Oficialaus teismo sprendimo neprireikė – „Sodra“ tenkino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės prašymą jai suteikti tėvystės atostogas, kad ji galėtų rūpintis jos ir Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės dukra. Advokatas Donatas Murauskas LRT.lt sako, kad šis sprendimas siunčia žinutę, jog valstybė įsiklauso į žmonių problemas.
Praėjusių metų gruodį Vilniaus apylinkės teismas J. Juškaitę oficialiai pripažino jos ir B. Sabatauskaitės dukros mama. Tačiau net ir pripažinus, kad J. Juškaitė yra dukros mama, „Sodrai“ nebuvo paprasta suteikti tėvystės atostogas – reikėjo surasti būdą, kaip „Sodros“ sistemoje patvirtinti J. Juškaitės prašymą.
Pavykus tai padaryti, J. Juškaitė išeina vaiko priežiūros atostogų: „Nuo ateinančio pirmadienio išeinu vaiko priežiūros atostogų. Džiaugiuosi, kad atsargi mintis, jog ir Lietuvoje tai gali būti įmanoma, taps realybe“, – penktadienio rytą feisbuke dalijosi Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.
Taip pat skaitykite
„Šių metų sausį vykusiuose teismo posėdžiuose „Sodra“ sutiko, kad esu tokia pat šios valstybės pilietė kaip bet kuris kitas ar kita ir sutiko skirti tėvystės atostogų išmoką. Taip dingo kliūtys skirti daugiau dukrai laiko ir išeiti vaiko priežiūros atostogų. Kad ir neilgoms. Kad ir jų metu teks sudalyvauti poroje gerokai anksčiau suplanuotų vizitų“, – džiaugėsi J. Juškaitė.
Ši istorija baigėsi gerai, sakė J. Juškaitė, bet pridūrė, kad patirti tokį artumą su savo vaikais turėtų galėti kiekviena šeima.
„Nesvarbu, ar joje mama ir tėtis, ar dvi mamos, ar du tėčiai. Noriu tikėti, kad šie sprendimai padės ir kitoms šeimoms. Tačiau taip pat realistiškai žvelgiu į situaciją: reikalinga politinė valia.
Negalime leisti, kad šeimos turėtų bylinėtis teismuose tam, kad gautų tai, kas joms ir taip priklauso – galimybę nuo pat anksčiausių dienų megzti ryšį su vaiku: sūpuoti, liūliuoti, pakeisti sauskelnes, pamaitinti bei pasirūpinti, kad kita partnerė ar partneris galėtų pailsėti“, – pažymėjo J. Juškaitė.
Apie tai, kodėl tos pačios lyties poros susiduria su iššūkiais augindamos vaikus ir ką reiškia „Sodros“ sprendimas – LRT.lt interviu su J. Juškaitei atstovavusiu kontoros „Ellex Valiūnas“ advokatu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. D. Murausku.
– Jūs teisminiuose procesuose atstovavote J. Juškaitei, kuri padavė „Sodrą“ į teismą, nes ši atsisakė jai suteikti tėvystės atostogas. Papasakokite, kokia tai buvo situacija – kuo rėmėsi „Sodra“, iš karto nesuteikdama tėvystės atostogų?
– Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas tėvams numato tam tikrų socialinių garantijų, susijusių su vaiko priežiūra. Siekiama, kad abu tėvai pasidalintų pareigas, susijusias su vaiko interesų užtikrinimu.
Nuo pat pradžių kėlėme tokį klausimą – Jūratė yra mama, tad ji taip pat turėtų galėti pasinaudoti tomis teisėmis, kurios suteikiamos visiems tėvams. Jūratė suprato, kad viena jos teisių – išeiti tėvystės atostogų, kurios suteikiamos vienam iš tėvų, kai kitas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų.
Pagal Darbo kodeksą šių atostogų galima išeiti mėnesiui per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, todėl to ėmėmės dar vykstant teismo procesui dėl J. Juškaitės motinystės pripažinimo. Jūratė gavo atostogų iš darbdavio, kuris kreipėsi į „Sodrą“ dėl tėvystės išmokos išmokėjimo. Čia viskas strigo.
Esminis reikalavimas „Sodros“ sistemoje – motinystės ryšio buvimas. Kol nebuvo pripažinta motinystė, Jūratė registre nebuvo įrašyta kaip vaiko motina, todėl „Sodra“ pagal įstatymą negalėjo formaliai suteikti atostogų ir išmokėti išmokų. Tai buvo kliuvinys.
– Pirmas žingsnis buvo pripažinti motinystę?
