Lietuvoje

2019.01.22 20:38

Buvo įvertinti už naujos kartos bakalauro programą: įvyko lūžis sistemoje

LRT.lt2019.01.22 20:38

Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinėje filharmonijoje surengta iškilminga „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2018“ ceremonija. 400 svečių iš keliasdešimties šalių susirinko pagerbti tarptautinius lietuvius ir su Lietuva susijusius užsienio profesionalus, savo žiniomis, ryšiais, investicijomis ir kitomis iniciatyvomis prisidedančius prie mūsų šalies augimo, rašoma GLL pranešime spaudai. 

Vieni iš nominantų – VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis ir „Lietuvos banko“ Tyrimų centro direktorius dr. Povilas Lastauskas. Po studijų ir mokslinių tyrimų garsiausiuose Europos universitetuose grįžę į Lietuvą jie kartu sukūrė pirmąją Lietuvoje naujos kartos bakalauro programą, trunkančią trejus metus ir skirtą kiekybinės ekonomikos studijoms. Pokalbis su u L. Tarasoniu ir P. Lastausku – apie programos sukūrimą, įgyvendinimo aplinkybes ir pirmuosius įspūdžius.  

– Ar sudėtinga buvo paruošti tokią netipišką programą ir ją suderinti su institucijomis?

– L. Tarasonis: Pasiruošimo kelias buvo ilgas, galiausiai pasibaigęs kiek nepatogiu laiku, nes programos aprobavimo sulaukėme tik balandį. O visi apie studijas užsienyje galvojantys studentai jau buvo priėmę sprendimus. Bendrai įrodyti trejų metų siauresnės programos naudą buvo sunku, tad, galime sakyti, įvyko nemažas lūžis sistemoje. Kiekviename pasiruošimo etape kilo daug klausimų, pradedant studijų trukme, anglų kalba kaip vienintele naudojama, kokybės užtikrinimu ir panašiai.

– P. Lastauskas: Didžiausia kliūtis buvo net ne ilgas procesas ir sudėtinga biurokratija. Sunkiausia buvo vienodai suprasti pačius klausimus ir problemas. Kad ir įsitikinimą, jog programos kokybė tiesiogiai priklauso nuo trukmės ir būtent ketveri metai yra neginčijamas standartas, kai daugelyje užsienio universitetų pakanka trejų. Ar kad bus dėstoma dukart mažiau dalykų nei įprasta. Bet tai vėlgi mes remiamės ne į kiekį, o į tikslingumą, ką daro ir geriausi pasaulio universitetai. 

Dvejonių kėlė ir toks mūsų „open source“ požiūris į studijas, kuris mums leidžia naudoti daug nemokamos, bet kokybiškai paruoštos medžiagos. Pirmų metų ekonomikos teorija dėstoma CORE projekto pagrindu, kuris yra išvystytas geriausių pasaulio universitetų adresuoti pofinansinės krizės ekonomikos mokslų turinio.

Tai reiškia, kad pradedame ne nuo tų pačių nusistovėjusių bazių, o metame naują iššūkį bendram suvokimui. Diskusijų kilo ir dėl dėstytojų parinkimo bei jų atitikimo mūsų institucijų formaliems reikalavimams. Juokaujame, kad pagal juos garsusis Nobelio premijos laureatas Johnas Nashas negalėtų būti universiteto profesoriumi ar net negautų daktaro laipsnio, nes oficialiai išpublikavo tik nedidelį kiekį tyrimų. 

– Kas buvo maloniausia ruošiant visą šį procesą ir kas nelabai patiko?

– P. Lastauskas: Man maloniausia dalis buvo prieiti prie pačios loginės struktūros ir sau atsakyti kodėl studijos turi vykti būtent tokia tvarka, koks yra turinys, kas slepiasi po pavadinimais. Kodėl reikia pradėti nuo labai stipraus techninio pagrindo, tada antrais metais pereiti prie teorijos ir programavimo, o trečiais imtis empirikos, taikomųjų dalykų ir intuicijos, jau turint techninius įgūdžius. Taip gauname nuoseklią sistemą ir galime pagrįsti kiekvieno elemento reikalingumą. 

