Lietuvoje

2019.02.10 20:23

G. Surplys: ŽŪM perkėlimas į Kauną – politinis sprendimas ir kitaip nebus

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.02.10 20:23

Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad jos perkėlimas į Kauną biudžetui kainuos daugiau nei milijoną eurų, dar 4 mln. atsies jai pavaldžių struktūrų – Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros – perkėlimas. Taigi, visas perkėlimas kainuos daugiau nei 5 mln. eurų. Šią savaitę, penktadienį turėjo būti pradėta perkėlimo procedūra.

Iki kitų metų kovo 31 dienos ne tik ministerija ir dvi jos tarnybos turėjo būti perkeltos į Kauną. Tačiau vyriausybė šią savaitę tokio protokolinio sprendimo nepriėmė, pavedė žemės ūkio ministrui perkėlimo planą derinti ir koreguoti. Ministerijos perkėlimu nepatenkinti darbuotojai, išeina iš darbo, perkėlimui priešinasi ir abiejų tarnybų darbuotojai. Su jais žemės ūkio ministras susitiks pirmadienį, o sekmadienio vakarą Giedrius Surplys – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Pone ministre, kai jūs ėjote į šitą postą, buvo jums iškelta sąlyga perkelti ministeriją į Kauną, nes tai buvo ir LVŽS rinkimų programoje, ir vyriausybės programoje yra?

– Aš nevadinčiau to sąlyga, tiesiog buvo toks uždavinys. Taip, jis buvo įvardytas ir, sakau, aš buvau tas, kurį lengva buvo tuo uždaviniu suvilioti, nes prieš tai dirbau su regionine politika ir tikrai maniau, kad šis perkėlimas būtų stiprus regioninės politikos žingsnis, nes, viena vertus, mes tokiu būdu stipriname vidurio Lietuvos regioną, ir dar šią savaitę, po Vyriausybės pasitarimo, dar kartą galvojau, kad reali situacija yra tokia, kad, jeigu jaunai šeimai reikia vaikui rasti mokyklą, kaip mūsų dukrai kitais metais, tai yra problema, nes Vilniaus, pasakysiu gal paprastai, yra užkimštas.

O sudarydami galimybes Kaune dirbti nacionalinei institucijai, ar tai būtų ministerija, ar tai būtų Nacionalinė mokėjimo agentūra, ar Nacionalinė žemės tarnyba, mes skatiname žmones būti Kaune, mes skatiname aplinkinių rajonų žmonės galbūt rinktis darbą Kaune, o ne važiuoti į Vilnių, ir tuo būdu mažai, bet šiek tiek atlaisviname Vilnių, tuo pačiu keldami Kauno prestižą. Tikrai aš tuo tikiu, kad miestui turėti ministeriją yra prestižo reikalas. Ir trečias dalykas – mes stipriname pačią Žemės ūkio ministeriją, nes Kaunas yra toks mūsų žemės ūkio, galima sakyti, lopšys. Čia turime Žemės ūkio akademiją, čia turime Veterinarijos akademiją, galų gale – Žemės ūkio rūmai, kitos žemdirbių organizacijos yra Kaune, ir tai yra arčiau Lietuvos vidurio esantis didmiestis. Taigi, visa tai sudėjus, tikrai manau, kad šitas sprendimas yra geras.

BNS nuotr.

– Tai jūs nusipirkote butą Kaune? Nusižiūrėjote bent jį?

– Dar ne. Ir vėl sakau, po šią savaitę vykusio pasitarimo dar ir dar kartą prasukau tą kasetę, kas, kaip ir kodėl. Vis dėlto galvoju, kad, taip, aš esu plungiškis, bet gyvenu jau daugiau gyvenimo Vilniuje, negu Plungėje. Esu čia pritapęs, turiu namą ir t. t., ir tikrai aš neketinu pirkti buto, tikrai neketinu keltis, nes 100 kilometrų važiavimui tikrai nėra tas atstumas.

– Jūs tik ką kalbėjote apie atlaisvinimą darželių, tai tokiu būdu – išsikeldamas – ir atlaisvintumėte porą tų vietų savo vaikų sąskaita.

