Krovininio DHL orlaivio katastrofa netoli Lietuvos sostinės oro uosto galėjo būti nelaimingas atsitikimas arba „hibridinis incidentas“, į kurį buvo įsitraukę pašaliniai asmenys, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė. Lietuvos institucijos pirmadienio avarijos kol kas nesusiejo su neseniai įvykusiais įtariamais sabotažo atvejais. Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad spekuliacijų reikia vengti, nes joms nepasitvirtinus, Rusija tai gali išnaudoti savo naudai.
Vakar savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje M. Laurinavičius teigė, kad nereikia viešai spekuliuoti apie galimą sabotažą, nes Rusija tai kaip tik gali išnaudoti savo naudai. Kol kas tokių Rusijos bandymų analitikas sako nepastebėjęs, greičiausiai ir dėl oficialių Lietuvos asmenų reakcijos į įvykį.
„Šita potenciali viešosios Rusijos operacijos galimybė buvo suvaldyta. Nes visa tai, ko Rusija siekia sabotažo aktais yra kelti sumaištį, chaosą, nepasitikėjimą ir baimę. Jeigu mes patys priskirsime Rusijai tai, ko ji potencialiai nepadarė, tai mes patys vietoj Rusijos sukelsim tai, ką Rusija nori padaryti. Tuo pačiu, antra pergalė Rusijai būtų, jeigu mes staiga pradėtume sakyti, kad tai padarė Rusija, o po tyrimo paaiškėtų, kad Rusija nepadarė“, – aiškina M. Laurinavičius.
Tokia situacija sukeltų dar vieną argumentą Rusijai teigti, kad Lietuvos reakcijos į Rusiją yra neadekvačios, o situacijose, kai Rusija iš tikrųjų imasi sabotažo veiksmų, būtų mažiau pasitikėjimo tarnybomis.
„Rusija tam skiria didžiulius resursus, didžiules pajėgas tokioms operacijoms, todėl iš esmės, tokiais atvejais bandyti priskirti Rusijai be jokių įrodymų tokius dalykus yra visiškai kontraproduktyvu“, – teigia analitikas.
Pasak M. Laurinavičiaus, Lietuvos pareigūnai puikiai suvaldė situaciją ir ji netapo hibridine viešąja operacija.
Krovininio orlaivio avarijos pasekmių valdymo kontekste Lietuvos institucijos kritikos nesulaukė.
„Džiaugiuosi, kad institucijos negauna kritikos, – sako pašnekovas. – Nes kritika dėl kritikos nėra mūsų tikslas. Esmė yra, kad jeigu institucijos negauna kritikos, reiškia, kad jos tikrai gerai veikia. Nes mūsų demokratinėje visuomenėje progos pareikšti kritiką tikrai yra.“
M. Laurinavičius sako, kad jeigu institucijos nesulaukia kritikos, tai reiškia, kad vienas iš pagrindinių Rusijos tikslų yra nepasiektas.
„Rusija kiekvienu tokiu atveju bando pasinaudoti. Ir nereikia galvoti, kad tai nevyksta nuolat. Ji bando tuo pasinaudoti ir sukelti ne tik baimės atmosferą apskritai, bet ir sukelti nepasitikėjimą valstybės veikimu, pareigūnais, visa sistema. Jeigu šiuo metu nėra pagrindo nepasitikėjimui, reiškia vienas iš Rusijos tikslų yra nepasiektas“, – teigia M. Laurinavičius.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
