Proukrainietiškas pažiūras turinti Rusijos pilietė susidūrė su dar vienu abejonių keliančiu Migracijos departamento sprendimu – jai gresia deportacija iš Lietuvos. Pats Migracijos departamentas situacijos nekomentuoja dėl vykstančio teismo proceso, tačiau vidaus reikalų ministras akcentuoja, kad departamentas dirba pagal įstatymus ir kitokio sprendimo priimti greičiausiai negalėjo.
Apie Rusijos pilietės istoriją šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje papasakojo jos sūnus Antanas Paukshtis, anksčiau augęs Kaliningrado srityje. Pasak jo, Migracijos departamentui atsisakius suteikti prieglobstį, jo motinai gali tekti palikti vyrą ir vaikus ir sugrįžti į Rusiją, kurios vykdomą politiką ir pradėtą karą ji kritikuoja.
Pasak vaikino, dar 2011-aisiais metais jo tėvai rašė tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei, bandydami sugrįžti į Lietuvą ir prašydami tam valstybės pagalbos. Tačiau tiek per tuometę Socialinių reikalų ministeriją, tiek per Migracijos departamentą jiems buvo pasakyta, kad padėti niekuo negali.
„Dėl to ir likome gyventi ten, kur ir buvome. Bet jau 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, pablogėjo ir regiono, ir mūsų politinė bei ekonominė situacija. Dėl savo pažiūrų Lietuvos ir Ukrainos klausimais buvome engiami visais valdžios lygmenimis ir tiesiogiai išgyvenome, o ne gyvenome. Dėl to 2017 metais tėvai nusprendė mane nusiųsti mokytis į Lietuvių namų gimnaziją Vilniuje, kad ji padėtų mums reintegruotis Lietuvoje, o jau 2019 metais visa mūsų didelė šeima atsidūrė čia“, – prisimena A. Paukhstis.
Tačiau iš karto atsirado problemų dėl mamos dokumentų, sakė jis. Motina kreipėsi į departamentą su prašymu gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, kadangi ilgą laiką yra ES piliečio sutuoktinė ir pagal įstatymus jai priklauso šis dokumentas.
„Įstaigos darbuotojai, beveik niekuo savo sprendimo nemotyvuodami, atsisakė tai padaryti ir pasiūlė mano mamai pretenduoti į laikiną leidimą gyventi [Lietuvoje]. Tai mes ir padarėme, nors teko spręsti dėl to papildomai atsiradusias problemas su mamos viza, kurią turėjome išskirtinę tvarką prailginti, to prašydami Vidaus reikalų ministerijos“, – rašė vaikinas.
Mamai gali būti pareikšti kaltinimai dėl šauktinių slėpimo.
A. Paukshtis
Pasak A. Paukshčio, 2022 m. pastebėta, kad greitai baigiasi jo mamos Rusijos užsienio paso galiojimo laikas. Pagal Rusijos sistemą, pilietis turi du pasus – vidinį ir užsienio, skirtą tapatybei nustatyti užsienio šalyse.
„Suprasdami visą situaciją nusprendėme kuo greičiau kreiptis į ambasadą dėl dokumento keitimo. Ambasadoje jai buvo priminta apie tai, kad jos du sūnus, t. y. aš ir mano brolis Paulius, privalo atlikti karo tarnybą Rusijoje ir jei to nepadarys, mamai gali būti pareikšti kaltinimai dėl šauktinių slėpimo. Todėl mamai ir buvo pasakyta, kad ji pasą pakeisti gali tik nuvažiavusi atgal į Kaliningrado sritį. Iškart supratome, kad mama tiesiog negali grįžti atgal. Mums jau buvo žinoma apie tos valstybės pareigūnų praktikas tikrinti atvykusių atgal socialinius tinklus ir, pastebėjus bet kokį palaikymą Ukrainai, žmonių neišleisti ir kelti baudžiamąsias bylas“, – rašo jis.
Prašydama pagalbos šeima kreipėsi į departamentą, ten mamai pasiūlyta prašyti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau čia buvo antras kartas, kai departamentas juos neva suklaidino. Priduriama, kad Migracijos departamentas turi alternatyvią priemonę, kuri pastaruoju metu labiausiai taikoma čia atvykstantiems baltarusiams, tai yra užsieniečio pasas.
Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos ir grįžti į Lietuvą dokumento galiojimo laikotarpiu.
