Premjeras Gintautas Paluckas sako prastai vertinantis Baltarusijos opozicijos iniciatyvą savo piliečiams išduoti alternatyvius pasus. „Pirmiausia todėl, kad mes rizikuojame turėti tokį lygiagretų teisinį reguliavimą, kvazipilietybės klausimus (...)“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ komentavo politikas. Interviu su premjeru – ir apie didesnio gynybos finansavimo šaltinius, ir apie D. Trumpo grasinimus didinti muitų tarifus Europos prekėms.
– Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo nuo kitų metų gynybai skirti 5–6 proc. BVP, tačiau koalicijos partneriai sako, kad dėl šito jūs dar nesitarėte ir kad reikia tartis. Ar vieninga koalicija dėl lėšų gynybai didinimo?
– Koalicija tikrai vieninga, nes iš tiesų reikia tartis, poreikis yra akivaizdus. Pagal išdėstytą informaciją, terminus ir tai, ko mes siekiame, t. y. tvirtos gynybos, kuriant lietuvišką diviziją, toks yra lėšų poreikis, tačiau iš kur tie pinigai bus, kokie bus finansiniai instrumentai, iš tikrųjų reikės apsispręsti koalicijai ir Seimui, tvirtinant tiek 2026 metų, tiek ateinančių 3-ejų metų biudžetus.
Ir čia diskusija pakrypo kiek netikėta ir neteisinga linkme, nes tikrai einamosios valstybės išlaidos nebus mažinamos, pensijos, švietimo finansavimo klausimai nebus aukojami ir tikrai diržų veržtis nereikės. Atvirkščiai, yra kalbama apie bendrus europinius finansavimo šaltinius, apie tai buvo kalbama ir Davose vakar, apie tai buvo kalbama ir Europos finansų ministrų tarybos metu. Yra siekiama bendro Europos Sąjungos skolinimosi ir iš to fondo per tam tikrus Europos investicinio banko instrumentus prieigą prie pinigų gautų šalys narės.
– Ar tai būtų vienintelis šaltinis, ar jūs turite ir kitų šaltinių?
– Matote, per tokį trumpą laiką tokią didelę sumą mes tikrai galime pasiekti tiktai skolindamiesi, t. y. trumpuoju laikotarpiu valstybės skola augs. Mokesčių pavidalu mes tikrai negalime jų užkelti, liaudiškai tariant, nei ant verslo, nei ant asmeninio vartojimo arba namų ūkių, nes tai tikrai bus nepakeliama našta. Todėl dar kartą sakau, jog, įvertinęs poreikį ir VGT sprendimą, dėl to apsispręsti turės Seimas, pasvėręs teikiamus Vyriausybės paruoštus 2026, 2027, 2028 metų valstybės biudžetus.
– Tai bet kokiu atveju tie didesni pinigai nuo 2026 metų – su sprendimais jūs neužtruksite? Dar šį pusmetį bus konkretūs pasiūlymai ar kitą?
– Antrąjį pusmetį mes jau matysime tam tikrus finansavimo instrumentus ir jų atsiradimo laiką, nes šiandien mes irgi galime skolintis ir tenkinti įvairius valstybės poreikius, tačiau jeigu jau kalbame apie tuos naujuosius, pasidalintos rizikos arba pasidalintos naštos europinius instrumentus, jie galėtų atsirasti kitų metų, matyt, pirmąjį pusmetį. Ir tai iš esmės mus tenkintų, nes galėtume jau 2026 metų biudžeto projekte numatyti poreikius ir finansuoti juos, kaip ir minėta, iš naujai atsirandančių finansų instrumentų.
– JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau ragina NATO šalis gynybai skirti 5 proc. BVP. Kas bus, jeigu mūsų ši išsikelta ambicija skirti 5–6 proc. BVP gynybai liks tik popieriuje?
– Pirmiausia, mums nereikia būti raginamiems. Kartais susidaro įspūdis, kad mes čia kažko laukiame, kažko tikimės, kaip iš tos pjesės „Belaukiant Godo“, bet Godo neateina. Tai vis tiek mums savo klausimus reikia spręsti patiems ir mes čia ne vieni. Lenkai savo klausimus taip pat sprendžia efektyviai, jų išlaidos gynybai taip pat siekia beveik 5 proc., netrukus apie tai praneš ir Latvijos Vyriausybė, taip pat Estijos, suomiai yra sujudę – ką tik įstoję į NATO, bet taip pat rūpinasi.
Ir iš tiesų, kai mes kartais kalbame, kad „štai, mes ruošiamės karui“, galiu nuraminti: ne karui mes ruošiamės, mes ruošiamės, kad karo nebūtų. Tos investicijos yra reikalingos pirmiausia todėl, kad mes turime integruotus, suderintus NATO gynybos planus. Ir tai, ką mes darome patys, iš esmės padeda mūsų partneriams padėti mums. Jeigu mes nesuprasime tos būtinybės ir patys šių klausimų nespręsime, net ir partneriai mums negalės padėti todėl, kad neturėsime tam tikrų pajėgumų.