Taip pat smagu padiskutuoti Lietuvos banke su dėstytojais apie turinį, patiko gilintis į Lino atneštą CORE projektą, suvokti jo dydį ir svarbą. Nemaloni dalis buvo susidūrimas su universiteto vidiniais barjerais, būtinybė įrodinėti kiekvieną dalyką, taip pat studijų kokybės vertinimo centro patvirtinimo procesas. Ten jautėmės kaip ateiviai bandantys susišnekėti su žemės gyventojais, kur svarbiausi kriterijai ne kokybė, o kiekis tarkim dėstytojų išspausdintų publikacijų ar panašiai. Kartu tai buvo ir įdomus tarsi pratimas mums patiems viską paaiškinti ir rasti bendrą vardiklį.

– Kokių tikslų siekiate šioje programoje? 

– P. Lastauskas: Pati programa bando sujungti kelis pamatinius dalykus. Pirmiausia suvokimą, kad tokio daikto kaip grynoji ekonomika nėra, ji neegzistuoja kažkokiame vakuume, o sieja daugybę veiksnių. Todėl mes jungiame matematiką bei statistiką su ekonomika ir duomenų mokslų bei tokiais dalykais kaip programavimas. Stengiamės pateikti ne atskirus įrankius kaip tas pats programavimas ar duomenų apdorojimas, bet iš jų derinio sukurti produktą. Norime akcentuoti, kad matematika ir statistika nėra galutinis rezultatas, o tik pradžia, pagrindai, o svarbiausia yra pagal juos užduoti teisingus ir rinkai reikalingus klausimus. 

– Linas: Svarbus akcentas yra ir pats studentų darbas ir požiūris į juos. Bakalauras yra pirmas žmogaus kaip nepriklausomos asmenybės formavimosi etapas, tad priešingai nei įprasta stengiamės kuo labiau skatinti savarankišką mokslą ir darbą grupėse. Kartu kiekvienas studentas turi savo ugdytoją ir taip išlaiko glaudesnį ryšį su programa. Per trumpesnę ir intensyvesnę programą daugiau bendraujama su kiekvienu dėstytoju, jis tarsi tampa artimesnis nei plačiose ilgose studijose. 

– Kas svarbiausia jums patiems programoje, kokie akcentai? 

– L. Tarasonis: Svarbu yra studijų gylis. Studentai pirmus metus turi tik tris dalykus: matematika, statistika ir ekonomika. Daugiau nieko. Ir tai yra svarbu, nes iškart tampa aišku apie ką yra šios studijos. Struktūra yra ypač paprasta, bet fokusuojamasi į dėstomų dalykų esmę, nieko nėra perteklinio. O tą mums leido pasiekti programos kūrimas nuo nulio, neturint jokios išankstinės įtakos. Be galo svarbus dalykas yra ir minėta CORE programa, nes iš principo pradedame kitaip nei įprastos ekonomikos programos, akcentuodami jog vartotojų elgsena yra netobula ir klystanti, ir ieškodami atsakymų kaip pagal tai sumodeliuoti rinkos procesus. Tai svarbu ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos kontekste, nes mes pirmieji pradedame taikyti šį modelį.   

– P. Lastauskas: Prie pagrindinių akcentų pridėčiau vidinę logiką. Svarbiausia, kad studijuojantys suprastų kam reikalingi šie dalykai. Taip pat kaip minėjome tarpdiscipliniškumas ir atvirumas, apimant ir minėtą open source formatą, dalijimąsi savo duomenimis ir mokslu, ir dviračio neišradinėjimas naudojant patikrintą pasaulinę praktiką. Nes mūsų švietimo sistemoje nuolat stengiamasi kažką sugalvoti naujo, bet juokais galima pasakyti, kad didžiausia inovacija šiuo atveju būtų nesistengti daryti kažko naujo. Na ir asmeninis ryšys su studentais, ugdytojai (tutors), noras iš tiesų pažinti žmogų ir jo situaciją, padėti įveikti sunkumus ir kartu sulaukti kritikos, iššūkių patiems mums. 

