Lietuvos rekordas, daugybė laimėtų kovų per pirmuosius kelis gyvenimo metus ir vis ilgėjantis trofėjų sąrašas – tai šiemet pirmos klasės slenkstį peržengusio Eljoto Zarembos pasiekimai. Kad berniukas save gali atrasti sporte, vaiko tėvas Aurimas Zaremba suprato, kai atžalai tebuvo vos dveji – vieną vakarą jis nieko neraginimas tiesiog ėmė bėgte sukti ratą po rato stadione. Dabar septynerių sulaukęs Eljotas dėl pasiekimų imtynių sporte jau puikiai žinomas daug kur pasaulyje ir, panašu, berniuko laukia didelė ateitis.
LRT.lt telefonu susisiekus su Eljoto tėčiu Aurimu dėl galimybės pakalbinti jo talentingąjį sūnų pastarasis į ragelį noriai čiauškėjo jau vos po kelių sekundžių.
Dar nė nesulaukęs dvejų į sportą pasinėręs Elijus pernai tapo Lietuvos rekordininku kaip daugiausia medalių (61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos) oficialiose varžybose iškovojęs šešiametis.
Šiuo metu berniukas jau įpusėjo mokslus pirmoje klasėje. Eljotas pasakojo, kad mokykla jam patinka, o mėgiamiausios pamokos – matematika ir fizinis ugdymas.
Daugkartinis įvairių varžybų čempionas, atvirai sakantis, jog negali pasirinkti, kuris iš apdovanojimų jam yra brangiausias, neslepia, kad kartais aktyviai sportuoti, rengtis varžyboms yra sunku, tačiau tokiomis akimirkomis padeda tėvai.
„Tėtis sako: „Sportuok, sportuok daug ir laimėsi“. Treniruotėse sunku, o varžybose – lengva“, – paklaustas, kaip įveikia sunkius momentus, sakė Eljotas.
Pažintis su sportu – nė nesulaukus dvejų
Būtent Eljoto tėtis Aurimas pirmasis ir pastebėjo sūnaus polinkį į sportą. Vaiko gebėjimai ėmė skleistis itin ankstyvame amžiuje – beveik sulaukus antrojo gimtadienio.
„Jis visada buvo aktyvus – nuo pat mažens. Pirmieji bandymai prasidėjo nuo bėgimo. Pamenu, pirmąkart gal 10 stadiono ratų apibėgo. Pamatė, kad vaikai bėgioja, paklausiau, ar jis irgi nori bėgti, tai nubėgo apie 3–4, tada paklausiau, ar nepavargo ir bėgo toliau. Tas stadiono vienas ratas – gal kokie 300 m. Tada pamažu pradėjome važinėti į įvairius bėgimus Lietuvoje, tai ten vaikų distancijos po 500 m, po 1 km. Tai per metus išvažinėjome praktiškai visus bėgimus, kokie buvo ir tuomet pradėjome žiūrėti, kokią sporto šaką galime pasirinkti ir tada pradėjo imtyniauti. “, – pasakojo Aurimas.
Pirmiausia Eljotas išbandė dziudo, tačiau šiam sportui buvo kiek per mažas, tad pasuko į imtynes. Treniruotis jaunasis čempionas važinėja iš Šilutės į Klaipėdą, tad dienos yra gana įtemptos. Pagal Eljoto treniruočių grafiką savo darbo tempus derina ir verslininkas jo tėtis.
„Jau ir darželio laikais mes Eljotą paimdavome 13 val., kai vaikai eina pietų miego. Kol važiuojame į Klaipėdą, tai jis nusnūsdavo automobilyje ir tada – treniruotis. Kaip sakau, 13 val. turiu mesti bet kokius savo darbus ir nuo 13 iki 19 val. mes būname Klaipėdoje“, – teigė Aurimas.
Vyras pridūrė, kad tą laiką, kurį skiria sūnaus treniruotėms, vėliau tenka vis tiek atidirbti, tad kartais paties darbai nusikelia ir į naktį.
„Pradžioje buvo sunkiau, bet dabar jau pripratome. <...> Gali nuleisti rankas ir viskas pasibaigs. Būna tokių dienų, kai pats jauti, kad esi pavargęs, tačiau reikia… Jeigu jau pradėjai, atgal kelio nebėra“, – šypsosi aktyviai sportuojančio berniuko tėvas.
Pašnekovas neslėpė, kad auginant tokį čempioną, koks yra Eljotas, reikia ne tik skirti daug laiko užtikrinant vaikui galimybę sportuoti, bet ir finansinių išteklių – kelionėms ir kitoms išlaidoms prireikia tūkstantinių sumų.
Tiesa, šiuo metu Eljotas jau turi rėmėjų.
