Lietuviška kilmė išgelbėjo gyvybę Rusijos kariui. Į nelaisvę Rusijos karį paėmęs ukrainiečių karys pasakoja, kad Rusijos kario nenušovė tik dėl to, kad išgirdo, jog jis turi lietuviškų šaknų. Migracijos departamentas pernai už prisijungimą prie Rusijos kariuomenės atėmė pilietybę trims asmenims, dar viena byla tiriama. Tačiau pagalbą Ukrainai teikiantys savanoriai sako, kad svarbiau yra bausti, o ne tik atimti pilietybę.
Lietuvos ir Ukrainos vėliavas laikantis į nelaisvę paimtas Rusijos karys – Albertas.
„Ačiū Spartano brigados 4-ojo bataliono žvalgui, kad paliko mane gyvą ir suteikė pagalbą, kai jiems atakuojant pasakiau, kad turiu lietuviškas šaknis“, – ukrainiečių padarytame vaizdo įraše kalba į nelaisvę paimtas Rusijos karys Albertas.
Būtent tai jį ir išgelbėjo. Rusų karį sulaikęs ukrainietis ant uniformos turėjo ir Lietuvos vėliavą.
„Jis pamatė Lietuvos vėliavą ir prieš tai, kai norėjau į jį šauti, sušuko: „Aš lietuvis, nežudykite manęs“. Tik dėl to jį ir palikau gyvą“, – pasakoja Ukrainos karys.
Belaisvis ukrainiečiams pasakojo, kad jo tėvas – lietuvis, o pats jis gimęs Uzbekistane. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Alberto senelis buvo ištremtas. Prie Rusijos kariuomenės 46-erių vyras prisijungė pernai spalį. Jis buvo sulaikytas sausio viduryje.
„Dėl pinigų. Jis pasakė, kad ėjo kariauti dėl pinigų“, – nurodo jį sulaikęs Ukrainos karys.
Karinės patirties jis neturėjo. Neaišku, ir ar turėjo Lietuvos pilietybę.
„Ačiū lietuvių tautai, kad padeda ukrainiečiams, kariaujantiems prieš Rusijos armiją“, – vaizdo įraše kalbėjo Albertas.
Ant sulaikyto belaisvio veido vaizdo įraše matosi kraujosrūvos.
„Kai jį tempėme, jis krisdavo. Mums reikėjo bėgti, jis buvo surištomis rankomis. Man pasirodė, kad jis dirbtinai bandė lėtinti. Todėl porą kartų jį pastūmėme, kai šokome į apkasus“, – aiškina Ukrainos karys.
Nuo pat karo pradžios kariaujantis ukrainietis sako, kad daugiau lietuvių priešo pusėje nebuvo sutikęs. Tačiau jų yra, tarp jų – Kęstutis Kvietkus. Migracijos departamentas dėl įtariamo tarnavimo Rusijos kariuomenėje pernai atėmė pilietybę trims asmenims, šiuo metu vyksta tyrimas dėl dar vieno.
„Mes nuėjome lengviausiu keliu, atėmėm Lietuvos pilietybę, jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir viskas“, – sako organizacijos „Gyvačių Sala“ vadovas Sigitas Maliauskas.
„Pakankamai rimta sankcija. Tai netekimas visų piliečio teisių. Tai nėra nusiplovimas rankų. Tai pakankamai griežtos priemonės ėmimasis“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Tačiau visuomenininkai sako, kad svarbiau bausti, o ne tik atimti pilietybę.
„Lietuvos Respublikos piliečiai, prisijungdami prie Rusijos pajėgų, tampa agresoriais taikių žmonių atžvilgiu“, – pabrėžia S. Maliauskas.
Prokurorai sako sekantys informaciją, tačiau nėra pradėję nė vieno ikiteisminio tyrimo, nes tik prisijungimas prie svetimos kariuomenės neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
„Yra visi reikalingi įrankiai, teisės aktai, tiesiog reikia proaktyviai veikti ir tuos įrodymus susirinkti“, – nurodo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Bilotaitė.
Tad nepaisant prarastos pilietybės, asmenys vis tiek gali būti nubausti už įvykdytus karo nusikaltimus.
„Jeigu iš tikrųjų tas dalinys, kuriame tarnauja Lietuvos piliečiai, vykdė karo nusikaltimus, tai ką jis ant suoliuko sėdėjo?“ – nurodo J. Sabatauskas.
Nors buvusi vidaus reikalų ministrė neatmeta, kad reikėtų numatyti bausmes tik už tarnavimą agresoriaus kariuomenėje.
„Buvimas kariuomenėje reiškia tavo aiškią poziciją, kad tu pritari tokiems veiksmams, ir niekas nežino, ar jei šiandien tų veiksmų nedarai, ar nedarysi jų kitą dieną“, – vertina A. Bilotaitė.
Kiek lietuvių kariauja Rusijos pusėje, Lietuvos institucijos neatskleidžia. Palaikantieji Ukrainą sako, kad jų yra daugiau nei keturi žinomi atvejai.
