Teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Daugiau informacijos Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pateikė spaudos konferencijoje. Įtarimai šnipinėjimu Rusijai šiemet buvo pareikšti buvusiam Šiaulių konservatoriui, tremtinių organizacijų nariui Eduardui Manovui, BNS pirmadienį patvirtino du šaltiniai.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis spaudos konferencijoje kalbėjo apie sėkmingai užbaigtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo Rusijai. Pasak jo, teisėsauga nustatė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausantis asmuo, turintis dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę, rinko informaciją ir perdavė ją Rusijos tarnyboms.
„Tai yra kvalifikuotas šnipinėjimas, kai informacija renkama pagal užsienio valstybių, organizacijų užsakymus. Tokio pobūdžio yra baudžiamoji byla“, – žurnalistams sakė prokuroras.
Anot prokuroro, įtariamasis yra vyresnio amžiaus tremtinys, atvykęs į Lietuvą „su užduotimi“ ir veiklą vykdęs maždaug nuo 2018 metų. Į Lietuvą jis atvyko anksčiau. Su Lietuvos institucijomis darbinių santykių jis neturi, pridūrė prokuroras. VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis pabrėžė, kad įtariamasis – Rusijos tarnybų specialiai apmokytas asmuo, šnipinėti naudojęs sudėtingą ryšio techniką.
„Nustebino kompleksiškumas, naudojamų priemonių įvairovė“, – sakė R. Bridikis.
Įtariamojo pavardės prokuratūra neatskleidžia, šiuo metu byla dar nėra perduota teismui. Pasak prokuroro, su juo bendrininkavę asmenys nustatinėjami. Kiek vėliau žiniasklaidoje paskelbta, kad įtariamasis yra Šiaulių konservatorių skyriaus narys Eduardas Manovas.
„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio mėnesį nustačius asmenį, kuris, pagal žvalgybos institucijų duomenis, veikė užverbuotas ir teikė informaciją Rusijos Federacijos generalinio štabo vyriausiajai valdybai (GRU). <...> Tyrimas buvo labai sudėtingas, tiek žvalgybinis, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Iš savo praktikos galiu pasakyti – vienas iš sudėtingesnių tyrimų“, – kalbėjo prokuroras.
Anot jo, iš pradžių teisėsaugai reikėjo nustatyti prieš Lietuvą veikiantį asmenį, atlikti tyrimą ir galiausiai sėkmingai tą asmenį sulaikyti.
Informaciją jis rinko ir už pinigus, nustatyta, kaip vykdavo atsiskaitymai.
VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis kalbėjo, kad šis tyrimas buvo išskirtinis. Anot jo, rinkta neįslaptinta, tačiau Rusiją dominanti jautri informacija, susijusi su politine situacija ir šalies aktualijomis.
„Manau, kad kalbame apie laikotarpį, kai partija buvo viena iš koalicijos lyderių, buvo valdančioji. Akivaizdu, kad jis galėjo prieiti prie vadovų ir partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, neatmetama galimybė, kad ir prie vyriausybės vadovų, ministrų, premjerų. <...> Yra fiksuoti ne susitikimai, yra fiksuotas asmens aktyvus dalyvavimas partijos, tremtinių sąjungos veikloje, susibūrimuose, vakaronėse“, – kalbėjo A. Urbelis ir pridūrė, kad tradicinės partijos yra Rusijos tarnybų taikinys.
Prokuroro teigimu, nėra nustatyta, kad įtariamasis būtų ėjęs į konkrečius susitikimus su, pavyzdžiui, Seimo nariais. Teisėsaugos manymu, dalyvavimas TS-LKD veikloje – viena iš Rusijos šnipo užduočių.
Įtariamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, jis suimtas nuo sausio mėnesio.
„Asmuo nesinaudojo savo teise neduoti parodymų ir nesinaudojo savo teise tylėti“, – žurnalistams sakė prokuroras.
Informacijai perduoti ir gauti – šifruotas radijo ryšys
Prokuratūra nurodo, kad tyrimo metu rasta ir paimta sudėtinga šnipinėti skirta ryšio technika, informacija Rusijos tarnyboms buvo perduodama ir gaunama radijo ryšiu, šifruojama. Slaptu ryšiu buvo naudojamasi pagal griežtai nustatytą grafiką.