Gali nuleisti rankas ir viskas pasibaigs.
Aurimas
Motyvacija – laikas su draugais
Eljotui augant ir šiemet pradėjus eit į pirmą klasę, darželinuko miegą automobilyje pakeliui į treniruotes pakeitė pirmoko namų darbai ir žinių gilinimas.
„Skaitymą, matematiką pasidarome pakeliui į Klaipėdą arba Tauragę, nes vis tiek valandą važiojame, o paskui – grįžę apie 20.30 val. po treniruočių sėdame prie pamokų. Šiaip jam gana gerai sekasi susigaudyti. Mes ir su juo kalbėjome, kad prioritetas yra mokslai. Niekada negali žinoti, kas ateityje nutiks“, – paklaustas, kaip sekasi derinti įtemptą treniruočių ir varžybų grafiką su mokslu pirmoje klasėje, kalbėjo Eljoto tėtis.
Tomis dienomis, kai vaikas vyksta į varžybas, tenka mokytis nuotoliniu būdu – išvykose Eljotas prie vadovėlių palinksta po treniruočių.
Aurimas neslėpė, kad kaip ir visiems, Eljotui pasitaiko dienų, kai prireikia tėvų pastūmėjimo ir paraginimo siekti tikslo, tačiau didžiąją dalį laiko vaikas pats rodo iniciatyvą sportuoti.
„Pasibaigs treniruotė, tai jis eis dar pasikarstys, virve lips. Jis pats jaučia malonumą iš to dalyko. Aš mėgstu sakyti, kad jeigu vaikas neserga, neturi traumų, tėvai turi jį pastūmėti: „Žiūrėk, aš kai pirmadienį atsikeliu, irgi nenoriu eiti į darbą, bet reikia“, – dėstė Aurimas.
Anot tėvo, didžiausia Eljoto motyvacija po varžybų yra galimybė leisti laiką su kitais vaikais, bendravimas. Net ir grįžęs po varžybų berniukas noriai bėga žaisti futbolo su bendraamžiais.
Pašnekovas akcentavo, kad pagrindinis šeimos tikslas – leisti vaikui užsiimti tokia veikla, kokia jam patinka labiausiai ir išvengti nuobodžiavimo.
„Jeigu vaikui patinka muzika, jis eis į muziką, jeigu šokiai – eis šokti. Svarbiausia yra vaiką užimti, kad jis neturėtų laisvo laiko, nes tada prasideda kiemai, draugai ir visokios nesąmonės, Gali taip įsivelti, kad oj oj“, – pabrėžė Eljoto tėtis.
Berniukas, turintis kovotojo širdį
Aurimas įsitikinęs, kad dabartiniai Eljoto pasiekimai bei užmegzti kontaktai jam pravers ir ateityje, dabartinė veikla taip pat ugdo ir tam tikras žmogiškąsias sąvybes, įgūdžius, discipliną.
„Nuvažiuojame į Braziliją, Brazilijoje vaiką žino, nuvažiuojame į Ameriką, tai ten iš viso – žalia šviesa visur, Jungtiniuose Arabų Emyratuose treneriai apsikabina, vos neverkia, kai jam jau reikia išvažiuoti. Mano, kaip tėvo, vienas pagrindinių tikslų yra atveri jam kuo daugiau kelių, kuo daugiau pažinčių. <...> Tie vaikai, su kuriais jis dirba, pavyzdžiui, Emyratuose, nėra paprasti vaikai. Jie ateina iš elito ir palaikyti tokius ryšius, gali būti naudinga. Aš ir jam sakau, tu negali žinoti, kuo po 10 metų tie vaikai bus“, – dėstė Aurimas.
Pašnekovas neslėpė, kad Eljoto kovos kartu yra ir tam tikras išbandymas tėvams: kaskart kai vaikas nepasiekia savo tikslo, nusivilia arba jam skauda – nelengva ir jo tėvams, tad kaskart prieš varžybas tėvai primena berniukui nepamiršti būti atsargiam, nepersistengti.
Vis dėlto Aurimas neabejoja – jo sūnaus krūtinėje plaka tikro kovoto širdis, kuri veda jį į pergales.
„Gali būti labai techniškas, bet jeigu neturėsi kovotojo širdies – nieko nepadarysi. Eljotas yra iš tokių situacijų išsisukęs, kur atrodė, kad kova yra pralaimėta, o jis vis tiek sugeba laimėti. Jis turi charakterį“, – sakė Aurimas.
Eljotas nėra vienintelis vaikas šeimoje – turi jaunesnę sesutę. Mergaitė, panašu, brolio pėdomis sekti neketina ir, anot tėvo į sporto sales nė pažvelgti nenori, tačiau jau dabar yra apsisprendusi tapti balerina.