– Jūs ką tik grįžote iš Pasaulio ekonomikos forumo Davose ir susitikime, aišku, daug kalbėta apie naująją JAV administraciją, kaip dirbti su Trumpo administracija. Kaip rimtai yra vertinama ir kaip jūs pats rimtai vertinate D. Trumpo grasinimus didinti muitų tarifus Europos prekėms?
– Jeigu mes pasižiūrėtume į muitus, kaip jie faktiškai veikia, suprastume, jog toks sprendimas pirmiausia būtų nenaudingas pačioms JAV, nes iš esmės tai brangintų importuojamą produkciją, tai skatintų infliaciją, o pastaruosius trejus metus JAV tik tai ir daro, jog kovoja su infliacija, su augančiomis kainomis.
Tai iš tiesų ne veltui, matyt, savo inauguracinėje kalboje tarifams naujasis prezidentas skyrė labai mažai dėmesio ir labai abstrakčiai apie tai kalbėjo. Pakėlus vadinamuosius tarifus, pabranginus importą, taip greitai vietinė gamyba to nepakeis, vadinasi, būtų kainų šuolis ir JAV tai yra tikrai nenaudinga.
Bet įtampos tam tikrose srityse kaip aukštosios technologijos, skaitmeninės technologijos, inovacijos tikrai bus, nes ir Europa turi priekaištų JAV dėl įvairių subsidijų – tiesioginių ir šiek tiek paslėptų, kai valstybė savo pastangomis, savo finansais pritraukinėja investicijų iš Europos ir inovatyvios įmonės keliauja ir kuria darbo vietas ne Europoje, o JAV. Taip kad čia ekonominis vadinamasis failas tikrai yra gana platus ir apie tai bus diskutuojama. Bet derybinės pozicijos, kurias užima JAV ir naujasis JAV prezidentas, yra gana tvirtos, garsios. Kaip toliau bus, pamatysim.
– JAV yra 5 pagal dydį mūsų eksporto partnerė ir tai sudaro beveik 7 proc. viso Lietuvos eksporto. Ką reikštų mūsų ekonomikai muitų tarifų padidėjimas?
– Pirmiausia reikia žiūrėti, apie kokias kategorijas mes kalbame, nes iš tiesų prekybos deficitas JAV yra žymus, t. y. Europa parduoda į JAV daugiau negu JAV į Europą. Jeigu mes prisiminsime ganėtinai neseną muitų karą su JAV, kai Europa įvedė papildomą tarifą prekybos ženklui „Harley Davidson“ (motociklams), viskiui, JAV įvedė panašioms prekių kategorijoms Europoj, tai mūsų tai tiesiogiai niekaip neliestų, nes mūsų eksporto struktūra yra kiek kitokia. Jeigu būtų plačiai apimantys tarifai, be abejo, situaciją reikėtų stebėti įdėmiau.
– Dar Joe Bideno administracija prieš kelias dienas paskelbė, jog ribos lustų eksportą, kad jie nepatektų į Kinijos ir Rusijos rankas. Išimtis padaryta 18 valstybių, bet šiame sąraše Lietuvos nėra. Šį sprendimą dar gali pakeisti D. Trumpo administracija ir įtraukti į patikimų partnerių sąrašą. Ar mes to sieksime?
– Mes nesame vieninteliai Europoje, kurie nepakliuvo į tą sąrašą. Praktinis tokio sprendimo poveikis mums yra visiškai minimalus, nes net ir nepakliūdami į tą pagrindinį sąrašą mes turime išimtį ir ta išimtis apima tokius lustų skaičius, paprastai tariant, kurių mūsų pramonė, mūsų įmonės tikrai neišnaudojo ir dar neišnaudos, matyt, ateinančius keletą metų.
Bet vis tiktai tai yra tam tikras galbūt ES skaldymo momentas, kuris nėra labai malonus, nes mūsų dvišaliai santykiai su JAV tikrai yra strategiškai svarbūs ir gana intensyvūs įvairiose srityse, todėl iškristi iš to sąrašo arba į jį nepatekti emociškai nėra labai malonu. Bet praktiškai, kaip ir sakau, tai didelės reikšmės neturi.
– Gal yra planuojamas jūsų vizitas į JAV?
– Planų dėl vizitų tikrai yra labai daug ir reikia į juos žiūrėti atsakingai, bet pirmiausia Lietuvoje reikia spręsti klausimus, tokius kaip gynybos finansavimas, naujo biudžeto projekto rengimas, bet naujieji ryšiai su naująja administracija yra labai intensyviai mezgami tiek per diplomatinį korpusą, tiek tam tikrais individualiais ryšiais, kurių turi ne vienas politikas, turintis patirties ir bendradarbiavimo su JAV.
