reikia kalbėtis su kiekvienu, kuris tavęs nesupranta ir tave kritikuoja, tai dirbti laiko neliks“, – teigė jis.
Prezidento patarėjas taip pat pabrėžė, kad bendravimas su pačia partija „Nemuno aušra“ tikrai vyksta, yra užtikrinama, jog informacija pasiektų tiek prezidentą, tiek kitas suinteresuotas puses.
Vertindamas valdančiosios koalicijos darbą, F. Jansonas sakė, jog nors ši sukelia daug kalbų viešojoje erdvėje, taip pat ir tikslingai vykdo savo darbus.
„Po Konstitucinio teismo sprendimo (senoji – BNS) valdančioji dauguma turbūt gerą pusmetį taip ir nesugebėjo normaliai pasiūlyti nei varianto, nei tuo labiau su juo praeiti. Šiuo atveju per du–tris mėnesius nauja valdančioji koalicija siūlo aiškius sprendimus“, – sakė jis, kalbėdamas apie kaupimo pensijai pertvarką.
„Tas visas pasišpilkavimas, pasikoliojimas ar pasipiktinimas yra visiškai nereikalingas dalykas, nes reikia tiesiog paimti ir dirbti. Tai, kaip ponas Žemaitaitis sako, eikim ir dirbkim“, – pridūrė jis.
Valdančiąją daugumą sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Iš viso Seime koalicija turi 86 balsus.
Teigia, kad premjeras nesitraukia nuo įsipareigojimų gynybai
F. Jansonas mano, kad premjero Gintauto Palucko pareiškimai apie įsipareigojimą gynybai buvo ištraukti iš konteksto. Patarėjo teigimu, ministras pirmininkas nesitraukia nuo siekių gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Premjeras pasakė taip, kaip yra. Iš tiesų nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje tai nebuvo numatyta, nes karinis patarimas dėl šio klausimo į VGT atėjo vėliau nei susidarė valdančioji koalicija. Karinį patarimą ir kariuomenės argumentus girdėjo tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas ir tas sprendimas VGT buvo priimtas vienbalsiai“, – antradienį Žinių radijui teigė F. Jansonas.
„Esame ilgo kelio pradžioje. Man labai keista, kai iš trijų dalių kalbos stengiamasi ištraukti vieną sakinį ir iš jo padaryti kažkokį šou. Tikrai nemanau, kad ponas Paluckas traukiasi nuo Lietuvos gynybos poreikio ar staiga pradėjo manyti, kad divizija Lietuvai iki 2030 m. nėra būtina. Taip nėra, o dėl finansavimo šaltinių, dėl to kur tai bus užrašyta ir kaip tai bus užrašyta – be abejo VGT sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, bet kiekviena institucija, kuri nenorėtų jų įgyvendinti turi argumentuotai pateikti kodėl to nereikia ir kaip mato kitas išeitis. Šiuo atveju manau, kad jokio nesutarimo nėra ir keista, kai pasaulio akivaizdoje tyčia daužomės ten, kur net konflikto nėra“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu pareiškimus, kad 5–6 proc. nuo BVP įsipareigojimas gynybai numatytas tik dėl tam tikrų sąjungininkų, F. Jansonas vadina „nesąmone“. Taip jis reagavo į portale 15min.lt paskeltą socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio teiginį, jog toks gynybos finansavimo didinimas tėra skaičiavimais neparemtas prezidento G. Nausėdos pažadas Jungtinių Amerikos Valstijų vadovui Donaldui Trumpui.
„Tai yra absoliuti nesąmonė, mes kalbame apie Lietuvą, kalbame apie 2030 m., kai jau ir Trumpo nebus. Mes kalbame apie Lietuvą, apie savo valstybę ir mums pirmiausia rūpi mūsų valstybė. Ne Trumpas, o tai, kaip mes esame pasiruošę gintis esant reikalui“, – tikino F. Jansonas.
Patarėjas akcentuoja, kad gynybos finansavimo didinimas yra būtinas, siekiant ateityje apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo.
„Valstybė turi suvokti situaciją ir turi suvokti savo tikslus. Kuo greičiau nusiimsime rožinius akinius ir žiūrėsime į pasaulį, koks jis yra, tuo geresnius sprendimus priimsime. Šiuo atveju poreikis yra labai aiškus, divizijai reikia 13–14 mlrd. eurų, mes turime juos surinkti, nes tai yra gyvybiškai svarbu Lietuvos ateičiai. Arba tu esi valstybė, kuri gali ir pati gintis, arba visi pokalbiai apie pensijas ar dar kažką yra beprasmiški, nes tau juos mokės rubliais. Tu gausi daug, bet tai bus rubliai“, – dėstė jis.
Apie tai, kad tikslas skirti didesnes gynybos finansavimo sumas nėra įtvirtintas nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė premjeras G. Paluckas. Apie tai vėliau kalbėjo ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Dėl 5–6 proc. nuo BVP gynybai, tokio susitarimo nėra“, – žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.