„Iš tikro atrodo, jog jeigu mums būtų leista gauti šį dokumentą, situacija būtų žymiai pasikeitusi. Bet, kaip ir minėjau, mums klaidingai buvo pasiūlytas prieglobsčio prašymas, sunkus procesas, reikalaujantis daugiau pastangų įrodyti esant teisingiems šioje situacijoje. Teisininkų nuomone, jis yra praktiškai neįveikiamas dėl keliamų reikalavimų“, – feisbuke rašo A. Paukshtis.
Pasak jo, spalio 7 dieną departamentas atsisakė mamai suteikti prieglobstį.
„Leido išvykti per 14 dienų su galimybe pargrįžti į Lietuvą. (...) Klausimas, ar apskritai Rusijos muitininkai leis kirsti Lietuvos–Rusijos sieną bandant grįžti atgal, o gal iškart sulaikys ją pasienyje ir supildys baudžiamąją bylą. Taip pat Migracijos sprendime nebuvo paminėta nieko apie čia esančią šeimą ir vaikus. Atrodė, tarsi sprendimas vyko dėl atvykusios čia darbo migrantės, o ne šeimos mamos, čia turinčios dar 2 nepilnamečius vaikus. Iškart nusprendėme apskųsti šį sprendimą aukštesnei pasiūlytai instancijai – Regionų administraciniam teismui“, – istoriją tęsia jis.
Gruodžio 19 dieną Panevėžio regionų administracinis teismas priėmė šeimai nepalankų sprendimą, vienintelė likusi viltis – pateikti apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Situacija yra išties liūdinanti. Iš tiesų, panašiai dalykai vyksta ir su mano vyresne sese Elina, kuri jau buvo gavusi Lietuvos pilietybę išimties tvarka pagal Prezidento dekretą. Sesė įvykdė visas sąlygas, kurias buvo prašyta įvykdyti. Bet Rusijos institucijos ignoravo bet kokį prašymą atsisakyti Rusijos pilietybės, todėl Migracija atsisakė jai išduoti LR pasą, kadangi ji, nors ir kreipėsi į Rusijos tarnybas dėl pilietybės atsisakymo, nesugebėjo fiziškai pateikti atsakymo iš ten, kadangi jo tiesiog negavo iki šiol. Ir, matyt, negaus, nes nekyla abejonių, kad ta valstybė šiuo laikotarpiu jokių atsakymų nepateiks. Yra tik laiko klausimas, kada ji atsidurs tokioje pačioje padėtyje kaip ir mano mama“, – rašo A. Paukshtis.
Prisimindamas šeimos gyvenimą Rusijoje jis rašo, kad tėvai aktyviai prisidėjo prie lietuviškos kultūros puoselėjimo Sovetske, palaikė lietuviškų mišių idėją, o vaikų darželyje, kurį lankė Antanas, suorganizavo lietuvių kalbos grupę. Be to, pasak jo, tėvai čia buvo įkūrę šeimos laisvalaikio centrą, tačiau dėl valdžios spaudimo verslo teko atsisakyti.
„Inicijavo debatus dėl visiškai lietuviškos mokyklos įkūrimo mūsų krašte, kuri galėtų visų Kaliningrado srities lietuvių vaikams suteikti galimybę gyventi prie pat mokyklos bendrabutyje ir mokytis lietuvių kalbos. Žinia buvo skleidžiama ir Lietuvos, ir vietiniams valdžios organams. Klausimai buvo keliami per miesto tarybos posėdžius, kuriuose mano tėvus atvirai vadino nacionalistais ir „labusais“, siūlė susirinkti savo daiktus ir išvykti į Lietuvą su tokiais norais“, – tęsė jis.
LRT.lt kalbintas A. Paukshtis sakė vilties nepraradęs, šeima kreipsis į aukštesnės instancijos teismą ir tikisi jame išgirsti palankų sprendimą. Šeimos istoriją socialiniame tinkle „Facebook“ aprašęs vaikinas pasakojo, kad pagalbą pasiūlė net keli teisininkai.
„Teismo sprendimą, aišku, skųsime, norime kovoti dėl savęs ir sutikti Kalėdas, Naujuosius Metus su mama“, – teigė jis ir paaiškino, kad mama Lietuvoje galės likti tol, kol paaiškės galutinis teismo sprendimas.
Migracijos departamentas dėl teisinio proceso situacijos nekomentuoja
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė LRT.lt atsakė, kad departamentas situacijos nekomentuos.
„Situacijos nekomentuosime. Migracijos departamento sprendimas dabar apskųstas teismams, taigi teismai įvertins visas bylos aplinkybes“, – raštu atsiųstame atsakyme teigė E. Gudzinskaitė.