– Tris vietas atlaisvinčiau, tačiau vėlgi turime turėti omenyje, kad tai yra natūralus procesas, kaip aš jį vadinu, kiekvienas ministerijos darbuotojas yra svarbus, ir kiekvienas tiktai pats nuspręs, ar jis važinės į Kauną, ar jis ten išsikels gyventi, ar jis vis dėlto liks Vilniuje. Darbuotojams jau dabar, štai, baigiame derybas dėl kolektyvinės sutarties, baiginėjame, yra pasakyta, kad ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę jie galės dirbti iš namų.

– Kodėl jie negali Vilniuje ne mažiau kaip 3 dienas, jeigu ministerija bus Vilniuje, ne mažiau kaip 3 dienas dirbti iš namų? Kodėl Kaune galima, o Vilniuje ne?

– Todėl, kad mes turime du uždavinius, vieną, kaip jau sakiau, stiprinti ministeriją ir kurti tokią pavyzdinę XXI amžiaus...

– Tai, jeigu ji liktų Vilniuje, būtų silpna kita, o jeigu būtų Kaune, tai sustiprėtų?

– Ne apie tai kalba. Sakau, vienas uždavinys yra tai, kitas uždavinys yra regioninė politika. Mes tiesiog stipriname Kauno regioną.

– Kodėl Kauno tada, yra žymiai labiau nustekentų regionų?

– Yra, tačiau yra du momentai. Vienas yra ta valstybinė kryptis arba strategija, kur mes norėtume perkelti ministerijas, sustiprinti kurį regioną. Kitas dalykas yra pajėgumai to miesto ar to regiono priimti ministeriją. Taigi, tikrai Kaunas turi tuos pajėgumus, kadangi, sakau, ir pastatai, ir žmonių skaičius, ir aplinkiniai rajonai su labai patogiu susisiekimu, ir akademijos sudaro galimybę tikėtis, kad net, jeigu dauguma vilniečių, kurie šiuo metu dirba ministerijoje, išeis iš darbo, tikrai ta ministerija tuščia nebus.

BNS nuotr.

– Tai, kitaip sakant, čia vilniečiai tarsi ir netinkami – jie išeina iš darbo, o tas darbo vietas jūs kuriate Kaune, ir tokiu būdu stiprinate regioną. Išeitų vilniečiai – prasti ministerijos darbuotojai, o ten jau geri, jų sąskaita – šituos atleidžiate, ten priimate?

– Aš į šitą visą uždavinį žiūriu kaip į elementarią bet kokios organizacijos reorganizaciją, nusprendžiant, kad jos vieta geriau tiktų Kaune.

– Bet kodėl geriau Kaune? Aš vis nerandu argumentų, kodėl? Čia tarsi tiktai politinis sprendimas, o ne argumentai, čia greičiau politika.

– Sprendimas yra politinis, jis įrašytas ir LVŽS rinkiminėje programoje, ir vyriausybės programoje – tas svarstymas kelti ministerijas į Kauną. Tačiau, kaip jau minėjau, mes kalbame apie tai, kad jeigu žiūrime į regioninės politikos perspektyvą, tai ateitis, ką sako mokslininkai, priklauso megapoliams, didmiesčiams. Didindami Kauno prestižą, keldami ministeriją į Kauną, pasakydami, kad šiaip jau 100 kilometrų dviem ministerijoms – vienai Vilniuje, kitai Kaune – nėra toks didelis atstumas, mes siunčiame žinią, kad iš tiesų tas mūsų dviejų miestų konglomeratas yra gyvybingas. Ir sudarome galimybę, sakau, atkreipti dėmesį investuotojams.

Kitas dalykas, kas jau dabar praktikoje vyksta, ir aš tą ne kartą esu sakęs, tikrai daug kauniečių, kurie šiuo metu dirba ministerijose Vilniuje arba kurie dirba savivaldybėse, jie kreipiasi jau dabar į mus, ieškodami galimybės dirbti ministerijoje Kaune. Jiems tai yra patrauklu, ir, sakau, tie būsimi Veterinarijos akademijos ir Žemės ūkio akademijos absolventai, turbūt didelė dalis jų būtų neišvažiavę į užsienį arba nenuėję dirbti į privatų sektorių, jeigu jiems nebūtų reikėję rinktis.

BNS nuotr.

