Nuo gegužės vaikų darželių auklėtiniams turės būti sudarytos galimybės rinktis ne tik pietų miegą, bet ir ramias veiklas. Švietimo įstaigos pokyčius palaiko, tačiau neabejoja – dalis darželių susidurs su sunkumais. Gali tekti ieškoti daugiau darbuotojų ir patalpų, kur vyks veiklos.
Lopšelyje-darželyje „Geniukų kalvė“ poilsio alternatyvos pietų miegui vaikams siūlomos jau trečius metus.
„Vaikai gali pasirinkti kūrybinę, konstrukcinę kažkokią veiklą. Galbūt skaitymo kitam yra priimtinesnė. Treti vaikai pasirenka pagulėjimą ant čiužinuko vartant knygutę“, – pasakoja Lopšelio-darželio „Geniukų kalvė“ direktorė Svetlana Butvydienė.
Pasak direktorės, nors iš pradžių į pokyčius bendruomenė žvelgė atsargiai, dabar tiek darbuotojai, tiek tėvai ir vaikai alternatyvomis patenkinti.

„Praėjusiais metais buvo daugiau nei trečdalis nemiegančių ir tikrai labai įvairaus amžiaus. Aišku, didžiąją dalį sudaro priešmokyklinio amžiaus vaikai, o šiais metais tendencija yra tokia, kad ir jaunesnio amžiaus vaikų atsiranda“, – teigia ji.
Darželyje nemiegantiems vaikams skirtos trys erdvės. Papildomų darbuotojų įstaiga sako neieškojusi – rado būdų, kaip išsiversti su esamais.
„Jei keli vaikai, kurių tėveliai pageidauja, kad jų vaikai miegotų, tai jie į kitą paralelinę priešmokyklinę grupę išeina ir ten ilsisi“, – sako S. Butvydienė.

Netrukus poilsio alternatyvų teks ieškoti visoms ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigoms. Nuo kitų metų gegužės darželiai privalės sudaryti galimybes siūlyti vaikams ramias veiklas. Įstaigų vadovai pokyčius palaiko, tik neabejoja – dalis susidurs su iššūkiais, teks galvoti apie papildomus etatus.
„Mes puikiai žinome, kad pietų miego metu su vaikais būna mokytojai, tai jei dalis vaikų išeina iš grupės, automatiškai veiklas turi organizuoti taip pat mokytojai“, – Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė.
Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelyje-darželyje iš 163-ų vaikų nemiega 3. Su jais būna padėjėjos. Direktorė Alma Petrunina sako, jei daugiau vaikų nuspręstų nemiegoti, tektų pagalvoti apie papildomus darbuotojus.

„Jei jau būtų daugiau, sakykim, nei 20 vaikų, palikti su mokinio padėjėju būtų jau nebesaugu. Reikėtų tikrai papildomo bent jau pedagogo etato“, – neslepia A. Petrunina.
Dalis įstaigų spręs ir kur vykdyti veiklas.
„Kažkokių patalpų daugiau, apart salės, ir nėra. Kai kurios įstaigos net salių neturi, jos yra pritaikytos, paverstos jau į grupes“, – akcentuoja L. Bagdanavičienė.
Todėl, neabejoja, teks prašyti savivaldybių finansinės pagalbos.
„Savivaldybės tikrai yra pasiruošusios padėti šią problemą spręsti ir manau, kad kūrybiškai dirbant, tą galima išspręsti su minimaliais papildomais finansais“, – viliasi laikinasis Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Šeimos pokyčius palaiko. Sako, priverstinis miegas veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną.
„Nuo to, kad vaikai pradeda vėl šlapintis į lovą iki to, kad pradeda graužti nagus. Tikai atsiranda nerviniai visokie, iki paprastų dalykų, kad tiesiog nebenori eiti į darželį“, – tikina Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Tvarką pakeitusios Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, galimybė kitaip leisti poilsį Lietuvoje užtikrinama maždaug trečdalyje darželių.