– Kaip vertinate jūsų studijų atitikimą darbo rinkai? Kaip vyksta bendradarbiavimas su įmonėmis, valstybinėmis organizacijomis? 

– L. Tarasonis: Pirmiausia pati programa ateina beveik iš darbo rinkos, ji sukurta ne universitete. Kadangi Lietuvos bankas yra didelis darbdavys, jie puikiai žino kokių įgūdžių reikia šioje srityje. Taip pat nuo pat programos kūrimo pradžios glaudžiai bendradarbiaujame su Nasdaq. Jie įvertino programos reikalingumą ir suteikia stipendijas, ruošia praktikos vietas studentams. Kalbamės ir su Investuok Lietuvoje atstovais kaip vystyti šią programą toliau ir kaip įtraukti kuo daugiau suinteresuotų pusių. Esame labai atviri ir kviečiame prisidėti prie programos kūrimo, kad ji atspindėtų darbo rinkos poreikius, ypač kalbant apie specifinius techninius įgūdžius. 

Pati struktūra yra tokia, kuri apjungia keturias mokslo sritis į vieną visumą, nes būtent to reikia šiandieninei darbo rinkai. Tai padeda ir esminiam tikslui – atsakyti į klausimus ne tik siauros srities kontekste, bet pamatyti visumą. 

Kitas aspektas, kad ši programa gali tapti pagrindu mokslininko keliui ir mokslo rinkai. Mes sąmoningai įtraukiame šią galimybę kalbėdami apie programą. Kurdami ją mes sudėjome ir savo kaip dabartinių mokslininkų matymą, ko mes patys būtume norėję bakalauro studijose. 

– Ar jau sulaukėte kažkokio vertinimo iš studentų? 

– L. Tarasonis: Pirmiausia turime atsiliepimus iš paties atrankos proceso: labai malonu, kad studentams toks priėjimas patiko. Sudėtingas ir iš daug etapų susidedantis stojimo procesas juos motyvavo, jie tikėjosi, kad bus sunku patekti. O bendrai bandome iš studentų gauti kuo daugiau atgalinio ryšio per bendravimą su jų dėstytojais. Akivaizdu, kad daliai žmonių kursas pasirodė per sudėtingas ir keli studentai nesulaukė egzaminų. Bet aš vertinu tai teigiamai, nes žmonės pasielgė sąmoningai, kad nesitiki kažkaip pratempti kitų metų.  Iš kitos pusės, likusieji per du mėnesius jau sugeba atsakyti į tokius klausimus, kuriems daugeliui gali prireikti gerokai ilgesnio laiko. 

Daug greičiau tampa aišku link kokio tikslo visi kartu einame. Tą gerai iliustruoja ir studentų reakcija po egzamino, jog kitaip dėliotų savo laiką, kad geriau pasiruošti. Būtent tas savęs ir savo laiko suvokimas praėjus tokiam trumpam studijų laikui mane labai džiugina ir atspindi vieną iš svarbiausių universiteto tikslų.   

– Povilas: Galiu pridėti, kad įtikinti universitetą, jog reikia interviu, buvo viena sudėtingųjų dalių. Buvo baiminamasi, kad dėl sudėtingo proceso norės mažai kas stoti. Nors mes buvome tikri, kad kaip tik lengvas priėmimas atbaidys tuos, kurie galvoja apie studijas užsienyje. Laimei, su Lietuvos banko palaikymu pavyko įtikinti universitetą dėl interviu reikalingumo.  

– Gal galite šiek tiek plačiau papasakoti apie motyvacinį pokalbį?

– P. Lastauskas: Kadangi programa kitokia, tad ir stojimo tvarką parengėme nestandartinę. Šią idėja parsivežiau iš Kembridžo universiteto, kur pokalbiai su stojančiaisiais yra įprasta tvarka.  Pradėjome su 35 studentais, viso kandidatavo apie 100, pokalbiuose dalyvavo apie 70. Daugiausia tiesiai iš mokyklų, keli jau buvo studijavę aukštosiose. Interviu buvo net ne vienas, o iš trijų etapų. 

