Liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikina – tokios kalbos yra pritemptos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvejopus standartus.
„Tos kalbos apie atšalimą atrodo šiek tiek pritemptos, kadangi žmonės arba nenori, arba nemato labai didelio skirtumo tarp politinio atšalimo situacijos. Politinio atšalimo terminas yra taikomas tuomet, kai žmogus dirba politinėje institucijoje ir pereina dirbti į instituciją, kuriai yra griežtai keliami neutralumo, nepriklausomumo, nesusiejimo su kažkokiomis politinėmis jėgomis kriterijai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda. Jis priminė apie per praėjusią Seimo kadenciją į Konstitucinį Teismą (KT) paskirtą buvusį konservatorių Stasį Šedbarą.
„Jeigu neklystu, apie politinį atšalimą prabilo (buvusi – ELTA) Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri dalyvavo arba buvo įvykių centre, kai gerai žinomas buvęs Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas ponas Šedbaras perėjo vienu žingsniu iš Seimo į Konstitucinį Teismą, kuriam, taip, taikomas pats griežčiausias politinio neutralumo reikalavimas“, – dėstė prezidentas.
„Tada ji surado daug argumentų, mėgindama užmaskuoti šią problemą arba nevertindama šios problemos. Man atrodo, panašu į dvejopus standartus, bet dar kartą kartoju – šiuo atveju mes kalbame apie atvirkštinį veiksmą“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui pristačius būsimojo ministrų kabineto kandidatus, liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kilo klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti. Tai štai čia man šis dalykas – atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – anksčiau „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tikina, kad K. Budrio kandidatūra bus įvertinta „per didinamąjį stiklą“
G. Nausėdos manymu, K. Budrys „yra viena iš geriausių kandidatūrų, kurią šiuo metu galima pasiūlyti į šio ministro pareigas“. Todėl jis nesutinka su kritika, neva jo dabartiniam patarėjui tapus šalies diplomatijos vadovu Prezidentūros rankose atsidurs ir Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Čia reikia kalbėti ne šitaip – kad kažkas atsidurs prezidento rankose. Pirmiausia kalbame apie tai, kad institucijos privalo efektyviai bendradarbiauti, gerbti viena kitą. Ir turbūt visi suprantame, kad kur kas daugiau galime pasiekti užsienio politikoje eidami ta pačia kryptimi negu kad konkuruodami vienas su kitu“, – kalbėjo prezidentas.
„Be abejo, K. Budrio kandidatūra bus vertinama per didinamąjį stiklą, kadangi taip, faktas yra faktas, jis yra mano patarėjas. Tiesa, ne užsienio politikos klausimais“, – sakė G. Nausėda.
Turi kandidatų, kas galėtų eiti vyriausiojo patarėjo pareigas vietoje K. Budrio
K. Budrys nuo 2022 m. vasario eina prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Klausiamas, ar jau turi kuo pakeisti į URM deleguojamą komandos narį, G. Nausėda nurodė, jog kandidatų yra.
„Iš tikrųjų, nebus taip paprasta iš karto padaryti, kadangi šie sprendimai dėl pono Budrio gimė ne prieš pusę metų ar metus, jie gimė pastarosiomis savaitėmis, jau formuojant valdančiąją koaliciją“, – sakė šalies vadovas.
„Dėl šios grupės vadovo kandidatūrų turiu, bet apie jas kalbėti kol kas nenorėčiau. Manau, kurį laiką šiai grupei vadovaus žmogus laikinuoju pagrindu“, – atsakė G. Nausėda.
„Nemuno aušrai“ sunkiai sekasi rasti kandidatų į ministrus
Prezidentas G. Nausėda sako, kad valdančiajai daugumai priklausančiai „Nemuno aušrai“ sunkiai sekasi rasti kandidatų į būsimąją Vyriausybę.
Jis yra žadėjęs neskirti partijos narių ministrais, todėl „aušriečių“ lyderiai ieško savo srities specialistų, kurie sutiktų vadovauti ministerijoms.
„Kol kas tenka pripažinti, kad šiai partijai net ir technokratų kandidatų rasti sekasi sunkiai“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, rasti kandidatams laiko dar yra, tačiau jeigu jie nebus pasiūlyti per artimiausias dienas, „skambės jau skambučiai ir užsidegs raudonos lemputės“.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas premjeru paskirtas praėjusią savaitę, suformuoti Vyriausybei jis turi 15 dienų. Šis terminas baigsis kitos savaitės gale.
„Nemuno aušrai“ pagal valdančiosios koalicijos sutartį priklauso aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio ministrų portfeliai.
BNS skelbė, kad į teisingumo ministrus buvo svarstomos advokato Gintauto Bartkaus ir buvusio Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Virginijaus Kulikausko kandidatūros.