„Asmeniui buvo duodamos užduotys sekti tiek politinį lauką, tiek mūsų pasirengimą gynybai, vykdavo ir NATO susitikimai, tai yra [vykdyti] visą įmanomą žvalgybą, tiek apie politinę, tiek apie ekonominę [situaciją]“, – spaudos konferencijoje pasakojo prokuroras A. Urbelis.
„Jei matėte populiarius filmus apie šnipinėjimą, tai čia informacija buvo gaunama radijo ryšiu, buvo iššifruojama, vykdoma užduotis, po to informacija buvo užšifruojama, rengiamos perdavimui sistemos ir perduodama ta informacija“, – pasakojo prokuroras.
R. Bridikis pastebėjo, kad modernios kontržvalgybos istorijoje šis atvejis – išskirtinis.
„Asmuo dirbo Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje, nelegalų programoje. Jis buvo tos nelegalų programos darbuotojas. Ši programa jau iš savęs yra labai išskirtinis, brangus, kompleksiškas metodas, reikalaujantis daug resursų. <...> Paprastai tokiais atvejais renkama jautri, Rusijai ypač aktuali informacija. Programa sukurta ir plačiai naudota dar Sovietų Sąjungoje, vėliau perimta Rusijos“, – paaiškino jis.
Anot VSD vadovo pavaduotojo, paprastai programai atrenkami gabūs, psichologiškai pasiruošę Rusijos pareigūnai, jie specialiai apmokomi vykdyti operacijas kitose šalyse. Kartais, tęsė R. Bridikis, šiems šnipams sukuriamos visai naujos tapatybės, o kartais išnaudojama asmens biografija.
„Tokie asmenys, išsiųsti į Vakarų šalis, susikuria gyvenimą, ieško kontaktų, aplinkos, kurioje natūraliausiai atrodytų. Užsiima nekalta veikla, dažniausiai – verslas, menas, mokslinė veikla. Susikūrę pažįstamų ratą renka aktualią informaciją“, – pasakojo R. Bridikis. Pasak jo, paprastai tokie šnipai būna niekuo neišsiskiriantys asmenys, nenorintys atkreipti į save dėmesio ir pasisakantys prieš Rusiją.
„Matome, kad ir kitose vadinamosiose socialistinėse valstybėse iki 1990 metų, toje pačioje Vokietijoje 1989, 1990 metais buvo. Ką ten darė, matyt, istorijos klausimai yra, šio tyrimo tai nesieja“, – apie įtariamąjį kalbėjo A. Urbelis.
Bilotaitė: šnipinėjimu įtariamam Manovui gali būti panaikinta Lietuvos pilietybė
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, jog šnipinėjimu Rusijai įtariamam E. Manovui gali būti panaikinta Lietuvos pilietybė.
„Jeigu bus patvirtinta, kad tai yra tas asmuo ir kad jis turi dvi pilietybes, manau, kad natūralus procesas, kad taip ir bus daroma (pradėta pilietybės atėmimo procedūra – BNS)“, – BNS pirmadienį sakė A. Bilotaitė.
„Tam ir buvo inicijuoti teisės aktų pateikimai, kad tokie asmenys negalėtų turėti Lietuvos pilietybės“, – sakė ministrė.
E. Manovas 2011 metais su TS-LKD kandidatavo rinkimuose į Šiaulių miesto tarybą, priklausė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo tarybai. Jis yra fotomenininkas, 2014 metais Šiauliuose pristatė savo fotografijų parodą „Lietuva – mano širdyje“.
Kasčiūnas: NSGK apie tyrimą žinojo
Konservatorius, laikinasis Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas savo feisbuko paskyroje rašo, kad apie galimą šnipinėjimo atvejį žinojo ir jis, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolegos, tačiau vykstant tyrimui informacija neviešinta.
„Noriu akcentuoti vieną dalyką: tokios bendruomenės kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos šaulių sąjunga ar Lietuvos kariuomenė yra itin įdomios Rusijos tarnyboms. TS-LKD yra politinė jėga, kuri nuosekliai pasisako prieš Rusijos imperialistinę politiką, todėl nenuostabu, kad ji tapo taikiniu ir platforma žvalgybinei (nors ir neįslaptintai) informacijai apie Lietuvos politinę ir ekonominę aplinką, taip pat politinių tremtinių bendruomenę rinkti“, – teigė jis.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: nebuvome gavę jokių signalų, kad toks žmogus gali būti infiltruotas mūsų politinėje bendruomenėje
Konservatorių partijos atstovai sako, kad ši prokurorų žinia – netikėta. Laikinoji partijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė LRT RADIJUI sakė, kad iš teisėsaugos jie nebuvo sulaukę signalų apie galimą šnipinėjimo atvejį partijoje, kas šis asmuo – taip pat nežinoma.
