Gyventojų nerimą ir vėl kursto technologinės naujovės – socialiniuose tinkluose pasigirdo nerimas dėl pasuose naudojamų QR kodų ir elektroninių vairuotojo pažymėjimų. Valstybės institucijos sako, kad pasikeitimai ne tokie ir dideli.
QR kodai pasuose spausdinami nuo šių metų ir jau sukėlė klausimų, ypač tarp COVID-19 pandemijos metu atsiradusio galimybių paso kritikų. Neseniai informacija apie tai pasidalijo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo į Seimą kandidatas, sportininkas ir visuomenės veikėjas Žydrūnas Savickas. Jis ir kiti kritikai nuogąstauja, kad ateityje neliks pasų, o QR kodai leis „nuskaičiuoti visą informaciją“ apie asmenį, taip gali būti pažeistas asmens privatumas, asmuo gali būti nuolat sekamas.
Atsirado dėl rinkimų
Vis tik, jei pabandytumėte patikrinti, kur nukreipia nuskenuotas paso QR kodas, ekrane tepamatytumėte savo asmens kodą. Tokiu pat principu jau nuo pat 2002 metų, kai tik atsirado, veikia ir asmens tapatybės kortelės, jose yra brūkšniniai kodai, kurie parodo asmens kodą. Tai galima pamatyti vaistinėse perkant receptinius vaistus, taip pat balsuojant rinkimuose.
Pasak Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus pavaduotojo Andžejaus Kudalevo, naujovė atsirado būtent dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymo – rinkimų komisijų darbuotojai dirba patogiau, kai nereikia ranka suvesti kiekvieno rinkėjo asmens kodo iš paso.
„Kai darėme blankų atnaujinimus, tuo pačiu metu įdėjome ir QR kodą, nes jis užima mažiau vietos, pigiau kainuoja jo gamyba“, – sakė jis.
Pasak jo, asmens kodai nėra kaupiami, o pažeidimų, dėl kurių nuogąstauja kai kurie gyventojai, jis neįžvelgia.
„Tegul pasako, kokie tai pažeidimai, nes pažeidimo čia nėra. Ta pati informacija (asmens kodas – LRT.lt) jau yra atspausdinama pase 2 kartus, o trečią kartą luste <...> Jei žmonės bijo, kad juos suskaičiuos, tai juos suskaičiuoja tada, kai ateina dokumentas“, – atkreipė dėmesį A. Kudalevas.
Anot jo, taip pat nėra jokių planų atsisakyti įprastų pasų ar asmens tapatybės kortelių.
Kaip veiks elektroninis vairuotojo pažymėjimas
Ne mažiau gandų sklando ir apie kitą naujovę – elektroninį vairuotojo pažymėjimą. Nors iki jo veikimo liko dar keleri metai, žinia kai kam kaitina vaizduotę, manoma, kad pasikeitimai susieti su pokyčiais pasų dizaine ir taip pat atskleis pareigūnams visą informaciją apie asmenį.
Vidaus reikalų ministerija LRT.lt informavo, kad planai sukurti elektroninį vairuotojo pažymėjimą yra didesnio projekto dalis. Iki 2027 m. pradžios visos ES valstybės turi pateikti savo piliečiams ir gyventojams bei įmonėms vadinamąją skaitmeninės tapatybės dėklę (angl. „wallet“), tam kuriama vieninga sistema visoje ES, atsiras mobilioji programėlė.
O kol kas Lietuva ir kitos valstybės išbando šešis scenarijus, kaip būtų galima naudoti tokią piniginę: naudojant el. valdžios paslaugas, atidarant banko sąskaitą, registruojant SIM kortelę, naudojant skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, el. receptą ir kvalifikuotą el. parašą. Pabrėžiama, kad paslauga bus galima naudotis savanoriškai.
„Pirmiausia, tai bus skaitmeninės tapatybės atpažinties priemonė. Ji taip pat tarnaus kaip saugykla, kurioje bus galima laikyti savo asmeninius dokumentus – nuo autobuso bilieto, studento pažymėjimo ir diplomų iki žvejo bilieto, vairuotojo pažymėjimo ir kitų vartotojui svarbių dokumentų, reikalingų operatyviam paslaugų prieinamumui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu“, – teigiama VRM komentare.
Tai turės veikti ne tik internetu, bet ir fiziniu būdu – pavyzdžiui, policijos pareigūnas skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą galės nuskaityti tiesioginio kontakto metu. Dėklėje ilgainiui, tikėtina, atsiras ir tokie dokumentai kaip skaitmeninis automobilio registracijos pažymėjimas, draudimo polisas, automobilio statymo abonementas ir pan.
Kaip LRT.lt informavo ES skaitmeninės tapatybės projekto vadovė Lietuvoje Vilma Misiukonienė, programėlė veiks taip, kad bus galima pasirinkti, kokius duomenis rodyti, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo paprašiusiam policijos pareigūnui.
Be to, Europos Komisija akcentuoja, kad visi asmens duomenys bus valdomi paties vartotojo, jis galės pasirinkti, kada užblokuoti naudojimąsi duomenimis.
Tiesa, kibernetinio saugumo ekspertai yra įspėję, kad sistema gali tapti atakų taikiniu. V. Misiukonienė akcentavo, kad už asmens duomenų saugumą bus atsakinga valstybė, o ne interneto kompanijos.
„Kai jungiamės į didžiąsias platformas, nežinome, kas vyksta su mūsų duomenimis, kaip tie duomenys naudojami, kur nukeliauja. Esminis skirtumas tarp komercinių platformų identifikacijos ir dėklės yra tai, kad už priemonės saugumą ir priežiūrą atsako valstybė. Kiekviena valstybė turi įdiegti mechanizmą, kaip bus užtikrintas privatumo ir saugumo valdymas“, – sakė V. Misiukonienė.
Programėlė turėtų veikti nuo 2027 metų, o Lietuvoje šiais metais turi būti išbandytas būtent elektroninių vairuotojo pažymėjimų veikimas. Tačiau tai bus daroma ne su gyventojais, o uždaroje aplinkoje. ES dar reikia keisti teisės aktus ir valstybių įstatymus, norint galutinai įdiegti naują sistemą.
Valstybės institucijų teigimu, naujo pavyzdžio asmens dokumentuose esantys QR kodai nurodo tik asmens kodą, o ne kitus duomenis.