Todėl tikrai čia yra dedamos visos pastangos, kad kuo greičiau ir kuo geriau suprastume naujosios JAV administracijos ir naujojo prezidento poziciją įvairiais klausimais. Visa Europa skaito tarp eilučių ir mėgina suprasti, ką ponas D. Trumpas kartais kalba.
– Iš to, ką jūs pasakėte, aš suprantu, kad mes išliekame arba bent jau bandome išlikti tam pačiam lygyje, kuriame buvome prie J. Bideno administracijos, iš to, kas yra dabar daroma diplomatiniame korpuse?
– Iš tiesų tikimės, jog santykiai arba santykių intensyvumas nei kiek nesuprastės ir iš tų pirmųjų, sakykime, signalų matome, jog ir naujoji JAV administracija rimtai žiūri į dvišalį bendradarbiavimą.
Galbūt buvo daugiau nuogąstavimų dėl JAV pozicijos Ukrainos atžvilgiu ar karo atžvilgiu, tačiau matome, kad po inauguracijos vis tiktai vis labiau ir labiau susibalansuoja arba normalizuojasi tos pozicijos, todėl mes tikrai turėsime, aš esu tikras, gerus santykius su JAV ir toliau.
– Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet maistas brangs sparčiau negu pernai, jau kitą savaitę ketinama įsteigti Maisto tarybą. Jeigu planai yra nepasikeitę, ar tikite, kad šios tarybos atsiradimas gali sumažinti maisto kainas Lietuvoje?
– Tarybos paskirtis nėra sumažinti kainas, nes kainas nustato rinka ir tiekėjai ar gamintojai. Jos funkcija pirmiausia yra kainų skaidrumas, nes mes turime kainų struktūrą nuo pirminės žemės ūkio gamybos perdirbimo, prekybos ir panašiai, todėl čia tas skaidrumas yra kritiškai svarbus matant, kas dedasi rinkoje. Tai tokių maisto tarybų Europos šalyse yra ne viena ir tai yra skatinama pačios Europos Komisijos. Tam, kad tos tarybos, kaip ir minėjau, ne kainas reguliuotų, o suteiktų papildomo aiškumo, informacijos, skaidrumo, pasiūlytų alternatyvų ir užtikrintų informacijos prieinamumą, kuris yra reikalingas tiek vartotojams, tiek rinkos dalyviams.
– Nes ir be tarybos galima tiesiog sumažinti PVM tarifą maistui, tai ir yra siūloma Vyriausybės programoje. Tačiau finansų ministras kartoja, kad dabar nėra jokių langų lengvatiniams PVM tarifams.
– Finansų ministro pozicija yra savaime suprantama, kai išgirsti, jog gynybos finansavimui reikia nuo 5 iki 6 proc. BVP, bet šios lengvatos tikslas nėra atpiginti tam tikras maisto prekių kategorijas, bet pakeisti vartojimo įpročius.
Vyriausybės programoje siūloma lengvatą taikyti vaisiams, daržovėms, uogoms pirmiausia todėl, kad mūsų mitybos racione jų atsirastų daugiau ir tam, kad būtų galima, pavyzdžiui, paskatinti ekologinę produkciją. Taip kad čia, kai kalbame apie PVM išlygas, reikėtų kalbėti apie aiškias kategorijas ir tada mėginti sumodeliuoti tų nuolaidų poveikį biudžetui. Šiuo atveju tai nebūtų kažkoks didelis ar lemiamas veiksnys.
– Šiuo metu plačiai aptarinėjama Baltarusijos opozicionierių iniciatyva savo piliečiams išduoti alternatyvius pasus, kurių viršelyje vaizduojamas į Vytį panašus „Pagonios“ simbolis. Kaip vertinate tokius pasus?
– Aš prastai vertinu, pasakysiu nuoširdžiai. Pirmiausia todėl, kad mes rizikuojame turėti tokį lygiagretų teisinį reguliavimą, kvazipilietybės klausimus, kuriuos reikėtų kažkaip, matyt, kitaip spręsti arba toks yra lūkestis. Tai, matyt, šito mums tikrai nereikėtų.
Mes jau ir taip esame priėmę opozicines tam tikras baltarusių struktūras, kurios yra palaikomos ir finansuojamos valstybės tam, kad ta demokratinė struktūra išsilaikytų iki tikrų rinkimų Baltarusijoje. Tačiau turėti lygiagrečiai tikrąją baltarusių pilietybę, kurią daugelis čia atvykusių žmonių turi, ir dar kažkokią alternatyvią todėl, kad neišduotas dokumentas pakeitimui, tikrai nereikia. Mes savo teisiniais reguliavimais gebame ir gebėsime tuos klausimus išspręsti.
– Ačiū už atsakymus.