– Taip, pirmas žingsnis – motinystės pripažinimas, be to, negalėjome judėti teisių į socialines garantijas link. Socialinės garantijos labai susietos su motinystės arba tėvystės buvimu.
– Motinystės pripažinimas taip pat vyksta teisminiu keliu, tai pripažino teismas?
– Taip, tai užtruko beveik metus.
– Kaip baigėsi teisminis procesas su „Sodra“?
– Tai yra labai geras pavyzdys ir žinutė visiems, kad ir teismai, ir institucijos girdi, mato, ieško sprendimų. Kai jau turėjome teismo sprendimą dėl motinystės pripažinimo, informavome „Sodrą“ dėl bylos baigties ir Jūratės statuso, o „Sodra“ į tai sureagavo ir ieškojo būdų, kaip suteikti tėvystės atostogas.
Kodėl reikia ieškoti būdų, jei motinystė pripažinta? Atvejis netipinis, o dalis teisės aktų ir informacinių technologijų sistemų nėra skirti netipinėms situacijoms. Norint, kad visa sistema suveiktų tokiose situacijose, turi arba jas perprogramuoti, arba suformuoti kažkokią išimtį.
„Sodra“ aktyviai ieškojo tokių būdų ir viskas pavyko – „Sodra“ J. Juškaitei suteikė tėvystės atostogas, įsitikinusi, kad yra tenkinamos visos sąlygos, išmokėjo tėvystės išmoką. „Sodrai“ tenkinus reikalavimą, mes atsisakėme skundo teismui.
– Tad teismo sprendimo neprireikė, kad situacija būtų išspręsta?
– Taip, tai yra labai gražus pavyzdys, kai institucija ieško būdų, kad išspręstų situaciją. Taip mes neapkrauname teismų, greičiau galime išspręsti įvykusį ginčą ir rasti taiką. Visas šis procesas atskleidžia, kaip efektyviai galima viską išspręsti. Viskas labai sėkmingai suveikė.
– Kaip suprantu, kai motinystė jau buvo pripažinta, formalių kliūčių suteikti atostogas tarsi nebuvo, bet kilo sunkumų dėl įstatymų nepritaikymo tos pačios lyties poroms, auginančioms vaikus? Būtent dėl įstatymų nepritaikymo iškyla naujų kliūčių ir reikia ieškoti kitų sprendimų?
– Taip. Teisės aktai įprastai sureguliuoti skirtingų lyčių poroms, atitinkamai suprogramuoti ir kiti algoritmai. Kai atsiranda išimtiniai atvejai, sistemos, aišku, stringa. Kuriant teisės aktus, niekas negalvojo apie išimtis. Tai nėra bandymo kam nors pakenkti rezultatas – tiesiog nebuvo apie tai pagalvota, tačiau institucijos bando tai išspręsti.
Yra tam tikrų tarptautinių standartų, konstitucinių standartų, kitų teisės aktų – reikia iš tos situacijos kažkaip išeiti. Tai gera pamoka, kad gali būti išimtinių situacijų. Gražu, jei valstybė yra lygiai teisinga įvairioms poroms – ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties poroms.
– „Sodrai“ priėmus šį sprendimą, J. Juškaitė gali ir oficialiai išeiti tėvystės atostogų, ir gauti išmokas? Ar J. Juškaitė įgavo dar kokių nors teisių?
– Teisingai, taip pat atsirado tikriausiai dar svarbesnė teisė išeiti vaiko priežiūros atostogų, kai abu tėvai pasikeisdami gali imti vaiko priežiūros atostogas. Visa sistema, susijusi su vaiko priežiūra, yra taip suformuota, kad vaikas galėtų visapusiškai vystytis ir abu tėvai galėtų būti su vaiku.
Tėvystės atostogų idėja tokia, kad, nepaisant to, jog mama yra kartu su vaiku, pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo atostogose, tokia galimybė yra ir su vaiku tuo metu nesančiam tėvui. Abu tėvai gali kažkiek laiko būti kartu su vaiku, taip valstybė skatina juos abu įsitraukti į vaiko priežiūrą. O kodėl kai kurioms poroms reikia taikyti išimtį? Kodėl vienos poros gali tai daryti, o kitos negali?
– Kiek šis sprendimas padės kitoms poroms, kurios yra panašioje situacijoje? Teismo sprendimo dėl tėvystės atostogų suteikimo nėra, situacija buvo išspręsta be to. Tad ar šio atvejo baigtį bus galima taikyti kitiems atvejams, ar tai vienetinis situacijos sprendimas, o kitais atvejais šeimoms vėl reikės eiti šį kelią?