G. Nausėda sakė konkrečių pavardžių aptarti nenorintis.
„Nenorėčiau kalbėti apie kandidatus, kol jie nėra tikri kandidatai“, – teigė prezidentas.
Pasak jo, „Nemuno aušra“ dažnai siūlo kandidatus į ministrus, nors iš jų pačių neturi galutinio atsakymo, ar jie norėtų eiti šias pareigas.
G. Nausėda kartojo, kad, „aušriečiams“ nepasiūlius tinkamų kandidatų, jis gali tvirtinti ne visos sudėties Vyriausybę.
„Tai tikrai nėra labai siekiamas scenarijus, nes nėra labai normali situacija, kada neaišku, kas kam vadovauja, (...) bet jeigu tai bus viena ar dvi vakansijos, tai nebus pasaulio pabaiga“, – sakė šalies vadovas.
„Svarbiausia, kad tai netaptų chroniška ar struktūrine problema, kai bėgs laikas, o žmonių į šias pozicijas nebus pasiūlyta arba bus vienas po kito siūlomi kandidatai, kurie netiks prezidentui“, – pridūrė jis.
Susitikimai su kandidatais
Prezidentas antradienį tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus, šįkart susitiks su pretendentu tapti finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir pretendente tapti švietimo, mokslo ir sporto ir ministre Raminta Popoviene.
G. Nausėda sakė, kad R. Šadžius jam yra gerai pažįstamas, kompetentingas žmogus.
„Tai žmogus, sukaupęs didžiulę patirtį finansų sektoriuje, manau, kad galima kalbėti su juo ta pačia kalba ir tikėtis profesionalių sprendimų“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas tvirtino, kad R. Popovienė jam yra mažiau žinoma ir jis žada jai turėti „daugiau nei vidutiniškai klausimų“.
„Tiek, kiek turiu informacijos, manau, kad žmogus turi būtinus įgūdžius, savybes ir patirtį šioms pareigoms atlikti, bet, be abejo, reikės užduoti daug klausimų, kurie mums nepaprastai svarbūs ir dėl švietimo reformos, ir dėl įtraukiojo ugdymo, ir dėl mažųjų mokyklų, regioninių dalykų“, – teigė G. Nausėda.
„Nuo atsakymų į tuos klausimus labai priklausys, kokią nuomonę susidarysiu apie kandidatę“, – pridūrė jis.
„Nemuno aušros“ ir socialdemokratų pretendentas į sveikatos apsaugos ministrus buvo kol kas vieninteliai G. Palucko viešai neįvardyti kandidatai.
BNS žiniomis, vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai svarstoma mokslininkės Marijos Jakubauskienės kandidatūra.
Pasak G. Nausėdos, sveikatos apsaugos ministrui būtų naudinga gydytojo kvalifikacija.
„Aš prisimenu tą patirtį, kurią turėjome su ankstesne valdančiąja koalicija. Mums buvo sakoma atvirkščiai, kad štai, yra puikus vadybininkas, kuris visiškai neturi kvalifikacijų sveikatos apsaugos srityje, paimkime šitą vadybininką ir viskas bus gerai. Ar buvo gerai? Ne, nebuvo“, – sakė prezidentas, kalbėdamas apie buvusį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
Jis taip pat teigė laukiantis naujo kandidato į vidaus reikalų ministrus, pareigas atsisakius eiti Alytaus merui Nerijui Cesiuliui.
Anot G. Nausėdos, Vidaus reikalų ministerija yra svarbi dėl civilinės saugos vystymo, ką ankstesnė ministrė Agnė Bilotaitė darė „daugiau deklaratyviai negu realiai“.
„Todėl tikiuosi, kad ateis žmogus, kuris galės spręsti šias problemas“, – kalbėjo prezidentas.
Sako, kad Žemaitaičiui tapti Seimo vicepirmininku gali būti sudėtinga
G. Nausėda sako manantis, kad „aušriečių“ lyderiui gali būti sudėtinga tapti Seimo vicepirmininku.
„Jeigu ją (poziciją – BNS) užimtų žmogus, kurio kandidatūra arba jo partijos laimėjimas šiuo metu yra svarstomas labai intensyviai ir, deja, ne per pačią geriausią reputacinę prizmę, tai būtų problema ir dėl to nereikia įtraukti galvos į pečius ir sakyti, kad pasislėpkime už teisinių argumentų, o politinių argumentų nevertinkime“, – teigė šalies vadovas.
„Deja, teks vertinti ir politinius, ir viešosios erdvės, ir reputacinius argumentus taip pat“, – pridūrė jis.
„Aš, kaip valstybės vadovas, esu suinteresuotas, kad Lietuva, žinoma, neįsmuktų į tokį periodą, kuriame nebūtų aiškios valdžios arba ta valdžia negalėtų normaliai dirbti dėl to, kad kiekvieną dieną vis kažkokių kliūčių jos veikloje iškiltų“, – kalbėjo G. Nausėda.