„Iš teisėsaugos institucijų nebuvome gavę jokių signalų, kad toks žmogus gali būti infiltruotas mūsų politinėje bendruomenėje. Tai nežinome, kad jis yra toks. Viliamės, kad, turėdami informaciją, galėsime imtis ir atitinkamų veiksmų, o apskritai, turbūt, vertiname situaciją hibridinių atakų kontekste kaip priešiškų valstybių bandymus veikti atitinkamai įvairiuose kontekstuose, tarp jų ir bandant pažeisti ir diskredituoti politines partijas“, – LRT RADIJUI sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anušauskas: tokie šnipai aktyvuojami „atėjus laikui“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, slaptųjų tarnybų tyrėjas, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad šioje situacijoje jam susidaro įspūdis, jog asmuo galėjo būti atsiųstas į Lietuvą kaip vadinamasis nelegalas, tik su tikra pavarde, ir ilgą laiką galėjo gyventi Lietuvoje neatlikdamas jokių aktyvių užduočių. Tokie asmenys, kai prireikia, aktyvuojami ir teikia reikiamą informaciją.
„Aš spėčiau, kad tai galėjo būti žmogus, savo laiku siųstas kaip nelegalas, kuris aktyvuojamas atėjus tam tikram laikui. Tokių ne vieną Rytų Europoje atskleidė tyrėjas Christo Grozevas, kuris tyrinėja Rusijos specialiųjų tarnybų informaciją“, – pasakojo A. Anušauskas.
Nelegalais paprastai vadinami šnipai, kurie atvyksta į paskirties valstybę su suklastotais dokumentais ir suklastota tapatybe, bet gyvena joje ilgus dešimtmečius, baigia universitetus, sukuria šeimas, įsiterpia į vietos bendruomenių gyvenimą, užsiima profesine veikla, o vieną dieną yra aktyvuojami ir pradeda rinkti informaciją. Nelegalų programa yra unikalus Sovietų Sąjungos tarnybų sukurtas ir Rusijos tebenaudojamas žvalgybos metodas.
Šiuo atveju asmuo nesislapstė po sukurta legenda, dirbo ir net dalyvavo 2011 m. rinkimuose tikra pavarde, tad nėra tas tikrasis nelegalas, nors veikimas atrodo panašus. Anot A. Anušausko, asmenys, kurie neturi prieigos prie slaptosios informacijos, Rusijai gali teikti politinio pobūdžio duomenis apie sutarimą ir nesutarimus partijos viduje arba informaciją, kuri įvairiomis smulkmenomis papildo viešuosius duomenis. Konservatorius teigia, kad slaptosios tarnybos informaciją tikrina keliuose šaltiniuose.
Įtarimų nekėlė: „Nuoširdus, padėdavo tvarkyti tremtinių kapus“
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas LRT RADIJUI tvirtino, kad E. Manovas sąjungoje buvo žinomas kaip malonus žmogus: „Nuoširdus, padėdavo tvarkyti tremtinių kapus, šienauti žolę. Ir apskritai aktyvus buvo tarybos narys, visuomet pasisakydavo. Žmogus malonus, išsilavinęs. Žinojom, kad jis buvęs Sovietų Sąjungos karininku, turi giminių Maskvoje. Bet iš jo elgesio net negalėjome pagalvoti, kad jis būtų galėjęs daryti kažką negero mūsų valstybei.“
Šiaulių tarybos narys, konservatorius Eligijus Stugys LRT RADIJUI sakė, kad jis E. Manovą matydavo susitikimuose, prisimena jį kaip ramų žmogų, kuris renginiuose fotografuodavo: „Atvirai pasakius, aš visada galvojau, kad jis yra tremtinys, nes pas mus posėdžiuose lankosi daug tremtinių. Tremtiniams visada durys buvo atviros. Geriausiai apibūdinimas – ramus. Jo pagrindinė funkcija būdavo fotografavimas. Jis būdavo tarsi neoficialus fotografas, fotografuodavo renginius, susitikimus, visuotinius posėdžius. Aš jį atsimenu dėl to.“
Pildoma