– Čia jūsų pamąstymai, ar jūs turite įrodymų, kad jie nebūtų išvažiavę, jeigu jie būtų galėję likti Kaune?

– Šito aš negaliu įrodyti, bet sakau, dabar tendencija yra akivaizdi, kad tikrai ministerijoje darbas Kaune yra patrauklus.

– Pakalbėkime apie pinigus. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kad vien tiktai jiems išeitinėms reikės daugiau negu 1,2 mln. eurų. Vieną kartą išeitines jie jau gavo, kai ministras Bronius Markauskas reorganizavo šitą tarnybą, jau valstybė sumokėjo iš savo biudžeto. Dabar mes vėl mokėsime iš to paties savo biudžeto, visa tai kainuos bendroje sumoje apie 5 mln., ir kažkodėl šito jūs nenorite skaičiuoti. 5 mln., aš sutinku, tai valstybei gal nėra kažin kas, bet tikrai yra kur tuos pinigus padėti.

– Mano manymu, tai yra išpūsti skaičiai, nes mes nežinome, kiek žmonių kelsis, o čia yra paskaičiuota beveik maksimumas, kad visi išeis iš darbo ir visiems reikės sumokėti kompensacijas. Tačiau, kita vertus, tai, kad ministerija šiuo metu dirba dvigubai didesnėse patalpose, negu jai reikėtų, leidžia prognozuoti, ir mes esame prognozavę, kad per metus mes – visos 3 įstaigos – taupysime po 0,5 mln. eurų.

– Bet juk kalbame apie miestelį ministerijų, kur visos ministerijos išsikeltų, tarkime, ir jūsų ministerija būtų ten pat ir tos jūsų 2 tarnybos, kurias jūs norite perkelti į mažesnes patalpas, į gerokai labiau apsimokančias, gerokai mažesnes, gerokai būtent energijos taupymo požiūriu sėkmingesnes, ir tada būtų gal dar didesnis taupymas?

– Tai vėlgi aš sakau, mes kalbam apie 2 tikslus ir pirminis tikslas yra regioninė politika. Mes jau dabar turime Vilniuje situaciją, kur, kaip turbūt niekas nepaneigs ir aš tai patiriu savo kailiu, sunku surasti vaikui ugdymo įstaigą, sunku patekti pas gydytoją ir augantį...

– Ir, nepaisant to, jūs vis tiek nesiruošiate iš čia keltis.

– ...ir augantį Kauną, bet dar turintį potencialo prisitraukti žmonių ir susikurti tą sinergiją su Vilniumi. Aš suprantu, kad žmonėms tai yra didelis gyvenimo iššūkis, nes keisis darbo vieta arba galbūt ir darbas. Jie įjungė visas gynybines reakcijas tam, kad įrodytų, jog jie labai svarbūs ir jų tiesiog šaknys ir visa esybė yra įaugusi į Vilnių, Kaune jie tiesiog negali egzistuoti. Svarbiausia yra tai, kad aš tikrai turiu tos padidintos motyvacijos. Sakau, man būtų, manau, nekorektiška, dirbus su regionine politika ir kalbėjus apie regionų gaivinimą, atėjus ir turint galią savo rankoje, tai, kas įrašyta programoje, to nepadaryti. Aš tikrai labai rimtai ėmiausi šio uždavinio.

BNS nuotr.

– Tai jus spaudžia jūsų buvusios pareigos, vyriausybę spaudžia jos pačios įsipareigojimai. Kitaip sakant, politinis sprendimas padarytas ir mes čia galime su jumis svarstyti, kiek norime, jūsų tarnybos gali sakyti, ką nori, ministerijos darbuotojai bus nepatenkinti, bet sprendimas yra galutinis ir atbulinio jokio kito nebus. Aš teisingai supratau?

– Taip, įsitikinimas yra toksai – ne tik Vilnius yra Lietuva, ir mes turime judėti ir su valstybiniu aparatu. Ne tik kalbėdami apie tai, kad ateikite investuotojai į Šakius, Kelmę, Plungę, bet kur, o valstybės aparatas sėdės Vilniuje kaip ponai ir žiūrės, kaip gražiai jūs ten investuojate. Ne, mes sakome, mes irgi tą darome, keliaujame į regioną.

– Ačiū.