„Ką asmuo turėjo omenyje, kalbėdamas apie Prezidentę, VRM ir tariamus Migracijos departamento darbuotojų patarimus, reikėtų klausti jo“, – pridūrė ji.
Ji taip pat teigė, kad kol nebaigtas nagrinėjimas teismuose, tol asmuo išlaiko prieglobsčio prašytojo statusą, t. y. gali likti Lietuvoje.
Pirmadienį vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius LRT RADIJUI komentavo, kad Migracijos departamentas vykdo įstatymus, todėl „kažkokio kito sprendimo greičiausiai Migracijos departamentas negalėjo padaryti ir buvo padaryta, kaip yra įstatyme“.
Anot jo, paskutiniame Seimo posėdyje premjeras Gintautas Paluckas jau yra pasakęs, kad reikia plačiau panagrinėti tokius procesus.
„Panagrinėti, kur yra problemų, nes mes turėjome ir vietnamiečių šeimos, kurie dirbo, tvarkosi, ir dėl jų irgi iškilo labai, sakyčiau, nemažas rezonansas mūsų šalyje. Mes irgi susitiksime su Migracijos departamento direktore iš karto po Naujųjų Metų ir su mūsų ministerijos specialistais, su kitų institucijų specialistais, galbūt ir su tarnybomis, kurios prižiūri tokias grėsmes, ir pagalvosime, ar reikia peržiūrėti, ką mes turime, ar ne. O dėl viso kito pamatysime, kokį sprendimą priims“, – LRT RADIJUI teigė V. Kondratovič.
Seimo kontrolierė Leonaitė: Migracijos departamentas galėtų išimties tvarka leisti kreiptis dėl užsieniečio paso
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė LRT.lt teigė, kad minimai Rusijos pilietei formaliai teisinė pareiga išvykti iš Lietuvos egzistuoja. Kita vertus, sakė ji, jeigu minima moteris vis dėlto neišvyksta, Migracijos departamentas turėtų priimti atskirą sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos.
„Prievarta jos niekas nedeportuos, nes tam turėtų būti priimtas dar vienas Migracijos departamento sprendimas jau konkrečiai dėl išsiuntimo. Kol tas sprendimas nėra priimtas, tai vadinkime, ji nebus išsiųsta iš Lietuvos ir tikėkimės, kad tas sprendimas gal nebus priimtas. Bet čia jau yra Migracijos departamento diskrecija“, – teigė E. Leonaitė.
Kiek žinoma E. Leonaitei, praktikoje tokiais atvejais dažniausiai sulaukiama galutinio teismo sprendimo.
Pašnekovė nurodo dar vieną akcentą: jei Migracijos departamentas matytų pakankamą pagrindą ištaisyti biurokratinės procedūros klaidas, jei tokių buvo, ta galimybė vis dar egzistuoja. Paprastai tariant, departamentas turi suteikti leidimą Rusijos pilietei kreiptis dėl užsieniečio paso.
„Migracijos departamentas galėtų tiesiog išimties tvarka leisti kreiptis dėl užsieniečio paso ir tada, gavus tą užsieniečio pasą, galėtų leisti paduoti prašymą dėl leidimo gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Šiuo metu pati pareiškėja to inicijuoti iš savo pusės nebegali, nes, formaliai žiūrint, ponia Irina laikoma kaip neteisėtai esanti Lietuvoje. Ji nebegali inicijuoti šitos procedūros“, – kalbėjo E. Leonaitė.
Pasak jos, yra buvę tokių sprendimų, kada prieglobsčio prašymas netenkinamas, bet pareiškėjas nėra įpareigojamas išvykti. Tiesa, šiuo konkrečiu klausimu neaišku, kas buvo kalbama tarp departamento darbuotojų ir minimų asmenų ir kokia informacija buvo ir yra disponuojama.
E. Leonaitė teigė, kad ir Seimo kontrolierių įstaigoje yra susiduriama su tokiomis situacijomis, kai per nustatytus terminus nėra iki galo išnagrinėjami prašymai dėl leidimo laikinai gyventi šalyje. O pats departamentas dažniausiai atsako, kad trūksta resursų.
„Man atrodo, kad buvo labai formaliai ir net neįsigilinus į visas aplinkybes padaryti sprendimai, nes vis tiek turėjo būti žinoma, kad visa šeima yra čia, Lietuvoje, kad yra du nepilnamečiai vaikai, kad vaikai – Lietuvos piliečiai ir kad tikrai yra integracija, mokosi“, – teigė E. Leonaitė.
