Negalios organizacijų forumas skatina gyventojams nebetaikyti neveiksnumo. Teigiama, kad žmonėms turėtų būti suteikta pagalba, o ne atimamos jų teisės. Žmonės, pripažinti neveiksniais, negali ne tik dirbti, bet ir balsuoti, kurti šeimos, būti atsakingi už savo pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, norint pokyčių, tektų keisti Konstituciją, todėl teks galvoti apie alternatyvas.
Lipdyti gyvenimą iš naujo – tokia galimybė užpernai suteikta kaunietei Editai Daugėlaitei, kuriai 12 metų buvo atimtas veiksnumas.
„Sunku buvo“, – neslepia moteris.
Tačiau šiandien Edita sako esanti laiminga – neveiksnumas panaikintas didžiojoje dalyje sričių. Moteris pirmą kartą viena apsilankė baseine, gali pati priimti sprendimus.
„Kad galiu pati į miestą eiti apsipirkti, pasivaikščioti viena galiu. Dabar viską galiu daryti pati“, – dalijasi ji.
Edita jau turi ir tikslų.
„Darbo ieškosiu, dirbti norisi jau. [Noriu dirbti] indų plovėja“, – apie ateities planus kalba kaunietė.
„Trejus metus Edita keliavo veiksnumo link. Tai čia ir yra didžioji problema sistemos, kad sutvarkyti neveiksnumą yra labai paprasta, bet žmogui išeiti iš to tikrai yra didžiulis kelias“, – tvirtina Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovė Rūta Lašaitė.
Todėl būtina teikti pagalbą, o ne atimti teises, sako nevyriausybinės organizacijos. Jų teigimu, neveiksnumo institutas apskritai turėtų būti panaikintas. Turintieji intelekto ar psichosocialinę negalią negali ne tik legaliai įsidarbinti, bet ir turėti banko kortelės.
„Vis dar yra galimybė mūsų teisinėje sistemoje priverstinai ir kastruoti žmogų arba daryti intervencijas į jo kūną būtent globėjo arba teismo sprendimu, bet ne paties žmogaus. Negali sudaryti šeimos, negali susituokti, negali balsuoti“, – vardija Negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Sprendimus, anot forumo prezidentės, šie gyventojai priimti gali, jiems tereikia pagalbos. Todėl neveiksnumo apribojimai esą turėtų būti taikomi tik kraštutiniais atvejais.
„Advokatė pasakojo istoriją moters, kuri 20 metų buvo neveiksni, turi psichosocialinę negalią, bet ji turėjo savo įmonę, ji pati tvarkė savo buhalteriją“, – nurodo I. Širvinskaitė.
Šiuo metu globėjais dažniausiai tampa artimieji, tačiau jie, pasak organizacijų, ne visada užtikrina tinkamas sąlygas. Kartais jais tampa smurtaujantys šeimos nariai.
„Jei būna svarstymai, žmogui sako globėjas: „Einam į komisiją, sakyk, kad nieko nesupranti, nieko nesakyk, nes kitaip aš iškviesiu policiją“. Yra tiesiog manipuliuojama tuo žmogumi“, – apie girdėtas patirtis pasakoja Negalios organizacijų forumo prezidentė.
2016-aisiais neveiksnumo institutą bandyta reformuoti, įkurtos Būklės peržiūrėjimo komisijos. Tačiau jos, anot teisininkų, ne visada veikia.
„Labai retai į posėdį yra kviečiamas pats asmuo su negalia, išklausoma jo nuomonės ir realiai pamatoma, ką jis gali. Taip pat yra remiamasi socialinio darbuotojo [nuomone], kuri ne visada gali būti tiksli ir tinkama“, – aiškina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė Kornelija Krutulytė.
Alternatyvų jau radusios kitos šalys.
„Globėju gali būti paskiriamas tik profesionalus atstovas. Tai yra arba teisininkas, arba socialinis darbuotojas, kuris yra apmokytas atstovauti interesus. Kartais sudaromos komisijos iš artimųjų ir kitų žmonių, kurie bendrai kartu nusprendžia tam tikrus svarbius dalykus“, – sako I. Širvinskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sausį susitiks su nevyriausybinėmis organizacijomis. Ji teigia, kad didelio sistemos perversmo nebus, nes tektų keisti ir Konstituciją. Tačiau po truputį keisti situaciją, ministrė sako, būtina.
„Galbūt apie terminų pakoregavimą, gal tam tikrais atvejais gal tikrai kasmet neturi žmogus nešti pluošto dokumentų, kad įrodytų, kad jis gali eiti balsuoti“, – svarsto socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Šiuo metu neveiksnumas tam tikrose srityse pripažintas maždaug 10 tūkstančių gyventojų.