Kiekvienam kandidatui skyrėme mažiausiai pusę valandos bei tris žmones pokalbiui ir jo vertinimui. Mes iš tiesų nesiekėme išgąsdinti ar atbaidyti dalyvių, pokalbiai labiau buvo skirti susipažinti su mumis ir programa, kuri yra visiškai nauja. Patiems stojantiesiems tai buvo būdas pasverti sprendimą ir sumažinti galimas rizikas. 

Šios idėjos rezultatais esame patenkinti, pusė žmonių praėjo interviu filtrą. Mums patiems buvo labai įdomi ir vertinga patirtis, kartu gyvai kalbėdami su studentais parodėme, kad kalbantis nebūtina žinoti visus atsakymus ir galima klysti, svarbus pats samprotavimo procesas ir gyvas reagavimas į mūsų užuominas. Šiandien studentai jau parašė paskutinį egzaminą, tad užbaigėme pirmąjį semestrą.

– Kaip manote, kokius pokyčius ar inovacijas atneš ši programa ir pirmieji jos abiturientai? 

– L. Tarasonis: Labiausiai tikiuosi, kad neliksime kaip sala su savo išskirtine gerai veikiančia sistema, bet ir padėsime kitoms universiteto programoms. Žinoma, turiniui mes įtakos nepadarysime, bet apie formą jau pradedame kalbėti su kitais ir kelti klausimus. Manau, kad per porą metų visas universitetas pereis prie trejų metų programų, nes ilgesnė trukmė bent jau socialiniuose moksluose neturi ateities. Kitas dalykas yra pats kontaktas su studentais, jo kiekis yra ketvirtadaliu mažesnis nei įprasta universitete, mūsų semestras jau baigtas kol kiti dar tęsia. Mūsų manymu, prasmingiau didesnį laiką skirti mokslui, straipsniams ir kitai akademinei veiklai. Tikiuosi, kad šį kontaktų mažinimą įgyvendinsime visame Ekonomikos (ir verslo administravimo) fakultete. Nes vėlgi, universitetai į kuriuos mes lygiuojamės kontaktinėmis valandomis skiria daug mažiau laiko ir duoda studentams daugiau darbo namuose. Kartu tai paskatina mažiau formalų bendravimą, ir jaučiame, kad visame fakultete po truputį traukiasi ta formali hierarchija.  

– Tad ar tikitės bendros šios idėjos sėkmės ir platesnio pritaikymo ateityje?

– P. Lastauskas: Jei netikėtume, nebūtume apsiėmę organizuoti. Žvelgiant toliau ir plačiau, tikiuosi, kad studijos anglų kalba padės nebesislėpti po užsienio kalbos nežinojimu priimant sprendimus ir galbūt taip paslepiant kompetencijos trūkumą. Drąsiau žengti į anglišką mokslo pasaulį, kuris nėra atskirtas nuo studijų. Tarkim Kembridže nėra net įmanoma, kad žmogus dėstantis kažkokį dalyką netyrinėtų tos srities kaip mokslininkas. Mūsų programoje tai akcentuojame kviesdami net po kelis dėstytojus į tą patį kursą skaityti būtent jų tiriamos srities paskaitas. Galiausiai tikimės įrodyti, kad skaičiai ir trukmė nėra kokybės parametrai, o svarbiausia yra turinys. 

– L. Tarasonis: Čia dar grįžčiau prie programos ištakų, kurios pirmosios užuominos buvo, kai iš užsienio grįžę dėstytojai pradėjo dirbti su doktorantais. Tuomet pamatėme, kad esminių pokyčių reikia ir magistro, o galiausiai ir bakalauro programoje. Tad tikiuosi, kad pradedant nuo vaikų tiesiai po mokyklos visa ši idėja prasitęs ir kituose dvejuose studijų etapuose. Nes be stipraus magistro negalime turėti ir geros doktorantūros programos, kuri galbūt apjungtų skirtingus universitetus. Tad ilguoju laikotarpiu iš mūsų šios programos yra labai daug tikimasi. 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius