40 proc. lietuvių visiškai arba greičiau sutinka su teiginiu, kad Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg agresyvi. Tiesa, kad Rusija kelia pavojų Baltijos šalims, sutinka 76 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 2022-ųjų šiek tiek krito ir pasitikėjimas NATO.
Tokius rezultatus pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis, komentuodamas jau trečius metus iš eilės vykdomą Demokratijos tvarumo barometro tyrimą, atliktą Geopolitikos ir saugumo tyrimų centro. Šiais tyrimais siekiama matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos piliečių nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių valstybių iš Rytų propagandai.
Barometras pirmiausiai matuoja, kaip gyventojai vertina demokratiją, kaip pasitiki šalies institucijomis, kiek jie būtų pasirengę ginti demokratiją protestuose ir ar jie patenkinti tuo, kaip veikia demokratija.
Paskui matuojamas atsparumas autoritarinių valstybių propagandai, apimant gyventojų suvokimą apie Rusijos grėsmę, kiek jie pritaria politiniams ir ekonominiams Rusijos ir Kinijos propagandos naratyvams.
Šiame tyrime svarbus akcentas yra demokratijos tvarumo indeksas – nuo 0 iki 100. Kaip aiškino M. Jastramskis, 0 reiškia, kad žmonės visiškai atmeta demokratiją, yra visiškai nepatenkinti tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje, nepasitiki institucijomis. 100 yra absoliutus pasitenkinimas demokratija. Demokratijos tvarumo indeksas 2024 m. yra 57,4. Vadinasi, kiek aukščiau vidurkio, bet M. Jastramskis tai sieja su rinkimų metais šalyje.
Bet pozityvių tendencijų nepastebima atsparumo Rytų autoritarinių valstybių propagandos indekse. 2024 m. šis indeksas siekia 58,6. Ir nors Lietuva yra link atsparumo pusės, pastebima, kad nuo 2022 m. (Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios) indeksas nuo 58,8 pakrito iki 58,6, kitaip tariant, tas indeksas išlieka stabilus, ir kyla klausimas, ar šį stabilumą reikėtų vertinti pozityviai, ar neigiamai.
Atsparumas Rytų propagandai: pozityvumo nėra
Atsparumo propagandai indeksas dar skirstomas į tris kategorijas. Pvz., kaip žmonės suvokia Rusijos grėsmę, kiek jie yra atsparūs Kinijos ir Rusijos ekonominiams propagandos naratyvams (kad su tomis šalimis reikia bendradarbiauti, kad reikia jų resursų Europai) ir politiniams naratyvams. Kaip jau minėta, tas indeksas nuo 2022-ųjų Rusijos invazijos į Ukrainą negerėja.
Taip, didžioji dalis lietuvių sutinka, kad Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims: apie 76 proc. gyventojų visiškai sutinka arba greičiau sutinka. Panaši proporcija yra ir paklausus, ar reikėtų daugiau NATO karių Baltijos šalyse.
Absoliuti dauguma taip pat sutinka, kad reikia padėti Ukrainai.
„Bet tas klausimas apie Lietuvos retoriką [Rusijos atžvilgiu – LRT.lt] kartais daugiausia pasako. Jame, lyginant su praėjusiais metais, yra padidėjimas žmonių, kurie pritaria, kad Lietuvos retorika yra pernelyg agresyvi. Tai rodo, kad žmonės nesuvokia Rusijos grėsmės. Tų, kurie su šiuo teiginiu sutinka, ir tų, kurie visiškai nesutinka, pasiskirstymas panašus“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Lietuviai atmeta kai kuriuos politinius propagandos naratyvus, pvz., kad Rusija gina tradicines vertybes, arba nepritaria, kad įrodymai apie Rusijos karo nusikaltimus yra klastojami. Tačiau perėjus prie klausimų, ar NATO plėtra skatina Rusiją ginti savo interesus, nepritarimas yra 40 proc., o pritarimas – 30 proc.
„Nuo amžiaus beveik nepriklauso atsparumas propagandai. Jeigu sakytume, kad vyresni kažkaip skiriasi šiuo požiūriu, tai truputėlį, bet nedaug. Gyvenamoji vieta ir išsilavinimas – taip (...). Didmiesčiuose gyvenantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės labiau linkę būti atsparūs“, – sakė jis.
