Jau daugiau nei 1 000 dienų vyksta Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą. Su kokiais sunkumais susiduria prieglobsčio Lietuvoje ieškantys ukrainiečiai? Ekspertai sako, kad ši žiema Ukrainoje gali būti sudėtingiausia per pastaruosius trejus metus ir tai gali paskatinti daugiau žmonių palikti namus ir išvykti svetur. Kokios paramos galimybės Lietuvoje? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad prieš trejus metus namų duris ukrainiečiams atvėrę lietuviai dabar būtų santūresni. Būstą ukrainiečiams nuomotų maždaug 46 proc. gyventojų.
Bendras Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius jau kelis mėnesius nežymiai auga ir mėnesio pradžioje siekė daugiau nei 78 tūkst.
Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė Lietuvoje Božena Zaborovska-Zdanovič sako, kad per savaitę į Lietuvą atvyksta apie 100 karo pabėgėlių, neturinčių konkretaus plano, kur apsistos ir ką veiks.
„Ukrainiečių atvyksta, srautai nėra tokie dideli, kokie buvo prasidėjus karui. Per savaitę atvyksta maždaug apie šimtą karo pabėgėlių. Jiems reikalinga pirminė pagalba. Girdėjome ne vieną istoriją, kai žmogus atvyksta su viena kuprine, daiktų turi minimaliai, todėl čia jiems reikia būtiniausių dalykų. Pagrindinis klausimas – kur apsistoti. Dažniausiai iš namų žmonės išvyksta neturėdami konkretaus plano. Atvykę į Vilnių ar kitą Lietuvos miestą pradeda spręsti, kur nakvos, kaip žengs pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje“, – apie vis dar atvykstančius karo pabėgėlius kalba B. Zaborovska-Zdanovič.
Anot tarptautinės migracijos organizacijos atstovės, atvykimo priežastys įvairios: saugumo jausmo nebuvimas, sveikatos problemos, nuovargis.
„Viena pagrindinių priežasčių, kad žmonės pavargo ir nori saugumo. Dažniausiai atvyksta su mažais vaikais ar pagyvenusiais tėvais. Vadinasi, arba dėl sveikatos problemų, kai nesulaukiama pagalbos savo šalyje, arba dėl vaikų, kuriems per daug nesaugu ir norisi suteikti komfortą bei išsilavinimą“, – kalba B. Zaborovska-Zdanovič.
Apie tai, kokios yra paramos galimybės, ar vis dar lengva rasti būstą apsistoti B. Zaborovska-Zdanovič sako, kad jau dvejus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai prisideda prie pagalbos teikimo tautiečiams.
„Pagalbą teikia įvairios nevyriausybinės organizacijos, taip pat vyriausybinės institucijos, savivaldybės. Konkrečiai mūsų organizacija šiuo metu teikia vienkartines išmokas naujai atvykusiems ukrainiečiams. Tai yra vienas finansinis mokėjimas (176 Eur) žmonėms, kurie prieš mėnesį arba mažiau atvyko į Lietuvą. Atvykus į tam tikrą miestą, savivaldybė teikia paramą. Prasidėjus karui, mes kaip visuomenė, buvome labiau susitelkę ir teikėme reikalingą pagalbą. Dabar to yra mažiau. Kita vertus, yra ir ukrainiečių, kurie Lietuvoje gyvena daugiau nei dvejus metus. Kai pas juos atvyksta giminės, jie taip pat stengiasi padėti, palydėti į reikalingas įstaigas“, – pasakoja Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė.
B. Zaborovska-Zdanovič atkreipia dėmesį, kad atvykę ukrainiečiai kreipiasi ne tik dėl finansinės pagalbos ar darbo – vis dažniau prireikia ir psichologinės paramos.
„Dažniausiai reikia finansinės pagalbos. Kai kurie yra savarankiški ir susiranda darbą patys, stengiasi čia kurti gyvenimą. Yra ir tokių, kurie negali dirbti, tai pagyvenę žmonės. Jie skambina ir sako, kad neužtenka pinigų nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Kreipiasi tėvai, kurių vaikai serga, vienišos mamos, auginančios kelis vaikus ir dėl to negalinčios išeiti dirbti. Yra tendencija, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl psichologinės pagalbos. Karo pradžioje to dar nebuvo, o dabar ypač reikalingos tokios konsultacijos. Jie ateina į mūsų Migracijos informacijos centrą ir čia leidžia laiką“, – kalba B. Zaborovska-Zdanovič.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės, atvykusiems ukrainiečiams atsirado noras mokytis lietuvių kalbos.
„Pradžioje tokių karo pabėgėlių buvo tik apie 30 proc., dabar tas skaičius išaugo dvigubai – iki 65 proc. Vis daugiau sulaukiame užklausų su prašymais priimti į kursus. Organizuojame tokius kursus nemokamai du kartus per metus“, – sako B. Zaborovska-Zdanovič.
Prieš kiek daugiau nei dvi savaites Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko visuomenės nuomonės apklausą, tyrė šalies gyventojų požiūrį į būsto nuomą skirtingų pilietybių, tautybių ir religijų asmenims. Rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai turi itin daug išankstinių neigiamų nuostatų. Paaiškėjo, kad vos 9 proc. žmonių sutiktų išnuomoti butą romų tautybės žmonėms, mažiau nei ketvirtadalis sutiktų nuomoti rusakalbiams ar musulmonams, apie trečdalį – juodaodžiams arba lietuviškai nekalbantiems žmonėms. Ukrainiečiams, kuriuos prieš trejus metus gausiai apgyvendino lietuviai, dabar būstą nuomotų 46 proc. respondentų.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius teigia, kad tokie rezultatai nestebina, nes į situaciją, esančią būsto nuomos srityje, reikėtų pažvelgti plačiau.
„95 proc. visos nuomos rinkos Lietuvoje yra sutelkta privačių asmenų rankose. Institucinių nuomotojų ar įmonių, kurios stato nuomos kompleksus, yra labai mažai. Kadangi nuoma vyksta privačiame segmente, nuomotojai išgyvena dėl klientų mokumo bei turto. Profesionalūs nuomotojai į tai žiūri kaip į pajamų šaltinį, įrankį. Konkrečiai ukrainiečiams nuomoti norėtų mažiau. Pirmoje vietoje yra užsieniečiai iš ambasadų, turintys daug pinigų, tada – lietuviai, pageidautina be vaikų ir augintinių“, – dėsto A. Gudanavičius.
LRT RADIJUI Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas sakė, kad nėra aišku, ar vis dar egzistuoja valstybės programa, kai lietuviai, nuomojantys būstą ukrainiečiams, gauna išmokas.
„Nežinau, ar ta programa egzistuoja. Būstų savininkai nori užsitikrinti mokumą, o kai kas nors nėra aišku, tada bijo nuomoti. Valstybė turėtų surasti daugiau profesionalų ir motyvuoti juos siūlant būstus rinkoje, tuomet mėgėjai turėtų taikytis prie rinkos sąlygų“, – atkreipia dėmesį A. Gudanavičius.
Parengė Indrė Gurskienė
