„Pastaruoju metu pastebėtos tendencijos, kai didėja politinė visuomeninės žiniasklaidos kontrolė ir mažėja tvarus visuomeninės žiniasklaidos finansavimas visoje Europoje. Tai pakėlė pavojų iki aukščiausio lygio“, – Vilniuje vykstančioje Europos transliuotojų sąjungos Naujienų asamblėjoje kalbėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Lapkričio 20–21 dienomis Vilniuje vyksta 19-toji Europos transliuotojų sąjungos (EBU) Naujienų asamblėja. Kasmetiniame EBU renginyje naujienų redaktoriai, užsienio skyrių redaktoriai iš EBU priklausiančių visuomeninių transliuotojų susirenka aptarti naujienų sektoriaus veiklos tendencijų ir jam kylančių iššūkių, pasikeisti nuomonėmis, kaip gerinti žinių kokybę bei prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios žiniasklaidos rinkos, diegiant naujas technologijas ir inovacijas.
Taip pat skaitykite
Pirmą kartą Lietuvoje organizuojama EBU Naujienų asamblėja į Vilnių suburs atstovus iš daugiau nei 50 visuomeninių transliuotojų iš daugiau nei 30 Europos šalių, tarp jų – iš BBC (JK), ARD, Deutsche Welle ir ZDF (Vokietija), France TV (Prancūzija), RAI (Italija), RTVE (Ispanija), o taip pat EBU narių atstovus iš Japonijos, Jordanijos, Maroko ir kitų šalių.
EBU – pirmaujantis pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas, šiuo metu jungiantis 113 transliuotojų organizacijų 56 valstybėse Europoje ir už jos ribų, taip pat 31 asocijuotą narį Azijoje, Afrikoje, JAV ir Pietų Amerikoje. EBU nariai valdo beveik 2 000 televizijos, radijo bei interneto kanalų ir kartu pasiekia daugiau nei milijardo žmonių auditoriją, vaizdo ir garso turinį transliuoja 160 skirtingų kalbų.
Iššūkiai visuomeniniam transliuotojui
M. Garbačiauskaitė-Budrienė savo sveikinimo kalboje pažymėjo, kad Lietuvos visuomeninio transliuotojo istorija glaudžiai susijusi su tautos keliu į laisvę ir demokratiją. LRT generalinė direktorė priminė, kad 1991 metais, sovietams bandant jėga atplėšti Lietuvos nepriklausomybę, žmonės stojo ginti ir visuomeninio transliuotojo – LRT.
„Mūsų istorija mums primena, kad laisvė, demokratija ir žodžio laisvė negali būti laikomi savaime suprantamais dalykais. Turime būti pasirengę jas ginti“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Visgi, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, iššūkiai nėra vien išoriniai: „Tokios visuomeninės žiniasklaidos organizacijos kaip LRT stengiasi pateisinti poliarizuotos visuomenės lūkesčius – vieni mus kaltina per dideliu liberalumu, kiti mano, kad esame per daug konservatyvūs“, – pasakojo LRT vadovė.
Tai reiškia, teigė ji, kad visuomeninei žiniasklaidai labiau nei bet kada anksčiau teks susidurti su iššūkiais ir pasipriešinti bandymams pakenkti jos nepriklausomumui, puoselėti savo vertybes ir vykdyti savo misiją.
„Pastaruoju metu pastebėtos tendencijos, kai didėja politinė visuomeninės žiniasklaidos kontrolė ir mažėja tvarus visuomeninės žiniasklaidos finansavimas visoje Europoje, tai pakėlė pavojų iki aukščiausio lygio“, – tvirtino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos teigimu, šiuos iššūkius dar labiau apsunkina tai, kad socialinių tinklų bendrovės vis labiau nenori įsileisti visuomeninės žiniasklaidos turinio į savo platformas arba nukreipti skaitytojų į žiniasklaidos kanalus.
Pasak LRT vadovės, EBU padeda spręsti šiuos kylančius iššūkius, tačiau visuomeniniai transliuotojai taip pat turi dėti pastangų. Pavyzdžiui, išskyrė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, visuomeniniai transliuotojai turėtų siekti išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir dirbti visiems žmonėms, stengtis laikytis aukščiausių žurnalistikos standartų.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tęsė, kad skirtingų EBU redakcijų bendradarbiavimas keičiantis naujienomis bei inovacijomis taps vis svarbesnis. Vienas tokių projektų – Eurovizijos naujienų mainai.
LRT generalinė direktorė taip pat išskyrė kelis geruosius pavyzdžius, kai bendradarbiavo skirtingos redakcijos, pavyzdžiui, dalijimosi naujienomis projektą „Europos perspektyva“, Jaunųjų žurnalistų mainų programą bei EBU tiriamosios žurnalistikos tinklo tyrimą apie Ukrainos okupuotų teritorijų „rusifikaciją“.
Kova su dezinformacija
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, Lietuva yra tame regione, kuris nuolatos susiduria su Rusijos dezinformacija. Tiesa, sutiko LRT vadovė, situacija Lietuvoje ne tokia sudėtinga kaip Latvijoje ar Estijoje, tačiau turime būti budrūs ir kovoti su dezinformacija.
Ji išskyrė, kad Lietuvos visuomenė yra atspari dezinformacijai, o, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, dauguma prorusiškų naujienų platformų buvo uždarytos.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos žiniasklaida labai kritiška prorusiškoms naujienoms ir dezinformacijai, o LRT portalas, radijas ir televizija vykdo specialius projektus kovai su netikromis naujienomis ir jų dekonstravimu.
„Aš tikiu, kad apskritai savo auditorijoms turėtume pateikti gerą, subalansuotą turinį ir taip stiprinti žmonių atsparumą netikroms naujienoms“, – įsitikinusi LRT direktorė.
Poliarizuotos auditorijos ir tradicinės žiniasklaidos iššūkiai
EBU Naujienų komiteto pirmininkas, France TV tarptautinių reikalų direktorius Eric Scherer savo kalboje kėlė klausimus dėl tradicinės žiniasklaidos vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje ir klausė, ar tradicinė žiniasklaida supranta itin stiprią visuomenės fragmentaciją.
E. Scherer pažymėjo, kad, pavyzdžiui, JAV tradicinė žiniasklaida pritraukia milijoną žiūrovų, tačiau alternatyvios platformos, kalbindamos Donaldą Trumpą, surenka ir 38 milijonus peržiūrų.
Pasak E. Scherer, tokie pokyčiai ir auditorijos perėjimas į alternatyvias platformas įvyko nuosekliai, tačiau dabar tapo nebeįmanoma to ignoruoti.
„Tai turėtų mus pabudinti“, – apie poliarizaciją kalbėjo jis.
E. Scherer ragino tradicinę žiniasklaidą ir visuomeninius transliuotojus labiau reflektuoti ir geriau prisitaikyti prie kintančių auditorijos poreikių, pergalvoti savo naudojamus metodus.
„Pabandykime geriau suprasti skirtingus poreikius, auditorijos perspektyvas“, – kalbėjo E. Scherer ir pridūrė, kad žiniasklaida turėtų taikyti daugiau inovacijų ir geriau dirbti su fragmentuotomis auditorijomis, o naujienas perteikti nešališkai.