Daug daugiau veikia sovietmečio vertinimas. Žmonių, vertinančių sovietmetį blogiau, atsparumas politinei Rytų propagandai yra 73 proc., neutralios pozicijos besilaikančiųjų – 58 proc., o manančių, kad sovietmečiu buvo geriau, atsparumas yra 48 proc., t. y. žemiau vidurkio.
„Jie yra realiai neatsparūs propagandai“, – teigė M. Jastramskis.
Kalbant apie ekonominius naratyvus, situacija prasčiausia, sako M. Jastramskis. Apie 60 proc. žmonių mano, kad konfliktas su Kinija kenkia Lietuvos ekonomikai, o maždaug pusė gyventojų galvoja, kad kenkia konfliktas su Rusija. Nors klausimais dėl Rusijos resursų reikalingumo ar sankcijų neveiksnumo bendros nuomonės nėra, vis tiek pritariančiųjų skaičius rodo, jog atsparumas nėra patenkinamas.
Čia vėlgi suveikia tam tikri faktoriai, bet labiausiai veikia sovietmečio vertinimas. Sovietmetį vertinančių blogiau žmonių atsparumo indeksas yra 56,7, neutralių – 40,3. O tų, kurie sovietmetį vertina gerai, atsparumo ekonominiams propagandos naratyvams indeksas yra 27,3.
Gyventojų parama demokratijai ir jos gynimas
Žmonių buvo klausta, ar jie eitų protestuoti, jeigu atsitiktų vienas iš išvardytų dalykų: valdžia norėtų apriboti demokratiją Lietuvoje, riboti žiniasklaidos teisę ir žodžio laisvę, riboti teismų nepriklausomumą ir pan.
Pasak M. Jastramskio, kelerius metus iš eilės matoma, kad žmonių, teigiančių, jog dalyvautų tokiame proteste, visą laiką yra mažuma. Dėl to į klausimyną dedamas variantas, kad gyventojas protestuose nedalyvautų, bet juos palaikytų. Pastebima, kad tada daugiau nei 50 proc. žmonių išreiškia, jog pritartų protestams ir tam, kad demokratija turi būti ginama.
„Įdomu, kad, lyginant su pernai, (...) yra padidėję procentai. Pvz., 5 proc. punktais padidėjo žmonių, kurie eitų protestuoti ar pritartų protestams, jeigu kas nors norėtų panaikinti teisę į abortus, skaičius. Šituose rodikliuose yra šiokių tokių pagerėjimų, lyginant su praėjusiais metais, ir tas demokratijos gynimo paramos indekso padidėjimas nuo 52,7 iki 54,5 tiesiogiai tai atspindi“, – sakė jis.
Taip pat per pastaruosius dvejus metus padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad Lietuvos teisėsauga efektyviai kovoja su korupcija. Tiesa, tas skaičius vis dar nėra didelis – iš viso taip mano apie 25 proc. gyventojų. Didžioji dalis – 31,1 proc. – į tokį teiginį atsako „nei taip, nei ne“.
„Aišku, aš visą laiką galvoju, kad tas variantas „nei taip, nei ne“ rodo, kad dalis žmonių tiesiog yra linkę nebūtinai pritarti ar nepritarti, jie nėra tikri dėl savo nuomonės“, – sakė jis.
Prieš kurį laiką žiniasklaidoje teigta, kad neva 88 proc. žmonių bijo išreikšti savo įsitikinimus. Anot M. Jastramskio, tyrimo apklausa rodo ką kita. Apie 55 proc. žmonių yra patenkinti tuo, kaip Lietuvoje veikia teisė viešai ir atvirai reikšti savo įsitikinimus, įskaitant ir kritiką valdžiai.
„Tokių, kurie mano, kad šita teisė neveikia, yra mažuma“, – pridūrė akademikas.
Klasika metai iš metų yra tai, kad lietuvių pasitikėjimas partijomis, Seimu ir Vyriausybe yra itin mažas. Partijomis pasitiki tik 16,8 proc. gyventojų, Seimu – 26,7 proc., Vyriausybe – 34,2 proc. Prezidento institucija pasitiki 47,6 proc.
„Dabar iš viso šito sąrašo, iš vienos pusės, nėra taip, kad pasitikėjimas žiniasklaida labai džiugintų, bet iš kitos pusės – per dvejus metus jis yra pagerėjęs. Per COVID-19 pandemiją daug kas pastebėjo, ir ne vien Lietuvoje, staigų pasitikėjimo žiniasklaidą sumažėjimą. Jis po truputį atsigauna“, – teigė M. Jastramskis.
