Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje vertėtų svarstyti Konstitucijos keitimą, kad Lietuvoje būtų galima dislokuoti branduolinį ginklą.
„Įvertinant tą situaciją, kurioje esame, geopolitinę situaciją, kas darosi, aš manau, kad tikrai verta tą dalyką padaryti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovas.
Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Seimas antradienį nusprendė pakartotinai svarstyti teikiamą praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
Šalies vadovas teigė, kad Seimo gegužės 7 d. priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Prezidentas siūlo Seimui nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą draudžiama visais atvejais, tačiau laivų su branduolinėmis jėgainėmis atveju palikti ribotą išimtį, kai tai neprieštarauja valstybės saugumui.
Pasak J. Oleko, verta svarstyti galimybę Lietuvai atsidurti po kitų NATO valstybių siūlomu „branduoliniu skėčiu“, bet dėl to reikia susitarimo Valstybės gynimo taryboje (VGT).
„Aš manau, kad tai tikrai geras pasiūlymas. Tokio skėčio reikia. Esame po NATO skėčiu, bet įforminimo ir diskusijų, kokie sprendimai turėtų būti, man atrodo, reikia. Reikia to aiškumo ir tikrai mes jau gal tokiuose smulkesniuose susitikimų rateliuose diskutuojame apie tai. Matyt, toks bendras galbūt ir Valstybės gynimo tarybos sutarimas tikrai būtų reikalingas“, – kalbėjo J. Olekas.
Parlamento vadovas patikslino, kad galimybė jungtis prie branduolinių atgrasymo iniciatyvų aptariama „mažuose rateliuose“ su Lietuvos politikais, o ne su užsienio partneriais.
„Pirmiausia reikia ne šokti kaip Pilypui iš kanapių su kažkokia iniciatyva, bet reikia pasitarti, kad ta iniciatyva būtų deramai paruošta, suderinta ir kad būtų galima priimti sprendimą. Nes ko labiausiai nereikėtų, tai nereikėtų tokių iniciatyvų, kurios nebus palaikytos arba jos suklups. (...) Geriau susėsti, susitarti, kokie bus žingsniai, kokios apimties ar net kokios formuluotės būtų tikslesnės, ir tada su ta iniciatyva išeiti ir sulaukti plataus palaikymo“, – dėstė Seimo pirmininkas.
„Dabar kalbėjome apie įplaukimą į uostą, kitas dalykas, praskridimas virš Lietuvos oro erdvės, tai tokių dalykų reikia, reikia juos visus labai normaliai pasianalizuoti ir tada susidėlioti, kas kas galėtų būti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, pernai apie galimybę keisti Konstituciją buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ji sakė, kad apie pagrindinio šalies įstatymo keitimo galimybę reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
Tuo metu dabartinis ministras Robertas Kaunas teigia, kad Lietuva pasitiki JAV užtikrinamu atgrasymu, nors Prancūzija planuoja padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlo Europai savo branduolinį skėtį.
Kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
Patarėjas: prezidentas pritaria diskusijai keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo dislokavimo
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria diskusijoms dėl Konstitucijos keitimo, jei Lietuvoje būtų norima dislokuoti branduolinį ginklą.
„Prezidentas pritaria diskusijai dėl Konstitucijos keitimo, vertinant šiandieninę geopolitinę situaciją“, – žurnalistams antradienį sakė prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.
Taip jis kalbėjo Seimui nutarti pakartotinai svarstyti praėjusią savaitę šalies vadovo vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, sukuriantį galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.
NSGK pirmininkas mato poreikį diskutuoti apie Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius sako matantis poreikį diskutuoti dėl Konstitucijos keitimo, kad Lietuvoje būtų galima dislokuoti branduolinį ginklą.
Konstitucijos 137 straipsnis numato, jog Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pasak NSGK vadovo, pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo procesas yra ilgas, todėl siekiant informuoti visuomenę vertinga pradėti diskusiją.
„Man atrodo, kad toks poreikis yra, jis realus. Konstitucijos keitimas, kaip jūs žinot, nėra paprastas procesas. Tai turi būti pasiekta tik tarppartiniu susitarimu ir toks procesas turėtų prasidėti“, – žurnalistams antradienį sakė R. Sinkevičius.
„Aš manau, kad mes esame gynybinės organizacijos partneriai, ir kartais toks tikslas siekiant apginti mūsų interesus gali atsirasti pasinaudojant mūsų oro erdve arba mūsų infrastruktūra. Tiesiog kada iškiltų toks poreikis, kad ta oro erdvė arba mūsų logistika būtų įgalinta tuos dalykus daryti“, – aiškino jis.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.
