Elektroninės vykdomosios bylos portale antstoliai.lt viešai prieinami skolininkų duomenys. Antstoliams į sistemą keliant raginimus vykdyti teismo sprendimą, pašaliniai asmenys ne tik gali rasti skolininko vardą ir pavardę, gimimo datą, adresą, bet ir išsamią informaciją, kam ir kokią sumą žmogus skolingas. Tarp skolininkų yra ir garsių pavardžių, taip pat tyrinėjant sąrašus pavyksta rasti pažįstamų asmenų, su kurių duomenimis gali susipažinti bet kas.
Asmens duomenys prieinami visiems
Antstolių rūmų atstovė Vilniaus apygardoje, antstolė Asta Stanišauskaitė LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ pabrėžia, kad portale skelbiamos ne bylos, o tam tikras procesinis dokumentas, kurio forma yra reglamentuojama teisingumo ministro įsakymu.
„Tai yra raginimas, kuris surašomas bylose, kuriose yra pradėtas priverstinis vykdymas ir kuris pirmiausia yra išsiunčiamas skolininkui registruotu paštu, informuojant apie pradėtą procesą. Neįteikus raginimo asmeniui, teisės aktų leidėjas yra nustatęs, kad tuomet tai yra tokia teisinė fikcija informuoti asmenį viešo paskelbimo būdu“, – aiškina A. Stanišauskaitė.
Anksčiau šie raginimai būdavo skelbiami spaudoje, vėliau tokio būdo atsisakyta ir imta skelbti antstoliai.lt portale. Antstolių naudojama raginimo forma yra nustatyta teisės aktų.
Raginime skelbiami ir viešai prieinami duomenys – vardas, pavardė, gimimo data, adresas ir pilnos sumos, kas, kam ir kiek skolingas.
„Mes, be jokios abejonės, galime diskutuoti apie tai, ar tų duomenų ten reikia. Nes šiuos duomenis administruoja Registrų centras. Asmens kodai šiuo metu yra nuasmeninti ir neskelbiami viešai, tik gimimo data. Asmuo turi turėti galimybę save kažkaip identifikuoti. Jeigu aš norėčiau save rasti antstoliai.lt posistemėje „Vieši raginimai“, tai kažkokiu būdu man reikėtų save identifikuoti“, – teigia antstolių rūmų atstovė.
Skelbti duomenis antstoliai įpareigoti
Tačiau ji pabrėžia, kad tokį dokumentą skelbti viešai antstoliai yra įpareigoti.
„Tai, ką mums reikia paskelbti ir kokį procesinį dokumentą mums privaloma surašyti, ir kokią formą naudoti antstolis nesirenka. Tai reguliuoja teisingumo ministro įsakymas. Mes esame pasiruošę šiai diskusijai“, – sako A. Stanišauskaitė.
Duomenų apsaugos ekspertė, advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Daiva Tamulionienė sako, kad situacija nėra nauja, kalbant apie įvairias teisės aktų nuostatas, numatančias skelbti vienokį ar kitokį dokumentą.
„Antstoliai yra tiktai vykdytojai, kurie įvykdo nustatytas teisės aktų nuostatas. Didžiausia problema yra teisėkūroje. Kai yra numatoma pareiga skelbti vieną ar kitą dokumentą, tačiau neatsižvelgiama į to paties BDAR reikalavimus, keliamus teisės aktui, numatančiam prievolę skelbti tam tikrus asmens duomenis. Ir būtent šio procesinio dokumento atžvilgiu matyčiau kelias problemas. Nes raginimo įvykdyti sprendimą forma yra patvirtinta sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro, tačiau Civilinio proceso kodeksas taip pat nustato raginimo turinį ir iš esmės net ir čia skirtumų yra, kas turėtų būti raginime“, – aiškina D. Tamulionienė.
Pasak jos, teisės akte įstatymų leidėjas turėtų pasakyti, kokius konkrečiai asmens duomenis yra tikslas paskelbti.
„Čia vėlgi yra problema teisėkūroje, kad nėra atliekamas poveikio duomenų apsaugai vertinimas, kurio metu ir būtų įvertinta, ar yra to skelbimo nauda, ar tas skelbimas yra proporcingas, kiek tų duomenų iš tikrųjų reikia atskleisti. Jeigu tikslas yra pasiekti tą skolininką, tai ar tikrai reikia patį raginimą skelbti, ar reikia tik atskleisti jį identifikuojančius duomenis, kad žmogus save identifikuotų ir tuomet prieitų prie jam aktualios informacijos. Tų sprendimų, draugiškesnių duomenų apsaugai, būtų galima paieškoti“, – sako pašnekovė.
Gali pasitarnauti piktavaliams
Ji teigia, kad šiuo atveju pasigendama teisės aktų detalumo, kaip iš tikrųjų reikėtų vykdyti šitą pareigą.
„Kita vertus, yra ir paties skolininko atsakomybės klausimas. Kad jis irgi nepiktnaudžiautų savo teisėmis, nebandytų išvengti savo įsipareigojimų ir praneštų Registrų centrui apie savo pasikeitusius duomenis, kad būtų galima įteikti jam skirtus dokumentus. Bet situacijų gali būti visokių ir žmogus kartais gali ir nežinoti, kad yra kažkam skolingas. Yra daug niuansų, kuriuos reikėtų įvertinti“, – sako D. Tamulionienė.
Antstolių rūmų atstovė A. Stanišauskaitė sako, kad tokių atvejų, kai žmogus savęs ieško, suranda ir skolą sumoka, iš tiesų būna ir priduria, kad skolos išieškojimo vykdymas antstoliams yra imperatyvus.
„Tai yra, antstoliai negali rinktis vieną veiksmą atlikti, o kito neatlikti. Būna ginčų ir teisme dėl raginimo išsiuntimo tam tikrais adresais ir viešo paskelbimo. Nes RC raginimus naikina, pasibaigus jų galiojimo terminui, t. y. po 10 dienų, o teismai įpareigoja pateikti įrodymus, kad raginimas buvo paskelbtas viešai, jeigu jo mes asmeniui neįteikėme“, – sako A. Stanišauskaitė.
Asociacija yra pasiruošusi diskusijai, pirmiausia ieškant teisinių įrankių, o vėliau ir techninių, sako ji.
D. Tamulionienės teigimu, viešai skelbiami duomenys, atsidūrę pašalinių asmenų rankose, gali sukelti žalos asmeniui.
„Kuo daugiau apie mus informacijos viešinama, tokia informacija gali atsidurti piktavalių rankose, kurie organizuoja įvairias socialinės inžinerijos atakas. Numatyti, kaip tie duomenys bus išnaudoti, mes negalime“, – sako ji.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