– Atsiranda vilties netradicinėms poroms, kad valstybė įsiklauso ir gali spręsti šią problemą. Mažų mažiausiai tai labai svarbi žinutė. Net nesant sprendimo viešai, mes galime pamatyti, kad teismai įgyvendina savo funkciją, bylose vykdo teisingumą ir tai daro atidžiai, įsigilindami į faktinę situaciją, atsižvelgdami į kontekstą, tarptautinius standartus.
Kitas reikšmingas aspektas – nors formaliai nėra precedento, vis tiek kitiems teismams tai gali būti pavyzdys, kaip gali būti išspręstos bylos. Šeimos teisės ar socialinių garantijų sistema nėra griaunama, viskas toliau veikia. Kalbu apie spekuliacijas, kad J. Juškaitė gali įgyti daugiau teisių nei tuo atveju, jei būtų vyras, nes vaikas turi dvi motinas.
Todėl labai svarbi žinutė, kad mūsų teisinė sistema gali priimti šį atvejį ir niekaip nesugriauti tėvų teisių ir pareigų pusiausvyros. Niekas neįgyja daugiau teisių – abu tėvai toliau subalansuotai vykdo savo funkcijas, nepaisant to, kokia jų lytis. Jūratė niekaip negauna daugiau teisių.
Šis sprendimas taip pat siunčia kitą žinutę – gali būti, kad valstybei reikėtų aktyviau pažiūrėti į tai, kad yra netradicinių porų. Gal būtų galima joms šiek tiek palengvinti kelią sureguliuojant tokius atvejus.
Be abejo, neminėsiu to žodžio, kuris yra tam tikras įstatymas, – jokiu būdu (juokiasi). Bet svarbi pati mintis, kad daliai Lietuvos gyventojų, mūsų piliečių, būtų lengviau, jei valstybė truputėlį aktyviau į tai pažiūrėtų.
Neužmirškime, kad yra Konstitucija, kurios viena iš idėjų – ginti mažumas prieš daugumos poziciją. Tai sudėtingos diskusijos, suprantu tai, bet svarbu suprasti, kad yra tokių atvejų, kai žmonėms skauda. Svarbu tai pamatyti, kad nebūtų naudojami argumentai, jog tokie atvejai kažkaip išsisprendžia ir be reglamentavimo.
– Tokie argumentai iš tiesų pasitelkiami to mūsų neminimo įstatymo oponentų. Realybė tokia, kad tokių šeimų yra, todėl galbūt galime palengvinti tą kelią, prie kurio prieinama ir dabar, tik daug sudėtingesniais būdais?
– Tikrai taip. Didžioji problema, kad diskutuojant pasipriešinimas kyla iš įsivaizdavimo, kaip toks reguliavimas gali progresuoti. Dažniausiai oponuojantis argumentas – mes turėsime leisti tos pačios lyties asmenų santuokas. Ne, neturėsime. Tam ir yra alternatyvi galimybė, kuri suteikia lygiavertį teisinį reguliavimą, daliai Lietuvos gyventojų leidžia palengvinti gyvenimą.
Kartais manoma, kad su alternatyviu reguliavimu bus iš karto nueita labai toli, kad, suprask, normalizuosime kažkokį „nenormalumą“. Klausimas, ar geriau palikti dalį Lietuvos gyventojų vien dėl to, kad pagal tavo įsivaizdavimą jie negyvena tokio pat gyvenimo, kokį manai turėtų gyventi.
– Tas kelias, kurį reikia nueiti dabar, yra ilgas – motinystės ar tėvystės pripažinimas, vėliau teisminiai procesai dėl atostogų suteikimo... Tai ilgas ir brangus kelias.
– Taip, išeina mažiausiai keli procesai, viską turi padaryti laiku. Pavyzdžiui, jei nori per pirmus vaiko gyvenimo metus pasinaudoti tėvystės atostogomis, mažų mažiausiai reikia nusiteikti, kad tėvystės išmokos negausi tol, kol bus patvirtinta motinystė. Taip, tai sudėtingas kelias, būtų geriau, jei tai būtų reglamentuota.
– Ar savo praktikoje dažnai susiduriate su tokiais atvejais? Ar tai opi problema, liečianti daug žmonių?
