Aleksandros Jurašaitytės-Vailokaitienės karjera fotografijoje truko vos ketverius metus, ilgą laiką nė nežinota, kad būtent prieš ją vienintelei turimai nuotraukai išsirikiavo Vasario 16-osios Akto signatarai. Vienas jų, beje, vėliau tapo Aleksandros vyru. Kokią istoriją slepia žymioji nuotrauka ir kaip jauna mergina tapo Lietuvai svarbių įvykių liudininke? Apie tai LRT.lt pasakojo muziejininkė Jūratė Gudaitė.
„Didmoterės“ – LRT.lt portalo projektas, skirtas moterų veiklai Lietuvos istorijoje įprasminti. Žinote išskirtinę Lietuvos moterį? Atsiųskite pasiūlymą redakcijai pasidalink@lrt.lt.
Daug žinių apie Aleksandros Jurašaitytės, būsimos Vailokaitienės, vaikystę nėra, tačiau žinoma, kad gimė ji 1895 metais, jos tėvas žymus fotografas Aleksandras Jurašaitis, Vilniuje fiksavęs tautinio atgimimo akimirkas ir veidus.
„Fotografija ją supo nuo pat vaikystės. Tėvas kilęs iš Žemaitijos, tarnavo caro kariuomenėje. Likimas susiklostė taip, kad A. Jurašaitis atsidūrė Bielske, Lenkijoje. Ten pasistatė namą, kuriame įsirengė fotoateljė. Vedė vietinę lenkę Mariją Zalieską, susilaukė vaikų. Vyriausioji dukra Marija, vėliau gimė Elena, o Aleksandra – jauniausioji“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos rinkinių skyriaus vyresnioji muziejininkė Jūratė Gudaitė.
A. Jurašaičiui buvo suteikta teisė fotografuoti caro šeimą, poilsiaudavusią Belovežo girios apylinkėse. Vis dėlto, fotografas daug geriau žinomas ne dėl caro, o dėl žymiųjų Belovežo girios stumbrų nuotraukų.
1902 metais Jurašaičiai persikėlė gyventi į Vilnių. Kodėl, anot LRT.lt pašnekovės, – nėra žinoma, galima tik nujausti, nes 20 a. pradžioje čia formavosi savotiškas lietuvybės centras, į miestą atvyko ne vienas lietuvis.
„Atvykęs į Vilnių, iš pulkininko Buturlino jis nusipirko jau įrengtą fotoateljė su stiklinėmis lubomis. Ji buvo patogioje vietoje miesto centre, Totorių ir Šv. Jurgio pr. kampe. Ten visa šeima ir gyveno“, – pasakojo muziejininkė.
Pasak jos, fotografui tėvui padėdavo visa šeima, išskyrus jaunėlį sūnų, mat tokiems darbams jis buvo dar per mažas. Aleksandros sesuo Elena atsiminimuose yra pasakojusi, kad dukroms tekdavo retušuoti negatyvus, o motina netgi pati stodavo fotografuoti, kai tik tėvo nebūdavo namuose.
„Visi jie ką nors veikdavo fotoateljė. A. Jurašaitis, tiesa, iškart nebuvo linkęs į lietuvybę, bet pradėjęs fotografuoti garsius vietos lietuvius, rašytojus, dailininkus ir pats įsitraukė į tautinį judėjimą. Tapo „Rūtos“ ir Lietuvių mokslo draugijų nariu, fotografavo lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvius ir kultūrinius įvykius. Pavyzdžiui, lietuvių dailės parodas, Šv. Mikalojaus bažnyčią, kur lietuviai atsikovojo lietuviškas pamaldas“, – sakė J. Gudaitė.
Amžininkų liudijimu, tęsė ji, Jurašaičių šeimoje buvo kalbama lenkiškai.
„Fotografas Jonas Strazdas atsiminimuose mini, kad jaunesnės Jurašaičių dukros tarp vilniečių buvo pagarsėjusios savo grožiu, bet nemokėjo lietuviškai, todėl vis būdavo pašiepiamos, kad negaus vyrų, jeigu nemokės lietuviškai. Gyvenime susiklostė kitaip, Aleksandra ištekėjo už žinomo bankininko Jono Vailokaičio, o Elena – už advokato Augustino Janulaičio“, – kalbėjo muziejininkė.
Įmintos Vasario 16-osios Akto signatarų nuotraukos mįslės
Ramų ir aprūpintą šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis Pirmasis pasaulinis karas, 1915 metais mirė A. Jurašaitis. Pasakojama, kad Vilniuje prasidėjus karo veiksmams jį ištiko širdies smūgis, trys dukros ir jaunėlis sūnus liko našlaičiai, reikėjo ieškoti, kaip pragyventi. Fotoateljė jį pakeitė bendravardė dukra Aleksandra.
Žymiausias jos darbas – Vasario 16-osios Akto signatarų nuotrauka, už kurios slypi įdomi istorija.
Ilgą laiką manyta, kad nuotrauką A. Jurašaitis padarė signatarams pasirašius aktą, tačiau nė vienas šiame sakinyje paminėtas faktas nėra tiesa. Visų pirma, pastebėjo LRT.lt kalbinta muziejininkė, istorikas Raimundas Klimavičius išsiaiškino, kad garsioji nuotrauka daryta ne Vasario 16-ąją, o per Vilniaus konferenciją, 1917 metų rugsėjo 25 dieną.
Būsimi signatarai nufotografuoti sėdintys A. Jurašaičio fotoateljė, už jų esantį foną, specialią užuolaidą, galima atpažinti ir kitose to meto nuotraukose. Muziejininkė paaiškino, kodėl signatarų nuotraukos autorystė buvo priskirta ne Aleksandrai, o tuo metu jau mirusiam jos tėvui.
„Buvo naudojamas firminis jo fotografijos ženklas, kuriame buvo įrašyta A. Jurašaičio pavardė, todėl taip ir liko, kol nebuvo atsižvelgta, kad jis mirė 1915 metais. Likęs įspaudas suklaidino daugelį“, – LRT.lt paaiškino J. Gudaitė.
Fotografavo skurdžią 1917-ųjų realybę
Pati A. Jurašaitytė, vėliau tapusi Vailokaitiene, atsiminimų nepaliko, geriausiai už ją šiandien kalba išlikusios fotografijos. Muziejininkė pabrėžė, kad bene svarbiausias jos palikimas – pačios sudarytas nuotraukų albumas, kuriama vaizduojama žmonių, nukentėjusių nuo karo, kasdienybė. Atlikti šį darbą užsakė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komitetas. 1917 metais A. Jurašaitytė lankė prieglaudas, valgyklas, įvairiausius švietimo kursus, o jos įamžinti vaizdai iki šiol neprarado vertės.
Vėliau A. Jurašaičio fotoateljė ir visą įrangą nupirko Jonas Damkus, kuris, nors ir nebuvo fotografas, šį darbą tęsė.
A. Jurašaitytės karjera tetruko maždaug ketverius metus. 1919-ųjų sausį ji ištekėjo už Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, turtingo finansininko J. Vailokaičio ir nors išliko aktyvi visuomeniniame gyvenime, daugiau nefotografavo. Lenkijai okupavus Vilnių Vailokaičiams teko išvykti.
