Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti Šveicarijoje registruota bendrovė „Hasenberg“ prieš Lietuvą pradėjo tarptautinį arbitražą, patvirtino Susisiekimo ministerija. Pranešimas apie arbitražą gautas 2024 m. spalio mėnesį. Portalo LRT.lt turimais duomenimis, bendrovės priskaičiuota tariama žala siekia 15 mlrd. eurų.
„2024 m. spalį buvo gautas „Hasenberg“ pranešimas apie arbitražą, šiuo metu formuojamas arbitražo teismas. Kol arbitražo teismas nėra suformuotas ir nenuspręsta dėl arbitražui taikomų reikalavimų, daugiau komentarų pateikti negalime“, – portalui LRT.lt nurodė Susisiekimo ministerija.
Šveicarijoje registruotai įmonei „Hasenberg“ priklauso 65 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų, kitus 5 proc. valdo pats I. Udovickis, dar 30 proc. priklauso sankcionuotai Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“.
Galutinis „Hasenberg“ naudos gavėjas yra I. Udovickis, kuriam priklauso 100 proc. Latvijos bendrovės „Fortis Asset Management“, valdančios „Hasenberg“, akcijų.
Vyriausybė, remdamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimu, 2019 m. „Birių krovinių terminalą“ yra pripažinusi neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.
Ši istorija prasidėjo 2021–2022 m. sandūroje, kai remdamasi nacionalinio saugumo interesais Lietuva nutraukė „Belaruskalij“ kalio trąšų eksportą Lietuvos geležinkeliais per šalies teritoriją. Prasidėjus Baltarusijos remiamam Rusijos karui prieš Ukrainą sankcijas „Belaruskalij“ ir kalio trąšoms pritaikė visa Europos Sąjunga.
Regis, bendrovė niekada nesusitaikė su Lietuvos sprendimu ir Europos Sąjungos sankcijų pritaikymu. „Belaruskalij“ ir „Birių krovinių terminalas“ bandė teisiniais ir kitais instrumentais paveikti Lietuvos valią, kvestionuoti ribojamąsias priemones ir finansines sankcijas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, bet iki šiol šie mėginimai nebuvo sėkmingi.
„Belaruskalij“ yra pateikusi tarptautinio investicinio arbitražo ieškinį ir, portalo duomenimis, reikalauja atlyginti apie 12 mlrd. dolerių siekiančius nuostolius, bet ekspertai teigia, kad įmonės mėgsta išpūsti nuostolius.
Taip pat skaitykite
„Tokio pobūdžio bylose ieškovai stengiasi kaip įmanoma labiau išpūsti ieškinio sumą vien dėl to, kad jei arbitražo teismas nuspręstų priteisti 50 ar 30 procentų sumos, tai vis tiek būtų reikšminga suma. Nes labai retai tarptautiniai arbitražai priteisia visą sumą, labai dažnai ji apkarpoma ir ieškovo advokatai tą supranta, todėl stengiasi kaip įmanoma sumą išpūsti“, – anksčiau yra sakęs advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas Rapolas Kasparavičius.
Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas sako, kad milijardinės ieškinių sumos jam didelio įspūdžio nedaro, nes taip tiesiog siekiama išgąsdinti ar paspausti atsakovą.
„Pirminės neformalios konsultacijos su teisininkais, kurie užsiima tokiomis bylomis arbitražuose, nesudaro pagrindo kažkokiai didelei baimei, nes tai normali praktika, kai didelėmis pretenzijomis, dideliais ieškiniais arbitražo teismuose mėginama išgąsdinti ar paspausti vieną ar kitą atsakančiąją pusę. Bet, turint galvoje tokių arbitražų praktiką, tos sumos mažėja dramatiškai, net jeigu ir būtų pripažintas tam tikras teisinis pažeidimas“, – portalui LRT.lt sakė G. Paluckas.
Siekia įrodyti, kad Lietuva baisiai pakenkė
Dabar panašią kovą prieš Lietuvą pradeda I. Udovickiui priklausanti bendrovė „Hasenberg“, ji bandys įrodyti, esą Lietuva pažeidė 1992 m. Lietuvos ir Šveicarijos konfederacijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.
LRT.lt duomenimis, „Hasenberg“ bandys įrodyti, kad sustabdydama kalio trąšų tranzitą iš Baltarusijos per Lietuvą mūsų valstybė neva sukėlė žalą „Hasenberg“ ir kitai I. Udovickio bendrovei „Gargždų geležinkelis“, kad šių veiksmų neva ėmėsi neteisėtai, kad tai esą lemia trąšų ir maisto trūkumą Afrikoje ir Lotynų Amerikoje ir kad apskritai Lietuva neturėtų laikytis Europos Sąjungos sankcijų, mat tarp Šveicarijos ir Lietuvos galioja dvišalė sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.
I. Udovickio bendrovė skundžia Lietuvą ir dėl to, kad 2023 m. vasario mėnesį tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kartu su partneriais atskleidė galimą Europos Sąjungos sankcijų apėjimo schemą, kuria naudojantis į Lietuvą buvo gabenamos sankcionuojamos Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot“ gaminamos karbamido trąšos. Kaip rodė viešai paskelbta informacija, ekspedijavimo paslaugas karbamido trąšų kroviniui, kuris buvo pristatytas į bendrovės „Birių krovinių terminalas“ sandėlius, teikė bendrovė „Uosto vartai“. Regis, „Hasenberg“ mano, jog tai buvo šmeižto kampanija prieš „Birių krovinių terminalą“.
Savo pranešime dėl arbitražo „Hasenberg“ taip pat remiasi 2024 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriuo panaikintas Lietuvos transporto saugos administracijos verdiktas neskirti viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumų I. Udovickio „Gargždų geležinkeliui“ 2019–2020 m.
Yra netipiškų aspektų
Advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas R. Kasparavičius teigia, kad paprastai investicijų apsaugos sutartys saugo užsienio investuotojus, tad šiuo atveju atrodo gana paradoksalu, kai Šveicarijoje registruota įmonė, per tarpininkus priklausanti Lietuvos piliečiui, į tarptautinį arbitražą paduoda Lietuvą.
„Keista, bet tai yra normalu. Į arbitražą valstybę gali paduoti investuotojas. Ar tas investuotojas atitinka investuotojo sąvoką, tikrinama gana formaliai. Atsivertę tą sutartį mes matytume, kad arba investuotojas yra fizinis asmuo, Šveicarijos Konfederacijos pilietis, arba juridinis asmuo, registruotas Šveicarijoje. Šiuo atveju šis formalus kriterijus yra tenkinamas ir dominuoja praktika, kad to pakanka. Egzistuoja tokia praktika, kai verslininkai sąmoningai steigia įmonių kontroliuojančiąsias bendroves tose šalyse, kurios turi tokias sutartis su Lietuva, kad kilus kokių nors problemų jie turėtų galimybę savo pretenzijas reikšti ne Lietuvos valstybės teismuose. Tai jie tokias struktūras padaro, kad galėtų būti išklausyti tarptautinio arbitražo teismo“, – pasakojo R. Kasparavičius.
Lietuvos Vyriausybė remdamasi nacionalinio saugumo motyvais nuo 2022 m. vasario 1 d. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį pripažino negaliojančia, todėl kalio trąšos nebegalėjo būti vežamos per Lietuvą, kraunamos Klaipėdos uoste per „Birių krovinių terminalą“ ir gabenamos į trečiąsias šalis.
Nuo 2022 m. birželio 3 d. „Belaruskalij“ taikomos ir visos Europos Sąjungos sankcijos. Kartu su europinėmis sankcijomis buvo įšaldytos „Belaruskalij“ akcijos „Birių krovinių terminale“.
„Belaruskalij“ yra valstybinė Baltarusijos įmonė, todėl jos gaunamas pelnas iš esmės papildydavo Aliaksandro Lukašenkos režimo kišenę. Kadangi A. Lukašenka neteisėtai laimėjo 2020 m. prezidento rinkimus, į kalėjimus pasodino daugybę jam oponuojančių visuomenininkų, neteisėtai nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį orlaivį ir parėmė Rusijos karą prieš Ukrainą, sankcijomis siekiama keisti režimo elgesį arba bent jau nefinansuoti režimo.
Netipiška yra tai, kad Lietuva savo sprendimus dėl kalio trąšų pervežimo per Lietuvos teritoriją priėmė remdamasi nacionalinio saugumo interesais dėl Baltarusijos režimo keliamų grėsmių. Šiuo atveju remiamasi Lietuvos ir Šveicarijos sutartimi dėl investicijų skatinimo ir jų apipusės apsaugos, o Šveicarija tikrai nekelia jokių nacionalinio saugumo grėsmių.
„Tas aspektas kažkuriuo atveju yra investuotojo pusėje. Jeigu mes turime „Belaruskalij“, kuri yra ne Baltarusijoje įsteigta privati įmonė, bet valstybinė įmonė, kuri reikšmingai prisideda prie Baltarusijos biudžeto, tai faktas, kad tokią įmonę lengviau pripažinti kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, skirtingai nei Šveicarijos įmonę, kurios galutinis naudos gavėjas yra Lietuvos pilietis. Bet, aišku, šiuo atveju mūsų Vyriausybė turėjo kažkokių kitų duomenų apie poną I. Udovickį ir jo vykdomą veiklą, matyt, buvo remiamasi tuo, kad jis turi glaudžius komercinius ryšius su „Belaruskalij“. Bet esate teisi, kad jeigu ten ryšys su Baltarusijos Respublika yra neginčytinas, tai I. Udovickio atvejis truputėlį kitoks“, – teigė teisininkas.
Iki sankcijų įsigaliojimo krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.