– Dabar nutiko šioks toks padrąsinimas, bet tai tikrai nėra masiniai atvejai, tai išskirtiniai atvejai. Nemanau, kad jų bus daug. Tai yra žmonių pasiryžimo klausimas, dauguma net nepradės šio proceso. Manau, tai liks vienetinės bylos. Iš tų žmonių, kuriems tai būtų aktualu, dauguma tikrai nelips per galvas ir liks toje situacijoje, kurioje yra, nebent tai būtų sureglamentuota.
– Grįžkime prie motinystės ir tėvystės pripažinimo. Tai taip pat labai svarbu – nustačius motinystę, atsiveria kelias abiem tėvams spręsti įvairius klausimus.
– Yra daug klausimų, kurie išsisprendžia tik esant nustatytam tėvystės santykiui su vaiku. Teismo sprendimas dėl tėvystės ar motinystės daug ką palengvina, išsprendžia begalę situacijų – nuo paveldėjimo klausimų iki informacijos apie artimąjį gavimo klausimų. Mums net sunku įsivaizduoti, kiek daug tokių situacijų būna. Be abejo, motinystės pripažinimas teismo sprendimu labai daug ką išsprendžia.
– Gerai, nenorėjome įvardinti tų reikalingų įstatymų, bet vis dėlto – kokių pokyčių reikia, kad tas kelias būtų trumpesnis ir lengvesnis?
– Maži žingsniai, apie kuriuos būtų galima galvoti socialinių garantijų kontekste, būtų sudaryti galimybę vartojamas sąvokas pakoreguoti į neutralesnes. Pavyzdžiui, sudaryti galimybę kalbėti ne tiek „tėvas“ ar „motina“ sąvokomis, o „tėvai“. Taip būtų paliekama teisių ir pareigų pusiausvyra, bet kiek neutraliau perdėliojamos sąvokos.
Įdomu, kad netgi tėvystės išmoka, kurią gauna tėčiai, yra gaunama mokant ligos ir motinystės socialinį draudimą. Taip tėvystės išmoką tėtis gauna mokėdamas motinystės draudimą. Toks paradoksas. Tad, pakoregavus sąvokas, niekas nesugriūna – lieka ir tradicinė šeima, bet tai sudaro galimybių paprasčiau pakoreguoti tuos pačius „Sodros“ sistemos algoritmus.
Be abejo, yra gerokai svarbesnių klausimų – tai tas neminimas įstatymas ar reguliavimas. Kokia to forma – antraeilis klausimas. Esmė – įstatymų lygmeniu netradicinėms poroms kažkiek užtikrinti galimybę turėti tam tikrą alternatyvų jų santykių sureglamentavimą. Tas žingsnis turės būti žengtas. Kokia to apimtis, be abejo, bus nuspręsta teisėkūros proceso diskusijos metu. Tačiau kažką reikės padaryti.
Nekalbu apie tarptautinius įsipareigojimus, konvencijas. Pažiūrėkime iš savo pusės – tai žmonės, kuriems reikia kažkokių atsakymų, užtikrintumo. Net ir mūsų teisinėje sistemoje tai yra šiokia tokia skylė, būtų šaunu ją išspręsti. Nebūtina žiūrėti, kad to reikia dėl tarptautinių įsipareigojimų. Žiūrėkime lokaliai – galima padaryti kažkam gera.
– Užsiminėte apie žmonių baimes, aš taip pat esu mačiusi žmonių svarstymų – nejaugi bus pripažinti ir trys ar keturi vieno vaiko tėvai ir jiems visiems reikės mokėti išmokas? Ar yra pagrindų kokioms nors baimėms?
– Matant išvystytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kriterijus, pripažįstant motinystę, kai tai yra konkretūs kriterijai, kaip jie taikomi, atidžiai analizuojant kiekvieną atvejį, įvertinant faktines aplinkybes, didelis klausimas, kiek tai gali apskritai išeiti už dviejų tėvų ribų.
Nesakau, kad kažkada tolimoje ateityje absoliučiai negali kažko būti, bet šiandien yra labai konkretūs kriterijai, atidi analizė. Kriterijai arba tenkinami, arba ne.
– Mažiau baimių ir daugiau galvojimo apie realias situacijas ir realius žmones?
– Taip, čia yra faktinė problematika, kuri nenulemia bendro reguliavimo visiems. Tai viena faktinė situacija, kuri padeda konkretiems žmonėms. Ji negriauna sistemos. Nuo to sistema netampa grindžiama išimtimis. Ji tiesiog yra gana įtraukianti, leidžia įtraukti kažkokias netradicines situacijas. Tai šaunu.
Kokia riba, kur tai gali nueiti, nespekuliuočiau, bet sunkiai įsivaizduočiau, kad gali nueiti labai toli.
